- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-18
- Bylos Nr.
- ATP-873-92/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00443-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. A. A. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties, kuria K. A. A. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2014 m. gegužės 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. A. 2014-05-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 88P-11793825-14 už tai, kad 2014 m. gegužės 4 d., 10.33 val., Ukmergėje, Vasario 16-osios g., pastatė automobilį Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant pėsčiųjų perėjos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.4 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) 2014 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 88N-11802088-14 K. A. A. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 4 d. 200 Lt dydžio bauda.
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu K. A. A. padavė skundą Ukmergės rajono apylinkės teismui prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi K. A. A. skundo netenkino ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. A. A. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai, neišreikalauta papildomų įrodymų apie kelio ženklinimo trūkumus. 2014-05-07 apie 10.30 val. jis važiavo Vasario 16-osios g. ieškodamas parkavimo vietos, pamatė išvažiuojantį automobilį nuo turgavietės ir pasukęs į kairę pasistatė automobilį atsilaisvinusioje vietoje, po ko nuėjo į turgavietę. Bylos nagrinėjimo metu jis pateikė fotografijas, kuriose užfiksuota įvykio vieta ir kelio ženklinimas, fotografijose aiškiai matyti, kad kelio ženklinimas yra ydingas ir neatitinka saugaus eismo užtikrinimo reikalavimų, pėsčiųjų perėja nebuvo pažymėta horizontalaus ženklinimo linijomis, o nurodomojo kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ iš tos vietos, kur jis darė posūkį į kairę, nesimato, nes jį užstoja įspėjamasis ženklas apie šalutinio kelio susikirtimą su pagrindiniu. Iš padėties, kur buvo pastatęs automobilį, taip pat nesimato jokio kelio ženklinimo, draudžiančio automobilio parkavimą. Kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“, kuris įrengtas turgavietės pusėje, yra orientuotas taip, kad nei iš Vasario 16-osios g., nei iš padėties, kur buvo sustojęs, nėra matomas. Dėl kelio ženklinimo tinkamumo jis kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kurios specialistai patvirtino, kad kelio ženklinimas yra netinkamas. Kadangi jis nepastebėjo ir negalėjo pastebėti įrengtų, eismą reguliuojančių kelio ženklų, todėl neturi būti baudžiamas. Teismas iš esmės vadovavosi policijos pareigūnų liudijimu, tačiau kelio ženklinimo matomumas iš skirtingų padėčių gali būti stebimas nevienodai, teismas nepaneigė, kad iš tos padėties, iš kur jis darė posūkio manevrą ir kur sustojo, kelio ženklinimas nebuvo matomas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai jo kaltė dėl padaryto teisės pažeidimo būna neabejotinai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais duomenimis. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 300 Lt.
KET 155.4 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas.
K. A. A. apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, kad buvo pastatęs automobilį pėsčiųjų perėjoje, tačiau teigia, kad dėl kelio ženklų pastatymo netinkamoje vietoje nepastebėjo ir negalėjo pastebėti pėsčiųjų perėją žyminčių kelio ženklų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pėsčiųjų perėja apibrėžiama kaip perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Ženklai Nr. 533 ir 534, kuriais žymima pėsčiųjų perėja yra nurodyti KET 1 priede, taip pat nereguliuojama pėsčiųjų perėja žymima horizontaliuoju ženklinimu „Zebras“ (KET 3 priedo 1.13.1. p.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pėsčiųjų perėja, kurioje K. A. A. pastatė automobilį, yra pažymėta tik kelio ženklais Nr. 533-534, apylinkės teismo posėdyje dalyvavęs Institucijos atstovas paaiškino, jog kelio ženklų pastatymas yra suderintas su Institucija, taip pat jog šiuo metu pėsčiųjų perėja jau yra pažymėta ir horizontaliuoju kelio ženklinimu. Apie tai, kad pėsčiųjų perėjos pažymėjimas horizontaliuoju kelio ženklinimu padarytų pėsčiųjų perėją labiau matomą, nurodyta ir pažeidėjo pateiktame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento rašte, tačiau vien tai, kad įvykio metu pėsčiųjų perėja nebuvo pažymėta horizontaliuoju kelio ženklinimu savaime nešalina K. A. A. atsakomybės, nes, kaip jau buvo nurodyta, pagal galiojantį reglamentavimą pėsčiųjų perėjai žymėti pakanka ir kelio ženklų Nr. 533-534.
Pažeidėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jis pėsčiųjų perėją žyminčių kelio ženklų nematė ir negalėjo matyti. Tokia pažeidėjo pozicija vertintina kaip gynybinė, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, jog vairuotojas kelio ženklus privalo stebėti visos kelionės metu, o ne tik nusprendęs atlikti manevrą, kaip šiuo atveju nusprendus sukti į kairę ir pastatyti automobilį į atsilaisvinusią stovėjimo vietą. Todėl K. A. A. pateiktos nuotraukos nešalina jo atsakomybės, nes jose užfiksuotas kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ matomumas tik iš to taško, iš kurio pažeidėjas suko į atsilaisvinusią stovėjimo vietą. Akivaizdu, jog iš toliau kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“, esantis prie įėjimo į turgavietę, matomas aiškiai. Tuo labiau, kad iš policijos pareigūnų darytų nuotraukų matyti, jog savo automobilį K. A. A. pastatė prie pat kelio ženklo, žyminčio pėsčiųjų perėją. Net jei K. A. A. prieš pastatydamas automobilį neatkreipė dėmesio į kelio ženklus, pastatęs automobilį jis vis tiek privalėjo įsitikinti, ar tai padarė nepažeisdamas KET reikalavimų, todėl pažeidėjo paaiškinimai, jog jam išlipus iš automobilio kelio ženklas būtų matomas tik žiūrint į viršų, ko jis neprivalo daryti, laikytini subjektyviais išvedžiojimais, kuriais paprasčiausiai siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Jei K. A. A. būtų atlikęs savo pareigą įsitikinti, ar tinkamai pastatė automobilį, jis neabejotinai būtų pastebėjęs ir kitoje gatvės pusėje esantį kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir taip supratęs, kurią gatvės dalį kelio ženklai žymi kaip pėsčiųjų perėją. Tai, jog toje pačioje vietoje prieš tai stovėjo kitas automobilis, neatleidžia pažeidėjo nuo pareigos įsitikinti, ar jis pats automobilį pastatė nepažeisdamas KET reikalavimų.
Pažeidėjo nurodomas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento 2014-07-04 raštas Nr. 102-2-27 nepaneigia K. A. A. kaltės dėl pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad raštą surašiusi institucija tokiu būdu gali pareikšti tik savo nuomonę dėl įvykio aplinkybių, teisės aktai jai nėra suteikę įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų, šiuo atveju teisinis įvykio aplinkybių įvertinimas vyksta tik nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pažeidimo padarymo aplinkybės buvo ištirtos visapusiškai ir nustatytos teisingai, administracinė nuobauda K. A. A. paskirta įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą ir K. A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.