- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- ATP-40-350/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01524-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- S. D.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ( toliau Institucija) 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu S. D. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142⁸ straipsnio 7 dalyje, 145 straipsnio 6 dalyje, 145 straipsnio 5 dalyje, 145 straipsnio 4 dalyje padarymą, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, buvo nubaustas 868 Eur bauda.
1.1 Institucijos nutarime nurodyta, kad 2016 m. gegužės 9 d., 11.39 val., 120 kelyje, prie S. miestelio, patikrinta UAB ,,V.“ priklausanti transporto priemonė ,,Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ,,N.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis vilkikas su triaše priekaba), vairuojama S. D., važiavusi mašrutu Kupiškio rajonas – Širvintos. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis WL 103 tipo, Nr. (duomenys neskelbtini), svėrimo plokštės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , metrologinės patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) , patikra galioja iki 2017 m. kovo 7 d., svėrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatyta, kad: transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė – 51,25 t, įvertinus „Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento“, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126, 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t) – 50,05 t, tai yra transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 10,5 t viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę – 40 t, nustatytą „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 16.5 punkte. S. D., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemonių junginiu, turėjo specialų nustatytos formos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) , suteikiantį teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, kuriame nurodyta leistina faktinė pakrautos transporto priemonės masė 48 t, tačiau vairavo transporto priemonių junginį, kurio bendroji masė viršija leidime nurodytą. Vadovaujantis 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo aprašo“ 41 punkto nuostatomis, laikoma, kad vežėjas (šiuo atveju vairuotojas) leidimo neturi ir tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techininių parametrų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 16.5 punkto, „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 4 punkto reikalavimus, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje.
1.2 Be to, transporto priemonės varančiųjų ašių apkrova – 22,2 t, įvertinus „Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento“, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126, 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t) – 21,8 t, tai yra, transporto priemonės varančiosios ašies apkrova 3,8 t viršijo didžiausią leistiną varančiosios ašies apkrovą – 18 t nustatytą „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 18.4 punkte. Šiuo nustatyta, jog S. D., vairuodamas leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 21.4 punkto, „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 4 punkto reikalavimus, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 4 dalyje.
1.3 Be to, krovinį vairuotojas pasikrovė pats, neįsitikęs, kad pasikrovė krovinį neviršydamas leidime ledžiamos faktinės pakrautos transporto priemonės masės, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo aprašo“ 4 punkto reikalavimus, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje.
1.4 Be to, patikrinus transporto priemonėje sumontuotą skaitmeninį tachografą, atitinkantį 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (EEB) Nr. 3821/85 su paskutiniais pakeitimas, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 561/2006 IB priedo reikalavimus, jo periodinė patikra galioja iki 2018 m. balandžio 9 d., patikrinimo metu iš vairuotojo patikrinimui pateiktos vairuotojo kortelės (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad vairuotojas S. D. padarė sekančius pažeidimus:
1. į vairuojamos transporto priemonės skaitmeninį tachografą 2016 m. balandžio 14 d. neįvedė šalies, kurioje pradėjo ar baigė darbo dieną, simbolio. Tuo pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 165/2014 „Dėl kelių transporte naudojamų tachografų“, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 „Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų“ (EEB) Nr. 3821/85 su paskutiniais pakeitimas, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 561/2006, dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalyje.
2. į vairuojamos transporto priemonės skaitmeninį tachografą 2016 m. balandžio 15 d. neįvedė šalies, kurioje pradėjo ar baigė darbo dieną, simbolio. Tuo pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 165/2014 „Dėl kelių transporte naudojamų tachografų“, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 „Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų“ (EEB) Nr. 3821/85 su paskutiniais pakeitimas, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 561/2006, dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalyje.
3. į vairuojamos transporto priemonės skaitmeninį tachografą 2016 m. balandžio 26 d. neįvedė šalies, kurioje pradėjo ar baigė darbo dieną, simbolio. Tuo pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 165/2014 „Dėl kelių transporte naudojamų tachografų“, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 „Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų“ (EEB) Nr. 3821/85 su paskutiniais pakeitimas, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 561/2006, dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalyje.
4. į vairuojamos transporto priemonės skaitmeninį tachografą 2016 m. balandžio 29 d. neįvedė šalies, kurioje pradėjo ar baigė darbo dieną, simbolio. Tuo pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 165/2014 „Dėl kelių transporte naudojamų tachografų“, kurio panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 „Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų“ (EEB) Nr. 3821/85 su paskutiniais pakeitimas, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 561/2006, dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalyje.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu S. D. jį apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jo skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu S. D. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti.
3.1 Nurodo, kad jo kaltė grindžiama išimtinai tik Institucijos pareigūnų parodymais ir jų surinktais duomenimis, kurie pirmosios instancijos teisme netapo įrodymais. Teismas nenurodė, kokius įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų reikalavimus jis pažeidė, todėl laikoma, kad nutartis nemotyvuota. Tvirtina, kad jokių pažeidimų nepadarė, jo vežtas krovinys neviršijo leidžiamo svorio, sveriant krovinį jam pareigūnai liepė laikyti stabdžius, nes aikštelėje, kurioje vyko svėrimas, yra nuolydis, kas neleistina sveriant krovinį. Kad nuolydį aikštelėje prieš sveriant jo vairuotą transporto priemonę įvertino iš akies, teisme patvirtino ir apklausiami Institucijos pareigūnai ir tai patvirtina jo nurodomus argumentus, kad nuolydis visgi buvo. Toks svėrimo būdas nėra reglamentuotas automobilių ašinio svėrimo ir naudojimo instrukcijoje. Be to, svėrimas turi būti atliekamas dvejomis svarstyklėmis, o sveriant kiekvieną ašį vienomis svarstyklėmis, po kitų ašių ratais nebuvo padėta atramų (instrukcijos 3.4.3.2 p. 3.4.3.3 p. ). Atkreipia dėmesį, kad jam nebuvo parodyta, ar prieš sveriant buvo atliktas nulinis patikrinimas, nebuvo rodomi kiekvienos ašies svėrimo rezultatais ir mano, kad svėrimo rezultatus galima įvesti kokius tik nori, naudojantis procesoriaus klavišais rankiniu būdu. Pažymi, kad jis turėjo leidimą vežti viršsvorį iki 48 tonų, Institucijos pareigūnų nustatytas viršsvoris 3,25 tonos yra nedidelis, jį buvo galima „padaryti“ nežymiai pakoregavus tikrąjį rezultatą. Mano, kad jei svėrimas būtų atliekamas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, viršsvoris nebūtų nustatytas. Be to, po svėrimo procedūros jam net nukrovus tariamą viršsvorį, krovinys iš naujo nebebuvo pasvertas, nes pareigūnai jį vėl tariamai paskaičiavo „iš akies“. Mano, kad tokie svėrimo rezultatai negali būti laikomi įrodymu, nes gauti pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus.
3.2 Dėl jo nubaudimo pagal ATPK 142 ⁸ straipsnio 7 dalį nori paaiškinti, kad, jo nuomone, vien tik šalies pavadinimo neįvedimas negali būti laikomas ATPK pažeidimu, nes tachografo parodymai gali būti nustatyti kitais dokumentais ir patvirtinti buvimo vietą, todėl, mano, kad pagal minimą straipsnį jis nubaustas taip pat nepagrįstai.
4. Atsiliepimu į S. D. apeliacinį skundą Institucija prašo apelianto skundą atmesti, nes skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas tenkinamas iš dalies.
6. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Šio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pažeidėjų iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos veikos perkvalifikavimui pagal naująjį ANK. Remiantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, vertintina, jog ANK 459 straipsnio 4,5 ir 8 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, kurių sudėtys atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 145 straipsnio 4,5 ir 6 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymius, bei ANK 454 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurio sudėtis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 142 ⁸ straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, numato griežtesnę administracinę atsakomybę šiuos nusižengimus padariusiems asmenims, nes paminėtų ANK straipsnių sankcijose numatytos baudos didesnės nei ATPK paminėtų straipsnių sankcijose.
6.1 ATPK 145 straipsnio 4 dalies sankcijoje buvo numatyta bauda vairuotojams nuo 289 iki 868 eurų, tuo tarpu ANK 459 straipsnio 4 dalies, kuris atitinka ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos požymius, sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo 300 eurų iki 860 eurų. ANK 459 straipsnio 5 dalies, kuris atitinka ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos požymius, sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo 900 eurų iki 2000 eurų, kai ATPK 145 straipsnio 5 dalies sankcijoje vairuotojams buvo numatyta bauda nuo 868 iki 2027 eurų. ANK 459 straipsnio 8 dalies, kuris atitinka ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytos veikos požymius, sankcijoje numatyta bauda krovinį pakrovusiems asmenims nuo 560 eurų iki 900 eurų, kai ATPK 145 straipsnio 6 dalies sankcijoje krovinį pakrovusiems asmenims buvo numatyta bauda nuo 289 iki 579 eurų. ANK 454 straipsnio 7 dalies, kuris atitinka ATPK 145⁸ straipsnio 7 dalyje numatytos veikos požymius, sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo 14 eurų iki 30 eurų, kai ATPK 145 ⁸straipsnio 7 dalies sankcijoje vairuotojams buvo numatyta bauda nuo 14 iki 28 eurų.
6.2 Tokiu būdu analizuojant minėtas Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veikas S. D. atžvilgiu, nėra.
7. Apeliantas iš esmės neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, kad jo krovinį svėrę pareigūnai netinkamai atliko svėrimo procedūrą, su kurios rezultatais jis nesutinka, nes aikštelėje, kurioje buvo sveriamas krovinys buvo nuolydis, sveriant jam liepė laikyti nuspaustus stabdžius, kiekvienos ašies apkrovos svėrimo rezultatų neparodė, krovinį svėrė vienomis svarstyklėmis, po kitų ašių ratais nepadėjus atramų, o svėrimo rezultatą pakoregavo rankiniu būdu. Tačiau tokius apelianto argumentus skundą nagrinėjantis teismas atmeta kaip nepagrįstus.
7.1 Pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu apklausiamas Institucijos atstovas paaiškino krovinio svėrimo procedūros ypatybes, nurodė, kad krovinių svėrimui Institucijos pareigūnai naudoja mobilias svarstykles ir sverdami krovinį vadovaudamiesi gamintojo parengtomis instrukcijomis. Svarstyklės sudarytos iš apdorojamojo įrenginio, prie kurio laidais prijungti svėrimo padai, ant kurio vienu metu užvažiuoja vienos ašies kairysis ir dešinysis ratai, kitų ašių ratai tuo metu būna ant prie svarstyklių padų pajungtų originalių gamintojo išlyginamųjų kilimėlių, leidžiančių sveriamos ir nepasvertų ašių ratus laikyti vienodame aukštyje. Užfiksavus vienos ašies duomenis, užvažiuoja kiti ratai, pasvėrus visus, fiksuojamas rezultatas ( ATP bylos 63 l.). Kad sverdami transporto priemonę su kroviniu laikėsi svėrimo instrukcijų, teisme apklausiami parodė ir pažeidimą fiksavę pareigūnai Ž. J. bei A. M., kurie taip pat nurodė S. D. padaryto pažeidimo fiksavimo aplinkybes. Jie neigė, kad sveriant krovinį S. D. laikė nuspaudęs automobilio stabdžius, parodė, kad aikštelė, kurioje buvo vykdomas svėrimas asfaltuota, lygi, ne duobėta, jei joje ir buvo nuolydis, tai plika akimi nematomas, be to, esant nuolydžiui svėrimo rezultatai būna palankesni pažeidėjo atžvilgiu ( ATP bylos 81-85 l.). Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti minėtais pareigūnų parodymais, byloje nenustatytas jų suinteresuotumas pakenkti S. D. ar jį apkalbėti, todėl jų parodymai vertintini kaip S. D. kaltę patvirtinantys įrodymai, tuo labiau, kad jų parodymus patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
7.2 Byloje yra pateiktas ašinių svarstyklių WL 103 tipo, Nr. (duomenys neskelbtini) , metrologinės patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ( ATP bylos 29 l.), kuris patvirtina, kad S. D. vežamo krovinio patikrinimo metu svarstyklės buvo patikrintos ir jomis buvo galima naudotis, taigi pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu nėra. Taip pat byloje yra ir ratų apkrovos svarstyklių WL103 naudojimosi instrukcija bei pareigūnų, tame tarpe ir S. D. vežtą krovinį svėrusio A. M., parašai, kad su svarstyklių naudojimosi instrukcija jie susipažinę (ATP bylos 30 l.) Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad S. D. vairuotos transporto priemonės su kroviniu svėrimas buvo atliekamas stovėjimo aikštelėje, šalia 118 ir 122 kelio sankirtos ( adm. bylos 8 lapas). Byloje esančiuose svėrimo akte ir kvite nurodyti svėrimo rezultatai, juose yra atitinkami įrašai su sveriamos transporto priemonės, vairuotojo ir duomenis suvedusio pareigūno duomenimis, parašais, taip pat įrašas, kad vairuotojas su svėrimo rezultatais susipažinęs, svėrimo aktą gavęs. Atitinkamai administracinio teisės pažeidimo protokole yra S. D. ranka rašytas įrašas apie tai, kad jis dėl jam inkriminuotų pažeidimų gailisi, patvirtindamas tai savo parašu. Savo rašytame paaiškinime S. D. nurodė krovinio pakrovimo ir vežimo aplinkybes. Minimuose dokumentuose nėra jokių duomenų, ar pažeidėjo įrašų, kad krovinys buvo sveriamas netinkamai, pažeidžiant svėrimo procedūrą reglamentuojančias instrukcijas, todėl jo apylinkės teisme ir skunde apygardos teismui pateikti argumentai, kad svėrimo procedūra buvo vykdoma pažeidžiant ją reglamentuojančias instrukcijas, laikytini deklaratyviais siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
8. Iš Institucijos nutarimo, kurio pagrindu buvo priimta ir skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis, matyti, kad S. D. buvo nubaustas už tai, kad jo vairuojamos sunkiasvorės transporto priemonės junginio faktinė bendroji masė 10,5 t, o transporto priemonės varančių ašių apkrova 3,8 t viršijo maksimalius leistinus dydžius. Be to, krovinį jis pasikrovė pats, neįsitikęs, kad neviršija leidžiamos faktinės pakrautos transporto priemonės masės, o jo vairuotos transporto priemonės tachografe 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. balandžio 15 d., 2016m. balandžio 26 d., 2016m. balandžio 29 d. neįvesta šalis, kurioje jis pradėjo ar baigė darbą, simbolio.
8.1 Pažymėtina ir tai, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog S. D. vairuodamas transporto priemonę (triašį vilkiką su triaše priekaba), kurio junginio faktinė bendroji masė 10,5 t viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę – 40 t, pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „ dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“, 16.5 punktą. Tačiau minimame punkte nurodyta didžiausioji leidžiama automobilių ir jų junginių bendroji masė naudojantis kelias dviašiams automobiliams, sukabintiems su triaše puspriekabe. Šiuo atveju pažeidėjas vairavo triašį vilkiką su triaše priekaba, todėl jis veždamas krovinį transporto priemone, kurio junginio su kroviniu faktinė bendroji masė viršijo nustatytą didžiausią leistiną bendrąją masę, pažeidė minimo įstatymo 16.4 punktą. Kadangi nurodytas netikslumas kaltinime nurodytų esminių aplinkybių nekeičia, nuoroda dėl netinkamai paminėto įsakymo punkto tikslinama.
8.2 ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas važiuoja be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t.
8.3 ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas važiuoja be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t. ir (ar) didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t.
8.4 Institucijos pareigūnai, atlikę S. D. vairuotos transporto priemonės patikrinimą, nustatė, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė su leidžiama paklaida - 50,05 t (leistina bendroji masė - 40 t.), 10,5 t viršijo leistiną svorį. Be to, pasvėrus minėtą transporto priemonių junginį nustatyta, kad transporto priemonės varančiųjų ašių apkrova buvo 22,2 t. ir, įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 tonų apkrovos paklaida- 0,2 t.), buvo 21,8 tonos, tai yra 3,8 tonos viršijo didžiausią leistiną 18 tonų varančiųjų ašių grupės apkrovą.
8.5 Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. D., vairuodamas transporto priemonę, vežė sunkiasvorį krovinį viršydamas turimame leidime nurodytą jam vežti leidžiamą svorį ir ši jo veika kvalifikuota pagal ATPK 145 straipsnio 4 ir 5 dalis, tai yra įvertinus atskirai tos pačios, jo vairuojamos transporto priemonės, viršytą ašių apkrovą bei viršytą leidžiamą bendrą masę kaip dvi atskiras veikas, kai tuo tarpu įstatyme nurodyta alternatyvūs veiksmai, viršijant ašių apkrovą ar leidžiamą masę. Todėl, įvertinus pažeidimo esmę, laikoma, kad S. D. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį, o jo veikos kvalifikavimas pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį yra perteklinis. Todėl šioje dalyje jis nepagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 4 dalyje ir šioje dalyje jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, paliekant nubaudimą pagal sunkesnį pažeidimą (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
9. Iš ATPK 145 straipsnio 5 dalies dispozicijos matyti, kad ji blanketinė, jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių ašies (ašių) leidžiamą apkrovą ir didžiausią leidžiamą masę. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 16.4 ir 18.4 punktus, triašio automobilio, sukabinto su triaše puspriekabe (būtent tokį junginį analizuojamo įvykio metu vairavo apeliantas), didžiausioji leidžiama masė naudojantis Lietuvos Respublikos keliais yra 40 t, o varančiųjų ašių apkrova 20 t, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent tokius techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms (jų junginiams) leidimas važiuoti keliais nereikalingas.
9.1 Sutinkamai su Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t.
9.2 Nors apeliantas turėjo nustatytos formos leidimą gabenti krovinį, kai bendra jo ir transporto priemonės (jų junginio) masė neviršija 48 t, tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo “ 41 punkto nuostatomis, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo.
9.3 Atsižvelgiant į tai, kad faktinė pakrautos transporto priemonės masė analizuojamu atveju neturėjo viršyti 48 t, tačiau, kaip nustatyta, transporto priemonės svėrimo metu jos faktinė bendroji masė su kroviniu atitiko 50,05 t ir buvo viršyta – 10,5 t (skaičiuojant nuo 40 t), abejonių tuo, kad leistinas svoris buvo viršytas daugiau nei 1 t nėra, akivaizdu, kad leidimo vežti iki 48 t svorio krovinį turėjimas šiuo atveju jokios reikšmės S. D. veiksmų kvalifikacijai pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalies nuostatas neturi.
10. ATPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta atsakomybė taip pat ir pakrovimo darbus atlikusiems asmenims, už krovinio, viršijančio leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) didžiausią leidžiamą masę, pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius.
10.1 Byloje yra duomenys apie tai, kad krovinį, kurio svoris viršijo leistiną, pakrovė ir vežė apeliantas S. D.. Šių aplinkybių jis neneigia, dėl jo nubaudimo pagal minimą straipsnį skundo nepateikė, apeliantui neginčijant, kad už tai, jog prieš veždamas krovinį neįsitikino, kad pakrauto krovinio svoris neviršijo leistino, jis pagal ATPK straipsnio 6 dalį nubaustas pagrįstai.
11. Apeliantas nubaustas 15 eurų bauda ir už ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Dėl minėto pažeidimo apeliantas kaltės neneigė, tačiau mano, kad dėl šio pažeidimo jis nubaustas nepagrįstai, nes tachografo rodomus duomenis galima patikrinti kitais dokumentais ir taip nustatyti buvimo vietą atitinkamu laiku. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiais jo argumentais nesutinka.
11.1 ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalyje buvo numatyta atsakomybė ir vairuotojams, vežantiems krovinius transporto priemonėmis vidaus maršrutais, už nustatytus kitus vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Iš S. D. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis, neįvesdamas šalies, kurioje jis pradėjo ar baigė darbą, simbolio, pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas nuostatas. Minimame punkte nurodyta, kad vairuotojas į skaitmeninį tachografą įveda tų šalių, kuriose kasdienio darbo laikas prasidėjo ir baigėsi, simbolius. Byloje neginčytinai nustatyta, kad S. D. vairuotos transporto priemonės tachografe 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. balandžio 15 d., 2016m. balandžio 26 d., 2016m. balandžio 29 d. neįvesta šalis, kurioje jis pradėjo ar baigė darbą, simbolio. Nors apygardos teismo vertinimu, šis jo padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas paminėto reglamento nuostatas pažeidė 4 kartus ir į tai, kad už šį pažeidimą jam paskirta minimali bauda, daroma išvada, kad nuobauda paskirta pagrįstai, o jos dydis proporcingas padarytos veikos pavojingumui.
12. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu Institucijos nuarimu apeliantui paskirta galutinė subendrinta nuobauda yra tokia pati, kaip ir už sunkiausią iš padarytų pažeidimų – pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį paskirta nuobauda – 868 eurų bauda, aplinkybė, kad S. D. pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį nubaustas nepagrįstai, reikšmės galutinės nuobaudos dydžiui neturi, todėl jos mažinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo dalį, kuriuo S. D. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 145 straipsnio 4 dalyje, panaikinti, administracinę bylos teiseną šioje dalyje nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.