Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2474-1033/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-08-23
Bylos Nr.
1-2474-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39046-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
E. V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2474-1033/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39046-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ilonos Žukaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. M. 2017 m. rugpjūčio 1 d., apie 21.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), suduodamas M. Š. du smūgius rankos delnu į galvos ir nosies sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai M. Š. fizinį skausmą, smurtavo prieš savo šeimos narį.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. V. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventine M. Š., jai priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.40 val. buvo namuose, tuo metu iš darbo grįžo sugyventinė M. Š. išgėrusi alkoholio ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis buvo išgėręs, sugyventinė liepė jam išeiti iš jos buto. Jis supyko, sugriebė ranka M. Š. už sprando ir partrenkė ją kambaryje ant grindų. Kai M. atsikėlė, iš jos nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to ji išėjo iš buto į koridorių ir pradėjo rėkti. Tada jis priėjo prie sugyventinės, paėmė ją už rankų ir įtraukė į butą, už plaukų netampė. Sugyventinė paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo kažkam skambinti, o jis tuo metu išėjo iš namų. Dėl įvykusio konflikto jis labai gailisi, pažada daugiau taip nesielgti, sugyventinės atsiprašė ir su ja susitaikė. Papildomai parodė, kad po akistatos su nukentėjusiąja patvirtina savo parodymus, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.40 val. konflikto metu jis sudavė nukentėjusiajai M. Š. rankos delnu į galvą ir kitą smūgį į nosį. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido. Sutinka procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 33, 37).

Nukentėjusioji M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.40 val. grįžo į namus, kur rado savo sugyventinį E. V. M. girtą. Dėl to kilo konfliktas, kurio metu ji liepė vyrui išeiti iš jos buto. Staiga E. V. M. pradėjo jai smūgiuoti rankomis į galvos sritį, tempti už plaukų. Pirmą kartą kumščiu sudavė į galvą ir vieną kartą į veidą, sužalojo nosį. Visų konflikto aplinkybių tiksliai nurodyti negali, nes labai susijaudino ir išsigando. Kai iškvietė policijos pareigūnus, sugyventinis pabėgo. Papildomai parodė, kad po įvykio į jokią gydymo įstaigą nesikreipė ir nesikreips, nebuvo nuvykusi į teismo medicininę ekspertizę bei atsisako ją atlikti, nes jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Sugyventinis E. V. M. jos atsiprašė ir ji jam atleido, nes tokio pobūdžio konfliktas kilo pirmą kartą. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 15, 23).

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiosios M. Š. ir kaltinamojo E. V. M. metu nukentėjusioji patikslino, jog E. V. M. rankos kumščiu ar delnu, tiksliai pasakyti negali, sudavė jai smūgį per galvą ir į nosį. Įtariamasis E. V. M. šiuos parodymus patvirtino ir su jais visiškai sutiko (b. l. 34).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Butas yra tvarkingas, bendra tvarka nepažeista. Apžiūra užfiksuota fotolentelėmis (b. l. 8-12).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės apie M. Š. atžvilgiu jos sugyventinio E. V. M. panaudotą smurtą (b. l. 5-7).

Iš įvykio registracijos kortelės duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. 21.41 val. buvo gautas M. Š. pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis E. V. M. yra agresyvus, mušasi. Prašo pareigūnų pagalbos. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, namuose mažų vaikų nėra (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog E. V. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes suduodamas ranka smūgius sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei.

Kaltinamojo E. V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

E. V. M. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 45-47).

Nukentėjusiajai M. Š. pranešta apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 44).

Skirdamas bausmę E. V. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nors anksčiau vieną kartą teistas, tačiau teistas už baudžiamąjį nusižengimą, kuris nėra susijęs su smurtu, smurtavo pirmą kartą, nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido, žala nepadaryta, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis mažesnis už tokios bausmės vidurkį su įpareigojimais (BK 48 str.).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. V. M. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. M. kardomoji priemonė nebuvo taikyta, nauja neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję darbu ar mokymusi, ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję darbu ar mokymusi, ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią E. V. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti E. V. M., kad:

1) pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rolandas Bužinskas