Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Z. M. S. atstovui adv. V. Stričkai, neatvykus suinteresuotam asmeniui P. P., apie teismo posėdį pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Zanės M. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo P. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas teigė, kad į sesers B. B. palikimą suinteresuotas asmuo P. P. nepretenduoja, dėl to seserys ateityje susitars geruoju. Atskirai nurodė, kad po velionės sesers mirties pareiškėja turėjo daug asmeninių rūpesčių, o be to tiksliai nežinojo, kad tokiu atveju irgi reikia kreiptis ne tik į teismą, bet ir į vietos notarą. Tik gerokai vėliau ji apie tai sužinojo. Nurodė, jog pareiškėjos velionė sesuo testamento nepaliko, o kitą įstatyminė įpėdinė irgi į vietos notarą nesikreipė, todėl paveldėjimo teisės byla nėra pradėta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniai ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa tais asmenimis palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). LR CK 5.2 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad pagal įstatymą ketvirta eile paveldi palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės, tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių. Mirusioji - B. B. testamento iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nesurašė.

Taigi CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pareiškėja Z. M. S. su suinteresuotu asmeniu, t.y. seserimi P. P., gimusios iš to paties tėvo ir motinos, yra B. B. palikimo ketvirtos eilės paveldėtojos (5,8 b.l.). Palikėja santuokos nebuvo sudariusi, vaikų nesusilaukė, jos tėvai yra mirę, todėl jos seserys įgijo teisę į palikėjos vardu esantį palikimą, kurį sudaro nekilnojamasis daiktas, tai yra butas esantis adresu Tilžės g. 169-49, Šiauliai (11-12 b.l.)

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str. 3 dalis numato, kad palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. B. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja palikimą priimti turėjo iki 2013-07-25 įskaitytinai (4 b.l.). Tačiau pareiškėja per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą į vietos notarą nesikreipė. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėja laiku, per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė į notaro kontorą, kadangi velionės sesers asmens dokumentuose (gimimo ir mirties liudijime) nesutapo jos pavardė, todėl pareiškėja be termino atnaujinimo palikimui priimti, jau nebegali tinkamai apginti savo teisių ir teisėtų interesų.

Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, pagal palikėjos B. B. vardu išduotus asmens dokumentus juridinę reikšmę turintis faktą buvo nustatytas Radviliškio raj. apylinkės teismo tik 2013-12-03 sprendimu (14-15 b.l.). Per įstatymo nustatytą terminą vietos notarų biure nėra pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į velionės B. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą (7 b.l.). Pareiškėja Z. M. S. yra velionės B. B. sesuo (5,8 b.l.), o kita įpėdinė sesuo P. P. į velionės vardu atsiradusi palikimą nepretenduoja (5 b.l. ).

Pastebėtina, kad įpėdinė (pareiškėja) tik 2014-01-03 įskaitytinai įgijo neginčijamą teisę į velionės sesers palikimą, kuomet buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktą, leidžiantis daryti išvadą, kad velionės gimimo ir mirties liudijimas priklausė tam pačiam asmeniui. Šios ir kitos aukščiau nurodytos objektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdinė dėl nepakankamo kiekio informacijos apie jos paveldėjimo teisę į sesers vardu atsiradusį palikimą jau nebegali būti realizuota, todėl jos teisė gali būti tinkamai apginta tik teismui atnaujinus įstatymo nustatytą terminą. Šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą, atsiradusiam palikimui po velionės sesers mirties, priimti.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali jį atnaujinti, kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu pareiškėjai Z. M. S. atnaujintinas praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), turto palikėjos B. B. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes. Termino atnaujinimas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjai Z. M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po velionės sesers B. B. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.