Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjai A. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. G., V. Š., R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. G., V. Š., J. S., A. S., R. S. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriui dėl praleistų terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 74).

Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad patys nepretenduoja į senelio žemę. Tvirtino, kad šeimose buvo kalbama, kad N. G. žemės neturėjo, todėl ir neieškojo. Neprieštaravo, kad pareiškėjai būtų atnaujinti terminai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į N. G. valdytą žemės sklypą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Į teismo posėdį tretieji suinteresuoti asmenys neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (b. l. 75, 79).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir termino pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius į buvusio savininko N. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytus ½ žemės sklypus: 2 768 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 5 825 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Zarasų r., atnaujinimas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004-10-12 įstatymo redakcija Nr. IX-2490) nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal Įstatymo 10 str. 4 d. (2004-10-12 įstatymo redakcija Nr. IX-2490), iki 2003-12-31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis Įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ 4 str. 6 d.).

Teisminėje praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgtina ir į pačių Įstatymo nustatytų terminų trukmę. Įstatymų leidėjas nuo 1991-06-18 įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001-12-31, o 2003-06-19 įstatymu Nr. IX-1634 terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšius su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2003-12-31. Taigi, terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, o nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams pateikti – daugiau kaip 12 metų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, nagrinėjamu atveju – pareiškėja.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjos nurodytas žemės savininkas N. G., miręs 1949 m., buvo pareiškėjos senelis (b. l. 5-8, 11), kuris nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė po ½ du žemės sklypus Zarasų r., (duomenys neskelbtini) miestl., 2 768 kv. m. ir 5 825 kv. m. Tai patvirtina 1922 m. Ežerėnų apskrities (duomenys neskelbtini) miestelio planas (b. l. 58). Iš G. Konstancijos prašymo, rašyto 1991-12-30 Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai matyti, kad ji žemės savininkus nurodė V. ir N. G. (b. l. 56). Iš Utenos apskrities viršininko administracijos Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktų Pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų matyti, kad K. G. nustatyta nuosavybės teisė į ½ V. ir N. G. turėtos žemės dar 2006-11-21 (b. l. 43-44). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Zarasų r. sav. (duomenys neskelbtini) m. A. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto registrą įregistruota pastatams po ½ K. G. ir A. G. ( b. l. 46-48), mirusiai (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Pareiškėja savo prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į N. G. nuosavybės teise valdytą žemę, taip pat atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus grindžia tuo, kad apie galimybę, kad senelis galėjo turėti nekilnojamojo turto sužinojo iš V. G. anūkės K. G.. Galutinai šios aplinkybės tapo žinomos ir pasitvirtino gavus pagal advokatės K. Č. užklausimą Nacionalinės Žemės tarnybos 2011-09-05 raštą.

Visapusiškai ir objektyviai ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos prašyme bei teismo posėdyje nurodytus argumentus, trečiojo suinteresuoto asmens K. G. paaiškinimus teismo posėdyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad senelis N. G. nuosavybės teise turėjo žemės galutinai sužinojusi tik 2011-09-05 gavus atsakymą iš Nacionalinės Žemės tarnybos Zarasų žemėtvarkos skyriaus (b. l. 14), nepatvirtina, kad pareiškėjai (ar iki mirties N. G. dukterims N.–M. Š., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir B.–R. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), buvo kokios nors priežastys, sutrukdžiusios nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tai, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos senelis neturėjo žemės ir nesistengė sužinoti – nelaikytina svarbiomis priežastimis. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tretysis suinteresuotas asmuo K. G. teismo posėdyje nurodė, kad ji dar 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo senelio V. G. (N. G. brolio) nuosavybės teise valdytos žemės atkūrimo. Žemėtvarkoje pagal dokumentus jai pasakė, kad žemė yra abiejų brolių nuosavybė, todėl ir liepė jai pareiškime nurodyti abu savininkus. Apie tai, ji teigė, pranešusi N. G. dukterims, tačiau jos atsakiusios, kad jų tėvas žemės neturėjo. Kad K. G. būtų nuslėpusi tą faktą – nėra jokių duomenų, juo labiau, kad dar 2006 m. jai jau buvo raštu pranešta, kad jai bus atkurta nuosavybė tik į ½ žemės, t. y. į V. G. dalį.

Inter alia, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, termino atnaujinimo pagrindas gali būti tik tokiu atveju, kai pretendentai(as) savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių.

Kaip minėta, bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėja ir tiesioginės įpėdinės N. G. dukterys iki mirties nebuvo aktyvios, siekdamos gauti reikiamą informaciją ir tinkamai įgyvendinti savo teises. Nei pareiškėja, nei iki mirties N. G. dukterys nesusitvarkė taip pat ir namo paveldėjimo. Iki šio laiko namo ir kitų pastatų ½ nuosavybė registruota N. G. žmonos A. G. vardu, kuri yra mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 46-48). Pareiškėja pasirinko pasyvų būdą tvarkant su nuosavybe susijusius klausimus. Nėra jokių įrodymų, kad ji laiku būtų kreipusis į įgaliotas institucijas tiek dėl prašymo atkurti nuosavybės teises, tiek dėl dokumentų, įrodančių nuosavybės ir giminystės ryšį pateikimo. Pirmas atsakymas į advokatės prašymą yra tik 2011-09-05 (b. l. 14). Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėja neįrodė, jog ji dėl svarbių priežasčių praleido terminus, kuriuos prašo teismo atnaujinti.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi, ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams. Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šių terminų trukmė savaime suponavo galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją. Kadangi pareiškėja, turėdami realią galimybę, visiškai nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu, todėl nėra pagrindo atnaujinti Įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. nustatytus terminus. Vadovaujantis administracinių teismų praktikoje suformuota nuostata, laikytina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.

Teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku bei tinkamai (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Kiekvienas asmuo, kaip teisinių santykių dalyvis, teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet, tuo pačiu, įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį (pareiškėją) veikti bei veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui. Informacijos stoka, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, ja nesidomi arba nepakankamai aktyviai domisi, kaip nurodė pareiškėja, pasikliaudama žodine kitų asmenų informacija ir savo įsitikinimais, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis. Kaip minėta, pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas.

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 m. ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais, atkuriant nuosavybės teises į senelio N. G. nuosavybės teise valdytą žemę, pareiškėja, o ankščiau iki mirties ir N. G. dukterys, turėjo visas galimybes. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat yra nustatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki Įstatymo nustatytų terminų pabaigos.

Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesuteikia jai pagrindo atnaujinti Įstatymo nustatytus terminus pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko N. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytus po ½ du žemės sklypus, buvusius Zarasų r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymas netenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos A. K. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.