Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2099-288/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
e1-2099-288/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16772-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2099-288/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16772-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Plauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis MB ‚(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2020 m. balandžio 29 d. apie 23.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. M., t. y. tyčia rankomis ją pastūmė, dėl ko A. M. krisdama galvos pakaušiu ir nugara atsitrenkė į židinį, po to, tęsdamas savo veiksmus, delnu sudavė nenustatytą kiekį smūgių A. M. į kairę veido pusę bei rankomis suko jos dešinę ranką, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimą galvoje, sukėlusį A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2021 m. balandžio 24 d. apie 21.00 val. namų, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. M., t. y. tyčia ranka sugriebė už A. M. kaklo dešinės pusės, suspaudė ir parvertė ją ant žemės, po to užlaužęs A. M. rankas ir iš striukės kišenės ištraukęs jos mobiliojo ryšio telefoną, atsitraukė, A. M. pabėgus, tęsdamas savo veiksmus, prisivijo ją ir suėmęs už rankų stipriai jas suspaudė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaklo dešiniame šone, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, sukėlusius A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 2 d. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad yra dirbantis, išlaiko savo šeimą. Su sugyventine A. M. kartu gyvena trejus metus, veda bendrą ūkį. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Rizikos šeimų sąraše įrašyti nėra. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nėra buvę. 2020 m. balandžio 29 d., apie 23.30 val. jam būnant namuose minėtu adresu grįžo jo sugyventinė A. M.. Kalbant su A. M., jie tarpusavyje apsižodžiavo. A. M. nusprendė išvykti iš namų, paskambino savo sūnui L. M. ir paprašė, kad ją pasiimtų. L. M. konflikto negirdėjo. Jis nenorėjo leisti jos išvykti iš namų. Kambario patalpoje suėmė rankomis A. M. už rankų ir pasodino ant sofos prie židinio. A. kilo isterija, ji pradėjo purtytis, griūti, ją griebė kelti. Fizinio skausmo jai sukelti nenorėjo, sužaloti neketino. Įvykio metu buvo neblaivus, išgėręs buvo tik alaus. Gailisi dėl savo veiksmų (2 t., b. l. 10-13)

D. B. įtariamojo apklausos metu 2020 m. rugpjūčio 17 d. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai buvo 2020 m. pavasarį ar ankstyvą vasarą, tarp jo ir jo sugyventinės A. M. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jis įvyko, nepamena, pasakyti negali. Jis tada buvo vartojęs alkoholio ir konflikto metu nesusilaikęs pastūmė rankomis A., dėl ko ji atsitrenkė galva į židinį, ir po to jai kelis kartus rankos delnu, bet ne kumščiu sudavė per veidą, taip pat ir užlaužė ranką. Iš pradžių policijoje davęs parodymus jis neigė savo kaltę, nes buvo išsigandęs, nežinojo kaip jam elgtis. Tik vėliau suprato, kad prieš A. pasielgė labai negražiai ir negarbingai, dėl to suprato savo klaidas, dėl kurių labai gailisi. A. jis atsiprašė, jie susitaikė, išsiaiškino problemas ir gyvena toliau kartu. Visa tai nutiko tikriausiai dėl karantino, patirto streso ir rūpesčių namuose. Dėl šio įvykio jis pasimokė (2 t., b. l. 16)

Dėl nusikalstamos veikos 2021 m. balandžio mėnesį kaltinamasis D. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine A. M.. Namai, kuriuose gyvena, yra bendra jų su sugyventine nuosavybė. Kartu su A. M. gyvena ketverius metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2021 m. balandžio 24 d. vakare (laiko nurodyti negali), grįžo į namus būdamas neblaivus. Jam grįžus, sugyventinė ėmė priekaištauti jam dėl to, kad yra neblaivus, bei dėl to, kad namuose dėl jo auginamo katino yra betvarkė. Pamena, kad namo, kuriame gyvena, kieme, sugyventinė ant jo šaukė, jis mėgino pagauti sugyventinę ir parvesti ją į namus. Sekantis jo prisiminimas yra tas, kada atvykus policijos pareigūnams, jam buvo tikrinamas blaivumas. Daugiau jokių įvykio aplinkybių nurodyti negali, kadangi dėl girtumo neprisimena. Negali nurodyti, ar smurtavo prieš savo sugyventinę, kadangi neprisimena. Dėl šių priežasčių negali pasisakyti dėl savo kaltės. Vis dėl to, kad ir nieko apie įvykį neprisimena, gailisi dėl savo elgesio. Anksčiau buvo smurtavęs prieš savo sugyventinę. Maždaug prieš metus laiko dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau byla nutraukta jam su A. M. susitaikius (2 t., b. l.42-45)

Papildomos apklausos metu ikiteisminiame tyrime D. B. parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, tačiau dėl alkoholio kiekio įvykio aplinkybių neprisimena. Gali būti, jog smurtavo prieš savo sugyventinę A. M., tačiau to prisimina. Su jam įteikto pranešimo apie įtarimą pirmuoju epizodu sutinka pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodė, kad 2021 m. balandžio 24 d. apie 21 val. tarp jų su A. kilo kitas konfliktas. Tą dieną buvo vartojęs alkoholinių gėrimų – skardinę sidro ir apie 0,2 l. degtinės. Atrodo, jog nebuvo smarkiai neblaivus, tačiau įvykio aplinkybių visiškai neatsimena. Ar smurtavo prieš savo sugyventinę, atsakyti negali, nes dėl mažo kiekio suvartotų alkoholinių gėrimų, kuriais apsinuodijo organizmą, jis neatsimena. Dėl to, jog sužalojo A. M., jis labai gailisi, jos atsiprašė. Supranta, jog pasielgė netinkamai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, šis įvykis jį labai sukrėtė, todėl visiškai atsisakė alkoholio. Sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 71-73).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl 2020 m. balandžio 29 d. nukentėjusioji A. M. parodė, kad, pasinaudodama savo teise ji atsisako duoti parodymus apie 2020 m. balandžio 29 d. vakare įvykusį konfliktą tarp jos ir sugyventinio D. B.. Praėjo nemažai laiko po įvykio, todėl daug ko tiksliai nepamena, be to nenori prisiminti tai iš naujo ir nenori pakenkti savo sugyventiniui. Gali pasakyti tik tiek, kad D. B. jos atsiprašė, jis jai prisipažino viską, kad policijoje sakė neteisingus parodymus, nes buvo išsigandęs. Po šio įvykio D. B. labai atgailavo, prašė jos atleidimo, ji jam atleido. D. B. užsiregistravo gydytis nuo alkoholio priklausomybės. Ji D. B. leido grįžti į namus (duomenys neskelbtini) kaime, todėl dabar gyvena kartu. Taip pat nori pasakyti, kad po konflikto ji po kelių dienų kreipėsi į Kauno klinikas, nes jai vis skaudėjo galvą ir labai pykino. Po vizito Klinikose ji kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuris yra Girionyse, tai Š. S., iki šios dienos yra laikiname nedarbingume. Be galvos skausmo jai tai pat skaudėjo dešinį petį, kitų sumušimų ar sužalojimų nebuvo. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jai su D. B. susitaikius, nes jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio dėl patirtos žalos nereikš (1 t., b. l. 58-59)

Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. 23.40 val. jo mama A. M. per „Mesenger“ programėlę parašė jam žinutę „Ar miegi?“. Jis atrašė, kad yra po kroso ir eis maudytis. Jam tada mama atrašė, kad kai išsimaudys ji jam pati paskambins. Išsimaudęs jis nesulaukė mamos skambučio ir jau po pusvalandžio 00.10 val. jis pats jai paskambino. Mama atsiliepė iš karto, ji verkė, sakė jam, jog atvažiuotų ją pasiimti iš namų. Fone girdėjosi mamos sugyventinio D. balsas. Jis rėkė ir keikėsi. Ką konkrečiai tuo metu D. sakė, jis negali pasakyti, nes nepamena. Po mamos skambučio jis iš karto nuvažiavo pas mamą, nes gyvena pats Kaune, o mama (duomenys neskelbtini) kaime. Atvažiavus į namus, tai buvo prieš 01.00 val., kieme jį pasitiko mama. Mama atrodė apsiverkusi, išsigandusi, drebėjo. Ant mamos veido nesimatė jokių sumušimų, matėsi tik, kad ji yra apsiverkusi. Tuo metu namie buvo ir D., jis elgėsi ramiai. Jiedu tarpusavyje nieko visiškai nekalbėjo, nesiaiškino tuo metu, kas nutiko. Mama susidėjo keletą daiktų į mašiną ir išvažiavo su juo. D. mamos nebandė sulaikyti, gal kažką jai ir sakė, bet jis tuo metu negirdėjo arba nematė, kad ką pasakytų. Bevažiuojant atgal į Kauną, mama automobilyje kalbėjo mažai, jai drebėjo rankos, skundėsi galvos skausmu, labiausiai jai skaudėjo pakaušį, sakė, kad jai akyse temsta. Siūlė mamai važiuoti į ligoninę, bet mama atsisakė, norėjo važiuoti pas jį ir išsimiegoti. Sekančią dieną su mama kalbėjo apie tai, kas nutiko, jie bendravo mažai, nes buvo visą dieną darbe. Kiek žino, mamą D. pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į židinį ir susitrenkė galvą, taip pat D. jai dar sudavė keletą smūgių į galvą. Daugiau apie situaciją, kodėl taip nutiko, nežino iki šios dienos. Mama pasisakė jo sesei D. M., jog ji susitrenkė galvą ir iki tos dienos nepraeina mamai skausmas, jai silpna. Tuomet sesuo patarė kreiptis į ligoninę, dėl ko mama paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“, paaiškino situaciją ir tuomet buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba, mama buvo išvežta į Kauno klinikas. Nori pasakyti, kad mamą parsivežęs iš (duomenys neskelbtini) yra ne pirmą kartą, nes ir seniau būdavo, kad mama susipyksta su D. Tuomet, kai mama paskambino, jam nekilo pirma mintis iš karto kreiptis į policiją, nes neįsivaizdavo, kokia gali būti situacija. Tačiau atvažiavęs pas mamą, ją pamatė tokią susijaudinusią ir apsiverkusią pirmą kartą. Apie tai, kad anksčiau D. yra smurtavęs prieš mamą, nežinojo, jam mama niekada nepasakojo. Bevažiuojant atgal į Kauną, mama minėjo, kad užpildys pareiškimą į policiją dėl D. veiksmų. Mamos neragino iš karto kreiptis į policiją, nes norėjo, jog ji pailsėtų ir nusiramintų. Šiuo metu mama grįžo atgal į savo namus (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena (1 t., b. l. 63-64).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. gegužės 1 d. apie 13:07 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėją užvakar naktį s/b „(duomenys neskelbtini)“ name, sugyventinis D. B. rankomis sumušė galvą. Skauda galvą ir moterį pykina, prašo tarnybų pagalbos, lauks adresu (duomenys neskelbtini). Tikslinant įvykio aplinkybes, atvykus pranešėjos A. M. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta GMP brigada Nr. 1505, kurios automobilyje buvo pranešėja. A. M. paprašyta papasakoti įvykio aplinkybes nurodė, kad 2020 m. balandžio 29 d.apie 23:30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sugyventinis D. B., kambaryje prie židinio, be jokios priežasties ją užsipuolė, tyčia rankomis pastūmė, dėl ko ji trenkėsi galvos pakaušiu ir nugara į židinį, po to sekė tolimesni sugyventinio tyčiniai veiksmai, jis sudavė rankos delnais nenustatytą smūgių skaičių į kairę veido pusę, dėl ko ji trumpam prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę pamatė, kaip sugyventinis rankomis suka jai dešinę ranką, taip pat jautė fizinį skausmą. Moteris paaiškino, kad po įvykio bendruoju pagalbos numeriu nesikreipė, paskambino atskirai gyvenančiam sūnui L. M., kuris ją nuvežė į saugią aplinką, pas motiną R. K. Č.. A. M. nurodė, kad su sugyventiniu gyvena apie 3 metus, veda bendrą buitį, bendrų vaikų neturi. Į policiją iškart nesikreipė nenorėdama sugyventiniui pakenkti. Moters teigimu sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą, tačiau anksčiau nesikreipusi ir ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Moteris šiuo metu jaučia skausmą galvos srityje. Dėl galvos skausmo A. M. apžiūrai pristatyta į LSMUL SPS, vėliau susisiekus paaiškėjo, kad po apžiūros išleista į namus ambulatoriniam gydymui. Kauno apskrities VPK OVS budėtojo nurodymu, į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) nuvyko Kauno apskrities VPK PR pareigūnai, dirbantys r.š. „1719“, kurie 2020 m. gegužės 1 d.15:00 val. sulaikė įtariamąjį D. B. (1 t., b. l. 40-42).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus pranešėjos A. M. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta GMP brigada Nr. 1505, kurios automobilyje buvo A. M.. Paprašyta papasakoti įvykio aplinkybes A. M. nurodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. apie 23.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis D. B. kambaryje prie židinio be jokios priežasties ją užsipuolė, tyčia rankomis pastūmė, dėl ko ji trenkėsi galvos pakaušiu ir nugara į židinį. Po to D. B. sudavė rankos delnais nenustatytą smūgių skaičių į kairę veido pusę, ji trumpam prarado sąmonę. Atsigavusi pamatė, kad sugyventinis rankomis suka jai dešinę ranką bei pajuto fizinį skausmą. Po įvykio bendruoju pagalbos numeriu ji nesikreipė, paskambino atskirai gyvenančiam sūnui L. M., kuris ją nuvežė į saugią aplinką pas motiną Ramutę K. Č., gyvenančią (duomenys neskelbtini). A. M. nurodė, kad su sugyventiniu gyvena apie 3 metus, vedą bendrą buitį, bendrų vaikų neturi. Į policiją iškart nesikreipė nenorėdama sugyventiniui pakenkti. Moters teigimu sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą, tačiau anksčiau nesikreipusi ir ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Moteris šiuo metu jaučia skausmą galvos srityje. Schematiškai pažymėtas įdrėskimas ir nubrozdinimas A. M. veido kairėje pusėje (1 t., b. l. 43-46).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 1386/2020(02) matyti, jog A. M. nustatytas nubrozdinimas galvoje, kas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas buku daiktu, dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio (1 t., b. l. 81).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 13.16 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), A. M. paaiškino, jog užvakar ją daužė rankomis per galvą sugyventinis, pastūmė ir ji galva atsitrenkė į židinio atbrailą, užlaužė dešinę ranką. Kažkuriuo momentu galimai buvo praradusi sąmonę, jaučia pykinimą, bendrą silpnumą, galvos svaigimą, skausmą, dešinės rankos judesiai riboti per peties sąnarį (1 t., b. l. 71-72).

Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad A. M. į LSMUL Kauno klinikas atvyko 2020 m. gegužės 1 d. 13.58 val. Medikams nurodė, jog prieš 2 dienas buvo sumušta vyro, kuris trankė kumščiu į galvą, užlaužė ranką. Vakar niekur nesikreipė, gulėjo lovoje. Šiandien atsirado pykinimas, silpnumas, negali pakelti dešinės rankos, nes atsiranda peties skausmas (1 t., b. l. 74-75).

Iš 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymo dėl susitaikymo matyti, kad A. M. pareiškė, jog su sugyventiniu D. B. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Žala jai nepadaryta, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jai su D. B. susitaikius (2 t., b. l. 34).

Iš įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis D. B. ir nukentėjusioji A. M. susitaikė (t., b. l. 35).

Dėl nusikalstamos veikos 2021 m. balandžio 24 d. nukentėjusioji A. M. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu parodė, kad ji 2021 m. balandžio 24 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kadangi dirba nuotoliniu būdu. Ji gyvena su sugyventiniu D. B. minėtu adresu apie 4 metus ir veda bendrą buitį. Bendrų vaikų neturi. Apie 20.40 val. jos sugyventinis iš kažkur grįžo namo būdamas neblaivus. Apie 21.00 val. ji ėjo į sodą, o D. B. paskui ją sekė ir ją koneveikė necenzūriniais žodžiais „žiūrke, padla“. Ji jam liepė palikti ją ramybėje, kadangi buvo pavargusi po darbo valandų, o jis toliau tęsė savo veiksmus. Sugyventinis, priėjęs prie jos, pradėjo ją tampyti. Ji riktelėjo ir jį suerzino, tada sugyventinis vieną kartą ranka jai sugriebė už kaklo dešinės pusės ir suspaudė bei parvertė ją ant žemės, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Jis parvertęs ją ant žemės ir užlaužęs rankas paėmė iš jos striukės kišenės mobilaus ryšio telefoną, kad neišsikviestų pagalbos. Kai užlaužė rankas, jai irgi skaudėjo. Po šio veiksmo jos sugyventinis atsitraukė, o ji pabėgo į gatvelę. Jis iš paskos atbėgęs ją stumdė ir tampė paėmęs už jos rankų stipriai suspaudė, tokiais veiksmais sukeldamas irgi stiprų fizinį skausmą. Jis keikdamasis ir būdamas neblaivus sakė, kad „užmuš“. Daugiau grasinimų neišreiškė žodžiais. Ji nubėgo pas savo kaimynę Živilę, sugyventinis jos nesivijo ir nebandė jos sulaikyti. Nubėgusi pas kaimynę, pasinaudodama jos telefonu, išsikvietė policiją. Ji buvo pas kaimynę visą laiką, kol atvažiavo policijos pareigūnai, kad prieš ją sugyventinis nesmurtautų. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jai sugyventinis atidavė mobilaus ryšio telefoną, pareikalautas policijos pareigūnų. Sugyventinis smurtauja prieš ją ne pirmą kartą. Jis yra priklausomas dėl alkoholio vartojimo, kadangi būdamas neblaivus ją puola ir ieško konfliktų, o blaivus būna ramus. Jis bandė gydytis dėl alkoholio vartojimo anonimiškai, tačiau tai jam nepadėjo. Dėl šių smurtinių veiksmų ji patyrė didelį stresą ir baimę. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, įpareigoti jos sugyventinį nesiartinti prie jos bei taikyti jam įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones (1 t., b. l. 94-102).

Papildomai apklausta A. M. parodė, kad savo ankščiau duotus parodymus prisimena ir juos tvirtina. Patikslino, jog su D. B. gyvena kartu apie 5-6 metus. Kartu yra pasiėmę paskolą ir įsigiję sodą namą adresu (duomenys neskelbtini). D. yra geras žmogus, jautrus, tačiau pavartojęs alkoholio tampa agresyvus. Kol D. būna blaivus, jokių konfliktų nekyla. Prieš metus laiko D., būdamas neblaivus, pirmą kartą smurtavo prieš ją, todėl buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir jie susitaikė. Tuomet D. anonimiškai buvo užsikodavęs ir kurį laiką alkoholio nevartojo. Tačiau 2021 m. balandžio 24 d. apie 20:40 val. į namus sugrįžo būdamas smarkiai neblaivus. Jiems būnant namų kieme, D. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, konfliktuoti. D. elgėsi kaip nesavas. Jis plūdo ją necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais, atsakyti negali, nes iš išgąsčio neprisimena, sekė ją iš paskos. Ji D. kažką atsikirto, tačiau negali įvardinti ką, prašė palikti ją ramybėje, nes buvo pavargusi nuo darbo. Tuomet D., sekdamas ją iš paskos, sugriebė kažkuria ranka ją už dešinės pusės kaklo ir suspaudęs parvertė ant žolės. Tuomet D. iš jos kišenės ištraukė jos mobilųjį telefoną, jog niekam nepasiskambintų. Atėmęs telefoną, D. atsitraukė, todėl ji atsikėlė nuo žemės ir pradėjo pro vartelius bėgti link kaimynės. D. pasivijo ją, jai būnant gatvelėje, sugriebė už abiejų rankų ir suspaudęs laikė, jog nebėgtų. D. žvilgsniui nukrypus į kaimynės namus, ji ištaikiusi momentą greitai prasmuko pro jį ir nubėgo pas kaimynę Ž. S.. D. iki kaimynės jos nesivijo. Būdama pas kaimynę namuose, pasinaudodama jos mobiliuoju telefonu, paskambino policijos pareigūnams, kuriems atvykus nuėjo į namus, kur jie sulaikė D. Pareigūnams pareikalavus D. atidavė jai priklausantį telefoną. Šio įvykio metu D. savo veiksmais jai sukėlė didelį išgąstį, fizinį skausmą, taip pat padarė nubrozdinimus ir kraujosruvas ant kaklo ir dešinės rankos. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, D. sąžiningai laikėsi paskirtos kardomosios priemonės ir nesilankė namuose, todėl galėjo ramiai atsigauti po įvykio, pagalvoti situaciją. Tik šią savaitę pradėjo bendrauti su D. telefonu. Jis jos atsiprašė ir labai apgailestauja dėl savo elgesio. Jos žiniomis D. savanoriškai kreipėsi į medikus ir psichologus, gydosi dėl priklausomybės alkoholiui, žada kreiptis ir į Nepriklausomybės ligų centrą dėl gydymo. Nori pažymėti, jog dėl šio įvykio ir padarytų sužalojimų D. atleido ir jokio pykčio nelaiko, jam jokių pretenzijų neturi, pageidauja, kad tyrimas būtų nutrauktas. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, civilinio ieškinio D. neteiks (1 t., b. l. 128-131).

Liudytoja Ž. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Šalimais jos, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena A. M. kartu su sugyventiniu D. B.. Su kaimynais palaiko tik kaimyniškus santykius, artimiau nebendrauja, kadangi kaimynė yra uždara, mažai bendraujanti. Kiek jai žinoma, D. B. yra agresyvus, linkęs smurtauti prieš sugyventinę A. M., yra buvę smurto atvejų, ne kartą buvo atvykę policijos pareigūnai. 202 m. balandžio 24 d. vakare 21 val. į jų namus atbėgo A. M.. A. buvo šoko būsenoje, matėsi, jog bijo. A. pradėjo pasakoti, jog konflikto metu D. griebė ją už sprando, grasino, kad užmuš. Taip pat A. nurodė, jog D. iš jos buvo atėmęs telefoną, jog neišsikviestų pagalbos. Ant moters akivaizdžių smurto žymių nebuvo matyti, tačiau A. buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, skundėsi, jog D. bijo. A. prašė, jog iškviestų policijos pareigūnus, todėl jai padavė savo telefoną, iš kurio ji pati paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Visą laiką, kol laukė pareigūnų, buvo su A., D. atėjęs nebuvo. Ji pati į įvykio vietą nėjo ir pati su D. nebendravo, todėl daugiau nieko papildyti negali (1 t., b. l. 138-139).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) atvykusiems policijos pareigūnams, A. M. paaiškino, kad 2021 m. balandžio 24 d. apie 21 val. namų kieme tarp jos ir sugyventinio D. B. įvyko žodinis konfliktas, kadangi D. B. iš jos atėmė telefoną. Jai bandant pasiimti iš D. B. telefoną šis vieną kartą dešine ranka sugriebė jai už kaklo, taip sukeldamas fizinį skausmą, tuo metu ji nugriuvo ant žemės. D. B. teigė, kad ją užmuš. Ji išsigandusi nubėgo pas kaimynę ir pranešė policijai apie įvykį. Schematiškai užfiksuotas sužalojimas A. M. veido srityje. D. B. sulaikytas įvykio vietoje. Jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 110-117).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. balandžio 24 d. apie 23.30 val. nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą pagal ROIK 0120000262013, dėl smurto artimoje aplinkoje, ant A. M. kaklo ir plaštakų vizualiai matėsi fiziniai sužalojimai, todėl, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, padarytos A. M. išorinių fizinių sužalojimų fotonuotraukos. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo(1 t., b. l. 118-121).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta tel. +(duomenys neskelbtini) skaitmeninė garso įrašo kopija. Garso įraše užfiksuota, kad A. M. praneša, jog D. B. smurtavo, t. y. mušė ją rankomis, gąsdino, kad užmuš (1 t., b. l. 149-151).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2021 m. balandžio 25 d. pareigūnų Bodycam Nr. BOR1EC60D664 užfiksuoti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 155-159).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. GT 710/2021(02) matyti, kad A. M. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaklo dešiniame šone, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 171-172).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. B. smurtavo savo šeimos narės sugyventinės A. M. atžvilgiu – 2020 m. balandžio 29 d. tarpusavio konflikto metu tyčia rankomis ją pastūmė, dėl ko A. M. krisdama galvos pakaušiu ir nugara atsitrenkė į židinį, po to, tęsdamas savo veiksmus, delnu sudavė nenustatytą kiekį smūgių A. M. į kairę veido pusę bei rankomis suko jos dešinę ranką, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą ir padarydamas nubrozdinimą galvoje, sukėlusį A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. O taip pat 2021 m. balandžio 24 d. tyčia ranka sugriebė už A. M. kaklo dešinės pusės, suspaudė ir parvertė ją ant žemės, po to užlaužęs A. M. rankas ir iš striukės kišenės ištraukęs jos mobiliojo ryšio telefoną atsitraukė, A. M. pabėgus, tęsdamas savo veiksmus, prisivijo ją ir suėmęs už rankų stipriai jas suspaudė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaklo dešiniame šone, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, sukėlusius A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Abiem atvejais nustatytus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą, ir nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai, kita bylos medžiaga. Nusikalstamos veikos padarytos kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia, t. y. suprantant, kad jam, vyrui, panaudojant smurtą moters atžvilgiu, ji neabejotinai pajaus fizinį skausmą bei patirs sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji laikytini šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika abiem atvejais teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

D. B., kaip minėta, sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (t 2 b. l. 74-79).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

D. B. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, padaryti nusikaltimai baigti, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau neteistas administracine tvarka nebaustas (t 1. b. l. 179, 180), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė (t 1 b. l. 186), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (t 1 b. l. 185).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamasis įpareigotinas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas D. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 1 d. 15.00 val. iki 2020 m. gegužės 2 d. 15.08 val. (2 t., b. l. 18-21, 27-28), nuo 2021 m. balandžio 24 d. 21.30 val. iki 2021 m. balandžio 26 d. 15.50 val. (2 t., b. l. 48-49, 55-57).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. birželio 26 d. nepratęstina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmenine garso įrašo kopija, esantis bylos medžiagoje (1 t., b .l. 148) ir kompaktinis diskas su pareigūnų Body camera užfiksuotais vaizdo įrašais, esantis bylos medžiagoje (1 t., b. l. 154)., paliktini byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 29 d. veika) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. balandžio 24 d. veika) ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. B. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 mėnesius.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 3 (tris) paras 2020 m. gegužės 1 d. 15.00 val. iki 2020 m. gegužės 2 d. 15.08 val., nuo 2021 m. balandžio 24 d. 21.30 val. iki 2021 m. balandžio 26 d. 15.50 val., jas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Pasibaigus kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M. laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. birželio 26 d., kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmenine garso įrašo kopija ir kompaktinį diską su pareigūnų Body camera užfiksuotais vaizdo įrašais, esančius bylos medžiagoje, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuteistajam D. B. išaiškinama, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nuteistajam D. B. išaiškinama, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja Liuba Kymantienė