- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-232-324/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Š. D.
- Ieškovas
- R. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29121-959/2017 pagal ieškovės R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui Š. D. dėl išlaikymo priteisimo ir priverstinės hipotekos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė iš Š. D. priteisti išlaikymą R. D. 270 Eur už 2017 m. rugsėjo mėn. ir mokamą periodinėmis 525 Eur išmokomis kas mėnesį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; nustatyti priverstinį įkeitimą Š. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki G. D., gim. (duomenys neskelbtini), sueis 18 metų, užtikrinant Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo dėl G. D. išlaikymo ir teismo sprendimo dėl R. D. išlaikymo įvykdymą.Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre į dėl Š. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad atsakovas gyvena Norvegijoje. Civilinėje byloje Nr. e2-2991-944/2017, kurioje priimtas sprendimas patvirtinti susitarimą, Š. D. nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį (pajamos, užsienyje valdomas turtas, darbinė ar kita veikla iš kurios gaunamos pajamos, jų dydis), iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo galimybes vykdyti jam priklausančias pareigas išlaikyti vaiką ir teikti išlaikymą buvusiai sutuoktinei vaiko priežiūros laikotarpiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašymą patenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl Š. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.Sprendė, kad ieškovė tikėtinai iš dalies pagrindė ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo bei priverstinės hipotekos taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, kuri nėra Europos Sąjungos narė, lėšų išieškojimas iš jo yra apsunkintas. Nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovui perleidus nuosavybės teisę į turimą žemės sklypą kitiems asmenims, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo dėl priverstinio įkeitimo įvykdymas, todėl buvo pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė, grįsdama laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą, nurodo vaiko išlaikymo prievolę, nors ieškinio pagrindas ir dalykas yra buvusios sutuoktinės išlaikymo priteisimas. Nesusiję su ginču ieškovės motyvai dėl atsakovo galimybės išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovė, prašydama pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai nurodė CK. 3.72 str. 10 d. teisės normą. Šio straipsnio 10 dalis numato atsakovo turtui priverstinį įkeitimą, kai santuokos nutraukimu pagrįstai prašoma priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniu ir kai yra objektyvus pagrindas manyti, jog sutuoktinis negalės teikti teismo priteisto išlaikymo buvusiam sutuoktiniui.Teismas galėtų preliminariai įvertinti prašymo pagrįstumą, jei ieškovė pateiktų įrodymus, kad atsakovas nevykdė ir nevykdo pareigos teikti dukrai išlaikymo. Atsakovas visuomet teikia išlaikymą dukrai, savo iniciatyva sutiko padidinti išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba Norvegijos Karalystėje, įmonėje (duomenys neskelbtini) AS vairuotojo ekspeditoriumi, o jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį siekia 2 000 Eur. Ieškovė atsakovą skatina pažeisti Norvegijos Karalystės įstatymus, kurie reglamentuoja pašalpų mažamečiams vaikams skyrimo tvarką. Atsakovas Norvegijos Karalystės institucijai pranešė, jog jo santuoka nutraukta, jis nebegyvena su savo šeima, dėl ko neliko pagrindo gauti išmokas. Teismas vadovavosi prielaidomis, ieškovės deklaratyviais teiginiais. Ieškovė nurodo, kad jai pragyvenimui neužtenka kas mėnesį gaunamų pajamų, tačiau neįvertina, kad dukters išlaikymas yra pakankamas, dukters poreikiams atsakovas pervedė solidžią pinigų sumą iš Norvegijos Karalystės NAV institucijos. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:CK 3.197 straipsnis, 3.72 str. 10 dalis numato galimybę steigti priverstinį turto įkeitimą dėl priteisto išlaikymo vaikui ir buvusiam sutuoktiniui. Ieškiniu prašo taikyti priverstinę hipoteką, pateikti įrodymai apie piktybinį teismo sprendimo dalies dėl lėšų vaikui ir sutuoktinei teikimo nevykdymą, antstolio negebėjimą jo įvykdyti Norvegijoje. Atsakovas neteigia, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė jį neproporcingai suvaržo, daro žalą. Atsakovas nepagrindžia ieškovės kurstymo pažeisti Norvegijos Karalystės įstatymus. Atsakovas vykdo dalį teismo nutarties – teikia išlaikymą vaikui, tačiau neįvykdė jos 10 ir 11 punktų, taip pat pareigos bendrauti su dukra. Žinodamas, kad jo dukra yra ligota, negali lankyti darželio, atsakovas visiškai ja nesirūpina, o vaiko gydymu, reabilitacija, auklėjimu užsiima išimtinai motina, kuri dėl šių priežasčių negali grįžti į darbą. Vaiko poreikiai yra didesni. Kenkdamas savo dukrai, atsakovas atsisakė jai Norvegijos Vyriausybės skirtų ir mokamų lėšų. Skirtos išmokos nebuvo Š. D. nuosavybė ir turėjo atitekti vaikui, o kompensacija – tam vaiko tėvui, kuris dėl vaiko priežiūros atsisakė darbo. Šis neadekvatus elgesys kelia pagrįstas abejones dėl galimų ir kitų vaikui nenaudingų veiksmų, tame tarpe nebeteikiant išlaikymo. Nežinoma atsakovo turtinė padėtis ir galimybės jį teikti, pvz., netekus darbo, komplikuotas išieškojimas ne ES valstybėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąją apsaugos priemonę byloje dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo ir priverstinės hipotekos taikymo, uždrausdamas perleisti atsakovui priklausantį turtą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovė pateikė naujus įrodymus – 2016 m. spalio 11 d. elektroninį laišką, 2016 m. spalio 11 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties projektą. Šie įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Specializuotas transportas“ v. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 2-1868/2010). Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Nesutiktina su apeliantu, kad ieškovės reikalavimai preliminariai nepagrįsti.Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti išlaikymą buvusiai sutuoktinei – 270 Eur už 2017 m. rugsėjo mėn. ir 525 Eur mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; užtikrinant būsimo teismo sprendimo dėl ieškovės išlaikymo ir nepilnamečiam vaikui Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu priteisto išlaikymo įvykdymą, nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki šalių vaikui sueis 18 metų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio reikalavimą teikiantis asmuo laikomas jį tikėtinai pagrindusiu, jei savo reikalavimams įrodyti pateikia ieškinį grindžiančius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Ieškovė nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina išdėstytas aplinkybes. CK 3.72 straipsnio 10 dalis numato, kad teismo sprendimas priteisti išlaikymą (buvusiam sutuoktiniui) yra pagrindas steigti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu buvęs sutuoktinis nemoka priteisto išlaikymo, išieškoma iš jo turto įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 3.197 straipsnį teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje e2-2991-944/2017 patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, apeliantas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tvirtindamas šią sutartį, teismas nenustatė priverstinės hipotekos apelianto turtui, todėl ieškovė pareiškė ieškinį dėl priverstinės hipotekos šiam turtui nustatymo. Tuo remiantis atmestini argumentai apie ieškovės reikalavimo tikėtiną nepagrindimą. Kita vertus, vien tikėtinas reikalavimo pagrindimas nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes turi būti nustatytas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam tikro konkretaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti, todėl jos taikomos arba atsakovo, kuriam reiškiamas tas reikalavimas, turtui, arba konkrečiam turto objektui, dėl kurio yra kilęs ginčas. Ieškovės ieškinio patenkinimo atveju teismas priteistų iš atsakovo išlaikymą buvusiai sutuoktinei; užtikrinant teismo sprendimo dėl ieškovės išlaikymo ir nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo įvykdymą, nustatytų priverstinį įkeitimą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki šalių vaikui sueis 18 metų. Kadangi ieškovė siekia nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam žemės sklypui, šio turto perleidimas tretiesiems asmenims apsunkintų sprendimo, priimtino dėl priverstinio įkeitimo taikymo, įvykdymą, arba priverstinį įkeitimą padarytų nebeįmanomu, todėl bylos nagrinėjimo metu aktualu išsaugoti esamą padėtį. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtui, kuris yra bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovas galėtų parduoti ar kitais būdais jį perleisti, kas apsunkintų ar padarytų neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apelianto argumentai dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo išsamiai bus įvertintini išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių santykiai sureguliuojami laikinai iki teismas priims galutinį sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus, pagrįstai nutarė dėl ieškovės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.