Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apylinkės teismo nutartyje padarytos išvados, kad pažeidimo faktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu (b. l. 5 - 12), VĮ Registrų centro išrašu (b. l. 13 - 14), fotonuotrauka (b. l. 15), savavališkos statybos aktu (b. l. 16 - 19), A. V. paaiškinimu, kita bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, kad A. V., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebausta, pripažino padariusi pažeidimą. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas A. V. skyrė nuobaudą LR ATPK 159² str. 9 d. sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize, ir yra motyvuotos. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. V. kaltę padarius ATPK 159² straipsnio 9 dalyje numatytą pažeidimą, to neneigia ir ji pati.

Taigi, A. V. neginčija, kad ji padarė ATPK 159² straipsnio 9 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau mano, kad nuobauda jai buvo paskirta neteisingai.

ATPK 159² straipsnio 9 dalis imperatyviai nustato, kad ypatingo statinio savavališkas kapitalinis remontas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (pažeidimas padarytas iš nežinojimo, registruota darbo biržoje, augina nepilnametį sūnų) nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose bei pagrįsti minimalių sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytų administracinių nuobaudų taikymą, tai nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantei buvo paskirta minimali ATPK 159² straipsnio 9 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Pažymėtina, kad byloje jokių duomenų apie A. V. turimą turtą nėra, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog jos materialinė situacija yra sunki.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Todėl už minėtą nusižengimą pareiškėjai skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pareiškėja registruota darbo biržoje, ji turi nepilnametį sūnų, pažeidimą padarė dėl nežinojimo, nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis, tiek pareiškėja, tiek jos vyras yra sveiki ir galintys dirbti asmenys, R. V. netgi yra išsiėmęs leidimą vykdyti individualią veiklą. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad bute atliekami remonto darbai, o tai be finansinių galimybių nebūtų įmanoma. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jie (Vitkai) yra pajėgūs tiek išlaikyti savo sūnų, tiek sumokėti paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad yra teisinga Inspekcijos nuomonė, jog dėl apeliantės sunkios materialinės padėties būtų pagrindas išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą ATPK 313 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas to daryti negali, šį klausimą turi teisę nagrinėti apylinkės teismas.

Teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog A. V. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustosios asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V. skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.