- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-94-324/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- Ž. M., A. A. L., S. S., Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- D. G.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant atsakovei Ž. M., atsakovų atstovams adv. D.Mecelicai, R.Šeškui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. L. ir atsakovių S. S. teisių perėmėjų Ž. M. ir O. S. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0088-358/2008 pagal A. M. Š. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, A. A. L., S. S., trečiajam asmeniui D. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, administracinių aktų panaikinimo ir žemės sklypo valdymo pagal nuomos sutartį atkūrimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai ir A. A. L. Dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo, be pagrindo įgyto turto išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 52/21086, įsakymą Nr. 02-05-9867 dėl nuosavybės teisės A. A. L. atkūrimo į 2,11 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir kuriais A. A. L. pripažinta teisė atkurti nuosavybę į 7 ha žemės plotą; pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-266), pagal kurią A. A. L. pardavė, o S. S. pirko 2,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti su ieškove A. M. Š. sudarytą 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2006-0014, kuri buvo nutraukta dėl nuosavybės teisių A. A. L. atkūrimo į M. L. iki 1939 m. kovo 2 d. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Nurodė, kad nuosavybės teisių į M. L. žemę (duomenys neskelbtini), atkūrimo byloje nėra įrodymų, kad nuo 1939 m. kovo 2 d. iki nacionalizacijos 7 ha žemės buvo to paties savininko valdomi. Dėl šios priežasties nuosavybės teisė negalėjo būti atkurta kitaip nei nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis. Kauno apskrities viršininko vienašališkas žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas neteisėtas, nes įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 14 d. sprendime yra nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas į visą M. L. turėtą 7 ha žemės plotą natūra negalimas.
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 52/21086, įsakymo Nr. 02-05-9867 dalį dėl nuosavybės teisės A. A. L. atkūrimo į 2,11 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti valstybės naudai iš A. A. L. pagal 2007 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-266 gautus 9000 Lt. Nurodė, kad M. L. žemės nacionalizacijos metu nebuvo 7 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, nuosavybės teisės jo palikuonims negali būti atkurtos. Dėl to naikintini Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 52/21086, įsakymo Nr. 02-05-9867 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. A. L. Teigė, kad nėra duomenų, jog 2007 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-266 sudaryta siekiant išvengti galimos restitucijos, todėl S. S. laikytinas sąžiningu įgijėju.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinius patenkino. Panaikino Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 52/21086, įsakymą Nr. 02-05-9867 dėl nuosavybės teisės A. A. L. atkūrimo į 2,11 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir kuriais A. A. L. pripažinta teisė atkurti nuosavybę į 7 ha žemės plotą; pripažino niekine 2007 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-266), pagal kurią A. A. L. pardavė, o S. S. pirko 2,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir grąžino valstybės valdymui 2,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė iš A. A. L. 9000 Lt S. S., įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti su A. M. Š. sudarytą 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2006-0014. Nustatė, jog žemės sklypo perleidimo sutartis, sudaryta 1931 metais tarp M. L. ir V. K., patvirtina faktą, jog M. L. nacionalizacijos metu nebuvo žemės sklypo savininku, todėl nuosavybės teisės atsakovui A. A. L. atkurtos neteisėtai. Pripažino atsakovą S. S. nesąžiningu įgijėju. Remdamasis Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 14 d., 2004 m. liepos 5 d., Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimais konstatavo, jog atsakovas S. S., 2007 m. sausio 15 d. sudarydamas su A. A. L. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo apie ieškovės A. M. Š. interesus ir galimas teisių įgijimo kliūtis. 2007 m. sausio 15 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį pripažino niekiniu, šiam akivaizdžiai prieštaraujant viešajai tvarkai (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.81 straipsnis). Remdamasis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi taikė restituciją.
Apeliacinius skundus pateikė atsakovas A. A. L., atsakovės Ž. M. ir O. S.
Atsiliepimas
Atsakovas A. A. L. nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįstai atmesti atsakovų motyvai apie būtinybę remtis vėlesniais duomenimis, patvirtinančiais M. L. nuosavybės teises į 7 ha žemės sklypo plotą. Apsiribota tik 1931 metų žemės sklypo perleidimo sutarties, sudarytos tarp M. L. ir V. K., vertinimu, nurodant, kad kiti įrodymai nėra reikšmingi.
Nepasisakyta dėl asmens, kuris buvo 7 ha žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, savininkas nacionalizacijos momentu.
Nepagrįstai spręsta, jog labiausiai tikėtina, kad žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, buvo perleistas V. K. Klaidingai vertintas žemės ištyrimo žiniaraštis Nr. 4962, kuriame yra įrašyta pastaba, kad sklypas parduotas P. K., bet savininko nebuvo, negalima perrašyti, kadangi nebuvo dokumento. Neįvertinta, kad pastaba parašyta nesiremiant jokiais dokumentais, nedalyvaujant nei P. K., nei M. L., nei V. K.
Neįvertinta Kauno apskrities archyvo išduota 2007 m. liepos 20 d. pažyma Nr. V10-3498 „Dėl nekilnojamojo turto“, kurioje nurodyta, kad M. L. mokėjo žemės mokesčius nuo 1937 metų iki nacionalizacijos 1941 metais.
Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, nuosavybės teisė atsirasdavo nuo teisės įrašymo į hipotekos knygas momento. Teisės perrašytos nebuvo, dokumentai liko nesutvarkyti, todėl žemės savininkas liko M. L.
Pagal 1939 metais įsigaliojusio nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 punktą mokestį mokėjo turto savininkas arba faktiškas jo valdytojas. Byloje nėra duomenų, kad M. L. galėjo būti faktinis turto valdytojas, nes jis gyveno Kaune. Darytina išvada, kad jis mokėjo žemės mokestį išimtinai tik kaip turto savininkas.
Lietuvos centrinio archyvo pažyma įrodo, jog 1940 m. gegužės 29 d. sąraše įrašyta savininkė K. turėjo 70,26 ha žemės. Žemės ištyrimo žiniaraštyje 1938 m. rugpjūčio 13 d. nurodomas K. valdomas 70,26 ha plotas, nėra jokių prierašų. 1940 m. gegužės 20 d. žemių sąrašas žymi V. K. turimą 70,26 ha, M. L. – 7 ha žemės plotą.
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstai remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužes 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006. Faktinės aplinkybės bylose nesutampa. Minėtoje byloje žemės sklypas buvo parduotas ginčą išnagrinėjus apeliacine tvarka, bet nepasibaigus terminui paduoti kasacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas S. S. turėjo žinoti apie ieškovės pretenzijas iš teismo sprendimų. Dėl 2,11 ha ploto žemes sklypo (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo teisme nagrinėjamų ginčų. Sutarties sudarymo momentu nebuvo teismo sprendimų dėl ginčų tarp šios bylos šalių, kuriuos būtų galima skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Nevertintos aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas S. S. laikytinas sąžiningu įgijėju. Atsakovai A. A. L. ir S. S. nežinojo apie aplinkybes, kurios keltų abejones dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 52/21086 ir įsakymo Nr. 02-05-9867 teisėtumo. Tai paneigiantys faktai nebuvo nustatyti.
Neatsižvelgta, kad A. A. L. nuosavybės teisės atkurtos į naują žemės sklypą, kuris niekada nebuvo suformuotas ir dėl jo tarp dalyvaujančių byloje šalių niekada nebuvo sprendžiami ginčai.
Nevertinti VĮ Registrų centro pateikti duomenys, patvirtinantys, jog 2,11 ha ploto žemės sklype nėra jokių statinių, kurie leistų manyti esant kitų asmenų interesų.
Atsakovai A. A. L. ir S. S. apie bylos iškėlimą sužinojo po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Nuosavybės teisės A. A. L. atkurtos 2006 m. rugsėjo 18 d., per Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą niekas minėto įsakymo neginčijo. Praėjus nuo nuosavybės atkūrimo momento keturiems mėnesiams buvo galima daryti išvadą, kad niekas pretenzijų į žemės sklypą nereiškia ir nėra kliūčių jį perleisti.
Šalies argumentai
Ieškovė neinformavo A. A. L. apie ketinimus kreiptis į teismą po to, kai ji sužinojo apie nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sklype yra jai priklausantys statiniai, tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jos teiginius.
Netinkamai taikytos materialinės teisės normos. CK 1.81 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėjo taikyti kartu su 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodančiomis, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują ir ieškinius atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės Ž. M. ir O. S. nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Neteisingai sprendimas grįstas tik 1931 metų žemės sklypo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp M. L. ir V. K. Neįvertinti visi byloje esantys archyviniai nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Kauno apskrities archyvo 2007 m. liepos 20 d. pažyma Nr. V10-3498 „Dėl nekilnojamojo turto“ patvirtina, jog 1937-1941 metais M. L. mokėjo žemės mokesčius už 7 ha žemės plotą. Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1, 6 dalis šį mokestį galėjo mokėti tik žemės savininkas. Iš Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 2007 m. vasario 19 d. pažymos Nr. R4-867 ir 2007 m. rugpjūčio 22 d. pažymos Nr. R4-3624 matyti, kad 1940 m. gegužės 20 d. mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas savininkas L. M., (duomenys neskelbtini) turėjęs 7 ha žemės. Kauno apskrities archyvo pažyma Nr. V103500 patvirtina, kad V. K. po žemės reformos pradžios 1925-26 metais turėjo 72 ha žemės plotą. Iš 1937-40 metų Garliavos mokesčių mokėjimo knygos matyti, kad iki nacionalizacijos V. K. mokėjo mokesčius už 70,26 ha žemės plotą, kuris neapėmė 1931 metais iš M. L. įgyto žemės sklypo. Tą patvirtina ir Lietuvos Centrinio valstybės archyvo duomenys. 1933 m. balandžio 24 d. sutartyje, sudarytoje tarp V. K. ir bendrovės „Dilionas ir Co“ nurodyta, jog „vien tik pirktas iš M. L. žemės sklypas apsunkintas skola Taupomųjų Valstybės Kasų valdybai 20000 litų sumoje“. 1931 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp M. L. ir V. K., parduodamo 7 ha 101 m² žemės sklypo kaina šalių susitarimu buvo nustatyta 17600 litų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog skola valstybei buvo padengta, o sandorio pagrindu atsiradusios V. K. teisės buvo nustatyta tvarka įregistruotos. V. K. turto pretendentai yra kreipęsi atkurti nuosavybės teises tik į 70,26 ha žemės. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 punkto 3 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Teisės aktai nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų reikšmingumui prioritetų nenustato.
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįstai remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006. Bylose esančios faktinės aplinkybės aiškiai netapačios.
Išvada, kad atsakovas S. S. yra nesąžiningas ginčo sklypo įgijėjas, nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes. Nenustatyta nei viena iš CK 6.67 straipsnyje nurodytų sąlygų, paneigiančių sąžiningumo prezumpciją. S. S. būdamas atidus ir rūpestingas, sudarydamas sutartį, susipažino su pažyma turto pardavimui, iš kurios buvo matyti, jog turtui netaikomi draudimai juo disponuoti ir turtas anksčiau nebuvo areštuotas. S. S. neturėjo pagrindo nepasitikėti ir Kauno apskrities viršininko administracija, atkūrusia A. A. L. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Dėl 2,11 ha ploto žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ginčų nebuvo. Atsakovai A. A. L. ir S. S. nežinojo apie aplinkybes, kurios keltų abejones dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 52/21086 ir įsakymo Nr. 02-05-9867 teisėtumo. Privalu taikyti CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują ir ieškinius atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės Ž. M. ir O. S. prašo atsakovo A. A. L. skundą patenkinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo sprendimo nekeisti.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė A. M. Š. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovo A. A. L. apeliacinis skundas paduotas pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti, nebuvo apelianto prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl turi būti apeliacinės instancijos teismo grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Atsakovo A. A. L. apeliacinis skundas neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Atsakovas teismui pateikė 2008 m. birželio 4 d. kvitą 41 Lt sumai, įmokos kodas 6800, tačiau tai yra ne žyminio mokesčio, o teismo skirtos baudos įmokos kodas. Nuosavybės teises pagrindžiančio vėlesniojo dokumento prioritetas gali būti teismo pripažintas tik tada, kai nėra abejonių dėl jo tikrumo ir įrodomosios galios. Mano, kad yra įrodytas S. S. siekis perimti žemę, kuriai archyvinius nuosavybės atkūrimo dokumentus į tam reikalui vedamą bylą, pasinaudodamas tarnybine padėtimi žemėtvarkos tarnyboje, tendencingai pats atrinko.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nustatė CPK 329 straipsnio antrosios dalies antrajame punkte reglamentuotą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ( CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Iš ieškiniuose nurodytų aplinkybių seka, kad žemės nacionalizacijos metu ginčo žemės sklypas priklausė ne M. L., o V. K. Apeliacine tvarka revizuojamu sprendimu nustatyta, jog žemės sklypo perleidimo sutartis, sudaryta 1931 metais tarp M. L. ir V. K., patvirtina faktą, jog M. L. nacionalizacijos metu nebuvo žemės sklypo savininku, todėl nuosavybės teisės atsakovui A. A. L. atkurtos neteisėtai.
Iš nuosavybės teisių atkūrimo į V. K. 70,26 ha (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos turėtą žemę bylos matyti, kad prašymą atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra, 1996 m. gruodžio 17 d. pateikė jos dukra U. K. Iš 2004 m. balandžio 14 d. Kauno apskrities viršininko išvados dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn matyti, kad, mirus U. K., pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą U. K. yra atkurtos nuosavybės teisės į 47,99 ha žemės ( t. 2 b.l. 47-54). 2009 m. kovo 24 d. pažymoje nr. S6-783 Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, jog pagal 2002 m. gegužės 16 d. Kauno rajono I-ojo notarų biuro notarės R. S. liudijimą registro nr. 2-6283 mirusios U. K. palikimą priėmė V. Š. ( po santuokos – P.).
Konstatuodamas, jog žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisė neteisėtai atkurta atsakovui A. A. L., iki nacionalizacijos priklausė ne jo tėvui, o V. K., 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Kauno rajono apylinkės teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – U. K. teisių perėmėjos – teisių ir pareigų ( LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.). Tai yra absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas. Dėl šios priežasties sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 326 straipsnio 1 d. 4 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus iš dalies patenkinti. Panaikinti 2008 m. gegužės 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.