- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-25
- Bylos Nr.
- II-249-162/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pažeidėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. S., Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovui Virgaudui Bružui, 2008 m. balandžio 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. skundą dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2008-02-13 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. sausio 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R. S. 2008 m. sausio 30 d. 12.50 val. Klaipėdoje, Šilutės pl. 36, vairuodamas automobilį „Ford Scorpio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai ta pačia kryptimi gretimoje eismo juostoje stovėjo transporto priemonė tam, kad praleistų pėstįjį. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 76 punkto reikalavimus.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūno (toliau – Institucijos) 2008 m. vasario 13 d. nutarimu R. S. pripažintas kaltu, padaręs ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta 150 litų bauda.
Šalies argumentai
R. S. skundu prašo panaikinti nutarimą. Nurodo, kad važiavo Šilutės plentu Debreceno gatvės link trečia eismo juosta. Prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ties parduotuve „Arsenalas“, pastebėjo stovinčius automobilius ir einančius pėsčiuosius, todėl pradėjo iš tolo varikliu stabdyti savo automobilį. Teigia, kad sulėtinęs greitį ir priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, pamatė, jog pėstieji, lipo ant šaligatvio dešinėje pusėje, o automobilis iš eismo juostos judėjo iš vietos, todėl mano, kad pažeidimo nepadarė. Nurodo, kad nuvažiavus apie 250 metrų nuo perėjos, iš galo važiavęs policijos automobilis su įjungtais švyturėliais jį sustabdė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo. Teigia, kad policijos pareigūnai ignoravo jo argumentą, jog automobilį jis stabdė varikliu, todėl ir nesimatė degančių stabdymo žibintų. Mano, kad policijos pareigūnas negalėjo objektyviai įvertinti aplinkybių, t.y. pamatyti, ar antroje eismo juostoje stovėjęs lengvasis automobilis pajudėjo jam priartėjus prie pėsčiųjų perėjos.
R. S. prašo skundą tenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinė atsiliepimo nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 41).
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus atstovas Virgaudas Bružas prašo atmesti R. S. skundą kaip nepagrįstą. Institucija atsiliepime (b.l. 27) nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo esmė įrodyta, administracinės bylos medžiagoje surinkti ir pateikti įrodymai dėl R. S. administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui nedalyvaujant.
Konstatuojama.
R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei paskirta administracinė nuobauda už nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, tuo pažeidžiant KET 76 punkto reikalavimą.
KET 76 punktas nustato, jog tuo atveju, kai prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jis praleido pėsčiųjų perėja iš kairės pusės einančius žmones, o iš dešinės pusės einančių pėsčiųjų nebuvo.
Rašytine bylos medžiaga (b.l. 7,18,19) nustatyta, kad R. S. važiavo Šilutės plentu trečiąja eismo juosta, o policijos pareigūnų patrulinis automobilis – iš paskos. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad pėstieji per pėsčiųjų perėją ėjo tik iš kairės važiuojamosios dalies pusės link dešinės ir buvo perėję trečią bei antrą eismo juostas, to iliustracijai pateikdamas savo sudarytą eismo įvykio schemą (b.l. 7), tačiau toks aiškinimas paneigiamas byloje surinktais įrodymais.
Liudytojas A. G. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) 2008 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje parodė, kad „Ford Scorpio“ vairuotojas, praleidęs žmones (iš kairės), nuvažiavo nesustojęs, tačiau gretimoje juostoje automobiliai stovėjo tam, kad praleistų iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją einančius žmones. Liudytojas paaiškino, kad R. S. pasivijo 300-400 metrų atstumu nuo pažeidimo padarymo vietos, nes sustojo, kad praleistų einančius pėsčiuosius (b.l. 36).
Liudytojas A. M. (b.l. 37) 2008 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje parodė, kad trečia eismo juosta važiavęs R. S. nesustojo praleisti pėsčiųjų, einančių iš dešinės pusės, nors tuo metu gretimose antroje ir pirmoje eismo juostoje automobiliai stovėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 5 dalį įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose.
Analogiškos pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūno A. G. (b.l.18) bei Klaipėdos policijos mokyklos kursanto A. M. (b.l.19) 2008 m. sausio 30 d. tarnybiniuose pranešimuose. A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2008 m. sausio 30 d. apie 12.50 val., dirbant 3-ojo policijos komisariato teritorijoje auto patruliu „Puma 40“ kartu su policijos mokyklos kursantu A. M., tarnybiniu automobiliu važiuodami Šilutės plentu nuo Baltijos prospekto Debreceno gatvės link pastebėjo, jog trečioje eismo juostoje važiuojantis automobilis „Ford Scorpio“ nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai gretimose antroje ir pirmoje eismo juostose stovėjo automobiliai tam, kad praleistų pėsčiuosius. „Ford Scorpio“ galiniai stabdžių žibintai net neužsidegė ir vairuotojas, nesumažinęs greičio, nuvažiavo toliau.
Teismui nėra teisinio pagrindo abejoti liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė priežasčių, kurios pagrįstai leistų abejoti jų tikrumu. Tai, jog teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. parodė, jog policijos patrulių automobilis važiavo antra eismo juosta, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų tikrumu, nes liudytojas pažymėjo, kad pažeidimo padarymo aplinkybių gerai nepamena ir tiksliai neatsimena, kuria eismo juosta jie važiavo.
Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jei policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu Šilutės plentu važiavo ne trečia, bet antra eismo juosta, tai nebuvo kliūtimi akivaizdžiai matyti R. S. padarytą teisės pažeidimą.
Byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai dėl netinkamo pareigūnų elgesio (provokavimo duoti kyšį, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo trukmės), šie argumentai grindžiami subjektyviu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplinkybių vertinimu, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
Aptartų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, jog R. S., vairuodamas automobilį „Ford Scorpio“, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai ta pačia kryptimi važiavę automobiliai buvo sustoję prieš pėsčiųjų perėją, pravažiavo pėsčiųjų perėją neįsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Pagal ATPK 297 straipsnį pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami administracinio teisės pažeidimo – nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją įrodymui.
Nagrinėjant administracinę bylą laikytasi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Administracinė nuobauda jam paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių ir ATPK 30² straipsnyje nurodytų baudos skyrimo taisyklių. ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dviejų rūšių nuobaudos – bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. R. S., nenustačius atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskirta švelnesnė nuobaudos rūšis – piniginės baudos maksimumo ir minimumo vidurkis.
Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. vasario 13 d. nutarimą, kuriuo R. S. pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimt) litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.