Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB SEB banko, suinteresuotų asmenų UAB „AZS“, UAB ŽUKAUSKAS IR KO atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakytas atmestas prašymas įregistruoti sutartinės hipotekos lakštą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB SEB bankas pateikė prašymą įregistruoti sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeičiamas UAB „AZS“ nuosavybės teise priklausantis turtas: pastatas-gyvenamasis namas 2A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas-garažas 1F1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniu kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas –sandėlis 3F1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas –sandėlis 5F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis Kauno r. (duomenys neskelbtini) užtikrinant UAB „ŽUKAUSKAS IR KO“ prievolės pagal 2011-12-12 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą kreditoriui AB SEB bankui. Taip pat tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui prašė įregistruoti sutartinio įkeitimo lakštą, kuriuo įkeičiami: įrengimai pagal pateiktą 2011-11-14 įkeičiamų įrengimų aprašą nuo 1 iki 16, nuosavybės teise priklausantys UAB „ŽUKAUSKAS IR KO“, esantys (duomenys neskelbtini) Kauno r.; daiktinė teisė - servitutas –teisė naudotis pastatų, esančių žemės sklype, savininkui sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio bendras plotas 0,4800ha , adresu Kauno r. (duomenys neskelbtini) , įkaito davėjas UAB „AZS“.

Atskiruoju skundu pareiškėjas AB DnB NORD bankas, suinteresuotieji asmenys (skolini kai) UAB „AZS“, UAB ŽUKAUSKAS IR KO prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti. Teigia, kad teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 pinktas, CK 4.171 straipsnio 7 dalis), netinkamai jas aiškindamas ir taikydamas, kas sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą. Nurodo, kad teismas CK 4.171 straipsnio 7 dalį taikė ir aiškino nesistemiškai, neatsižvelgdamas į CK 4.171 straipsnio 1 dalies, 6.394 straipsnio nuostatas. Sistemiškai aiškinant CK 4.171 straipsnio 1 dalį ir 7 dalį, 6.394 straipsnį, darytina išvada, kad CK 4.171 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas imperatyvas taikomas tuo atveju, kai įkeičiamų statinių savininkas yra ir žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai, savininkas, nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tais atvejais, kai įkeičiamų statinių savininkas nėra žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai, savininkas, jis gali įkeisti tuos statinius, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Tokio statinio pardavimo atveju naujasis statinių savininkas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ankstesnis statinių savininkas. Šio ginčo atveju pastatų savininkas nėra sklypo savininkas, nuomininkas arba panaudos gavėjas, tačiau sklype administraciniu aktu (1999 05 18 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-18) nustatytas servitutas - teisė naudotis visu 0,48 ha ploto sklypu pastatų tinkamo naudojimo užtikrinimui. Teismo nutartyje nepagrįstai teigiama, kad servituto turėtojo teisės perleisti negalima, nes CK 4.111 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Vadinasi, pastatų pardavimo atveju naujasis pastatų savininkas įgytų teisę naudotis sklypu servituto pagrindu, kas reikštų sklypo naudojimą nepažeidžiant sklypo naudojimo sąlygų (CK 6.394 straipsnio 3 dalis). Todėl pripažintina, kad pastatai yra tinkamas hipotekos objektas ir jų hipotekos lakštas gali ir turi būti registruojamas. Apeliantų nuomone, priešingas CK 4.171 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies, 6.394 straipsnio normų aiškinimas prieštarautų protingumo ir teisingumo (CK 1.5 straipsnis) bei lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) principams, nes įtvirtintų nepagrįstą pastatų savininkų teisės įkeisti pastatus diskriminaciją priklausomai nuo to, ar pastatų savininkui priklauso žemės sklypas, ant kurio stovi įkeičiami pastatai, ar ne.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali būti priverstinė ar sutartinė (CK 4.175 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju prašoma įregistruoti sutartinę hipoteką, užtikrinant 2011-12-12 kreditavimo sutarties įvykdymą. Kreditorius, suteikęs skolininkui paskolą, skolininkui priklausančiam turtui siekia nustatyti sutartinę hipoteką. Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 37 punktas numato, kad hipotekos teisėjas patikrina, ar prašymas (hipotekos lakštas) surašytas teisingumo ministro nustatyta forma, ar jis yra visas ir tinkamai užpildytas, patvirtintas notaro, ar surašytas laikantis įstatymo reikalavimų, ar sumokėta raštinės rinkliava, taip pat ar yra nurodytas priverstinės hipotekos lakštą surašęs asmuo, ar jis tinkamai identifikuotas, ar turėjo teisę surašyti priverstinės hipotekos lakštą (37.1 punktas); jeigu prašymas įregistruoti hipoteką neatitinka šių nuostatų 37 punkto, hipotekos teisėjas rašytine motyvuota sutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti arba atmeta prašymą įregistruoti hipoteką (38 punktas). Įvertinti hipotekos lakšto atitikimą pastarųjų Nuostatų reikalavimams ir išspręsti kitus su hipotekos įregistravimu susijusius klausimus yra hipotekos teisėjo kompetencija.

Dėl atsisakymo įregistruoti sutartinės hipotekos lakštą

Atsisakymą įregistruoti hipoteką pastatams, hipotekos teisėjas grindė CK 4.171 straipsnio 7 dalimi. Šioje normoje nustatyta, jog įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė. Taigi, ši norma reguliuoja tik tuos atvejus, kada įkeičiamų statinių savininkas yra žemės sklypo, ant kurio stovi tie statiniai savininkas, nuomininkas arba panaudos gavėjas. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad įkeičiamų statinių savininkas naudojasi žemės sklypu, ant kurio stovi ketinti įkeisti statiniai, ne nuosavybės, nuomos ar panaudos teise, o servituto teise. Servitutas iš esmės skiriasi nuo žemės nuomos ar panaudos, nes nuomos ar panaudos sutarties šalis sieja prievoliniai santykiai, o servitutas yra daiktinė teisė. Todėl darytina išvada, jog CK 4.171 straipsnio 7 dalis šiuo atveju netaikytinas.

Sutiktina su apeliantų motyvu, jog hipotekos teisėjas turėjo sistemiškai taikyti CK 4.171 straipsnio 1 dalį, 6.394 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymai nenumato kokių nors specialių apribojimų įkeisti statinius, stovinčius ant žemės sklypo, kuriuo įkeičiamų statinių savininkas naudojasi servituto teise. Todėl sprendžiant ar tokie statiniai gali būti hipotekos objektu, taikytina bendra norma - CK 4.171 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. Pastato pardavimo sąlygas nustato CK 6.394 straipsnis. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (CK 6.394 straipsnio 3 dalis). CK 4.111 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Todėl pastatų pardavimo atveju naujasis pastatų savininkas įgytų teisę naudotis sklypu servituto pagrindu, kas reikštų sklypo naudojimą nepažeidžiant sklypo naudojimo sąlygų (CK 6.394 straipsnio 3 dalis). Todėl pripažintinas pagrįstu apeliantų motyvas, jog pastatai yra tinkamas hipotekos objektas ir jų hipotekos lakštas gali ir turi būti registruojamas. Spręstina, kad hipotekos teisėjas nepagrįstai atsisakė įregistruoti sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeičiami pastatai (b.l. 5-9). Dėl aukščiau išdėstytų argumentų spręstina, kad nėra kliūčių įregistruoti nekilnojamųjų daiktų įkeitimą, todėl šioje dalyje atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama hipotekos teisėjo nutartis naikintina, klausimas, atsižvelgiant į tai, jog hipotekos lakšto įregistravimo momentu būtina įvertinti jo atitikimą Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatoms, perduotinas hipotekos teisėjui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nors kasacinis teismas yra pasisakęs, kad servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio nuostatomis yra nekilnojamieji daiktai–nekilnojamojo turto kadastro objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje ieškovo J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt, bylos Nr. 3K-3-527/2009), tačiau įvertinus tai, kad servituto teisė nepriklauso statinių savininkui, nes servitutas nėra susijęs su nekilnojamojo daikto nuosavybės (valdymo) teisės subjektu, o yra susijęs su pačiu daiktu (CK 4.111 straipsnio 2 dalis), bei pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka, servitutas negali būti įkeičiamas: asmuo negali įkeisti to, ko neturi. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad hipotekos teisėjas pagrįstai atsisakė įregistruoti servituto įkeitimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, hipotekos teisėjas nemotyvavo atsisakymo įregistruoti įrengimų įkeitimo, nors įkeitimo objektu gali būti kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės (CK 4.201 straipsnis). Tačiau servituto ir įrengimų įkeitimas įformintas vienu lakštu, o servituto įkeitimas dėl aukščiau nurodytų priežasčių negalimas, todėl toks sutartinio įkeitimo lakštas, kuriame yra įformintas ir įrengimų ir servituto įkeitimas, negali būti įregistruotas (b.l. 47-51).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta įregistruoti sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeičiamas UAB „AZS“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas: pastatas-gyvenamasis namas 2A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas-garažas 1F1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniu kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai –kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas –sandėlis 3F1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas –sandėlis 5F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis Kauno r. (duomenys neskelbtini) , ir perduoti hipotekos teisėjui spręsti sutartinės hipotekos lakšto, kuriuo įkeičiamas UAB „AZS“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas: pastatas-gyvenamasis namas 2A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas-garažas 1F1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniu kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai –kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas –sandėlis 3F1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas –sandėlis 5F1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis Kauno r. (duomenys neskelbtini) , įregistravimo klausimą iš naujo.

Kitą Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.