Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-6806-583/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-13
Bylos Nr.: eI-6806-583/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01490-2018-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas: J. R.
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Leonidas Zubanovas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-6806-583/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01490-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui J. R., pareiškėjo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms Kristinai Gureckienei ir Reginai Procykienei,

2018 m. spalio 23 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjos 2018 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-7873 „Dėl piniginės socialinės paramos J. R.“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 9 d. prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-26037, prašymą materialinei paramai, papildomai teikiamai socialinės pašalpos gavėjams, gauti Nr. SP23-26039 bei prašymą materialinei paramai sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti Nr. SP23-26040.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. gegužės 9 d. Skyriui pateikė prašymą – paraišką gauti piniginę socialinę paramą Nr. SP23-26037, prašymą materialinei paramai gauti, papildomai teikiamai socialinės pašalpos gavėjams, gauti Nr. SP23-26039 bei prašymą materialinei paramai sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti Nr. SP23-26040. Skyrius išnagrinėjęs minėtus prašymus skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, atsisakė skirti socialinę pašalpą, materialinę paramą, papildomai teikiamą socialinės pašalpos gavėjams ir materialinę paramą sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti, kadangi laiku nebuvo pateikti visi socialinei paramai skirti reikalingi dokumentai.

Teigia, kad yra vienišas vyras, jo žmona mirusi. Lietuvoje yra įgijęs 11 metų socialinio draudimo stažą, o Rusijoje įgytas 17 metų socialinio draudimo stažas neužskaitytas, todėl jam nėra mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Nuosavo gyvenamojo būsto neturi, nuo 2007 m. gyvenamąją vietą deklaruodavo prie Klaipėdos miesto savivaldybės, tačiau faktiškai gyveno nuomojame bute, esančiame pietinėje miesto dalyje, tačiau minėto buto savininkai jį įpareigojo iki 2018 m. gegužės išsikraustyti iš nuomojamo buto.

Nurodo, jog 2018 m. sausio 16 d. jo studijų laikų pažįstama N. V. sutiko, kad jis gyvenamąją vietą deklaruotų jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. N. V. laikosi nuomonės, jog asmuo privalo gyventi ten kur yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, todėl ji paprašė pareiškėjo atnešti į jos butą savo asmeninių daiktų. 2018 m. birželio 1 d. išsinuomojo kambarį bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir jame faktiškai gyvena. N. V. nėra jo sugyventinė, tik retkarčiais pas ją nuvyksta išsiskalbti patalynės, nusimaudyti vonioje, kadangi bendrabutyje sąlygų tam neturi.

Skyriaus darbuotojos 2018 m. birželio 26 d. atliko buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą N. V. bute. N. V. informavo jį, kad Skyrius atsiuntė 2018 m. birželio 26 d. raštą Nr. (23.45)-SP13-7378. Minėtu raštu pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti savo šeimos sudėtį bei pateikti dokumentus apie su juo bendrai gyvenančią moterį – N. V., jos veiklos pobūdį, turimą turtą bei užimtumą ir visų turimų banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Pareiškėjas teigia, jog Skyriui nepateikė 2018 m. birželio 26 d. rašte nurodytų dokumentų, tačiau laikosi pozicijos, kad minėtų dokumentų nepateikimas nėra pagrindas atmesti jo prašymus socialinei ir materialinei paramai gauti, kadangi su N. V. kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Pareiškėjo nuomone skundžiamas sprendimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, jį priimant buvo pažeistos procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei pagrįstumą, todėl naikintinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. R. ir jo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas nurodė, kad palaiko skundą, prašė jį tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Leonidas Zubanovas paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn. pradžioje keletą naktų pernakvojo N. V. bute, iki kol išsinuomojo kambarį bendrabutyje. Atkreipia dėmesį, kad Skyriaus 2018 m. liepos 11 d. sprendime pateikiamas pareiškėjo statusas – vienas gyvenantis asmuo. J. R. pažymėjo, jog N. V. buities ir gyvenimo sąlygų aktą pasirašė nesusipažinusi su jo turiniu.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, jog nesutinka su jame pateiktais motyvais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teisės aktai numato, jog Administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą bei siekdama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Tuo tarpu piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus bei per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Skyriaus Socialinių išmokų poskyriui 2018 m. gegužės 9 d. pateikė prašymą – paraišką socialinei paramai gauti Nr. SP23-26037, taip pat prašymą materialinei paramai gauti (papildomai teikiamai socialinės pašalpos gavėjams Nr. SP23-26039 bei sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti Nr. SP23-26040). Minėtuose prašymuose pareiškėjas nurodė, kad yra vienas gyvenantis asmuo.

Pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. Skyriaus Socialinių išmokų poskyriui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad gyvena N. V. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagal draugišką susitarimą, nuomos sutartis nėra sudaryta ir nuomos mokesčio nemoka, pagal išgales padeda sumokėti komunalines išlaidas. Pareiškėjo nurodytos gyvenamosios vietos adresu 2018 m. birželio 26 d. buvo atliktas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas ne tik gyvena N. V. priklausančiame bute, bet ir veda bendrą ūkį (miega viename kambaryje, vienoje lovoje, naudojasi bendra patalyne ir rankšluosčiais, bendrai tvarkosi buityje: perka maistą, gamina, kartu laiko maisto produktus, skalbia rūbus, apmoka komunalinius mokesčius). Vadovaujantis patikrinimo metu surinkta informacija buvo surašytas Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, su kurio turiniu N. V. buvo susipažindinta patikrinimo metu ir sutiko, tai ji patvirtino pasirašydama minėtame akte.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu Socialinio išmokų poskyrio nustatyti faktiniai duomenys prieštaravo pareiškėjo 2018 m. birželio 4 d. pareiškime bei prašyme -paraiškoje pateiktiems duomenims, Skyriaus Socialinių išmokų poskyris 2018 birželio 26 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-7378 kreipėsi į Pareiškėją prašydama iki 2018 m. liepos 4 d. patikslinti ir pateikti papildomus duomenis, įrodančius teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei paramai gauti dokumentus bei atvykti į Socialinės paramos skyrių. Pareiškėjas iki minėto termino nepatikslino ir nepateikė prašomų duomenų apie bendrai gyvenantį asmenį, ar kitos informacijos, kuri paneigtų duomenis išdėstytus Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte, todėl skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjui skirti socialinę ir materialinę pašalpą. Pažymi, kad teisės normos numato, kad materialinė parama skiriama tik asmenims, kuriems yra paskirta socialinė pašalpa, todėl nebuvo skirtos ir kitos paramos išmokos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovės Kristina Gureckienė ir Regina Procykienė nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kristina Gureckienė paaiškino, kad Skyriaus 2018 m. liepos 11 d. sprendimas kurį minėjo pareiškėjo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas yra vidaus dokumentas, surašomas specialisto apie išnagrinėto prašymo rezultatą ir jis nesukelia jokių teisinių pasekmių, jame fiksuojami duomenys ir pareiškėjo statusas, kokį jis pats buvo nurodęs SP1 formoje.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-7873 „Dėl piniginės socialinės paramos J. R.“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neskirti socialinės pašalpos ir materialinės paramos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-07-06) ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T2-205 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Pinginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja, jog piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, jog piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką; pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją, o asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją. Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: 1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 2) veiklos pobūdį; 3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 4) gaunamas pajamas; 5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją (Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 20 straipsnio 3 dalis teigia, jog prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme - paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą - paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu. Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Tvarkos aprašo 3 – 4 punktuose.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimas yra savivaldybių administracijų kompetencija. Asmuo pageidaujantis gauti piniginę socialinę paramą privalo pateikti prašymą – paraišką savivaldybės, kurios teritorijoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administracijai ir kartu su prašymu – paraiška privalo pateikti visą teisės aktuose reglamentuotą informaciją apie save ir apie kartu su juo bendrai gyvenančius asmenis. Už pateiktos informacijos teisingumą atsako prašymą – paraišką pateikęs asmuo.

Iš administracinėje byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. Skyriui pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-26037 (toliau – ir prašymas – paraiška). Prašyme – paraiškoje pareiškėjas prašo nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. jam skirti socialinę pašalpą. Nurodo, jog jo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat pareiškėjas 2018 m. gegužės 9 d. Skyriui pateikė prašymą materialinei paramai gauti, kuriame prašo socialinės pašalpos skyrimo laikotarpiu skirti jam materialinę paramą papildomai teikiamą socialinės pašalpos gavėjams Nr. SP23-26039 ir materialinę paramą sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti Nr. SP23-26040.

Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracija gautą prašymą -paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo - paraiškos pateikimo dieną ir prašymą - paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Tvarkos aprašo 7 punktas teigia, kad piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai (duomenys) pateikiami Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Skyrius nagrinėdamas pareiškėjo prašymą – paraišką bei kartu su juo pateiktus dokumentus, 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjui įteikė informacinį lapelį, kuriame prašoma iki 2018 m. birželio 11 d. pateikti duomenis apie jo atžvilgiu išduotus vykdomuosius raštus bei įsiskolinimų likučius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. Skyriui pateikė AB „Citadelė“, AB „Luminor“ bankuose esančių sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., antstolių suvestinę ir paaiškinimą. Paaiškinime pareiškėjas nurodo, kad anksčiau savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs prie Klaipėdos miesto savivaldybės, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui jis neteko tokios galimybės. Siekdamas neprarasti gaunamos socialinės pašalpos 2018 m. paprašė savo pažįstamos N. V. leisti jam savo gyvenamąją vietą deklaruoti jai priklausančiame bute ir ji sutiko. Akcentuoja, kad N. V. bute gyvena žodinio susitarimo pagrindu, nuomos mokesčio nemoka, tačiau padeda padengti komunalines išlaidas. Taip pat pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. Skyriui pateikė jo atžvilgiu išduotus vykdomuosius raštus. Taigi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, jog pareiškėjas prašyme – paraiškoje nurodė, kad jis yra vienas gyvenantis asmuo, skunde pareiškėjas akcentavo, jog bendro ūkio su N. V. neveda, analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir jo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas. Pažymėtina, jog tarp proceso šalių ginčo, kad pareiškėjas kreipėsi dėl socialinės pašalpos skyrimo nurodydamas savo statusą kaip vienas gyvenantis asmuo, nėra.

Paminėtina, kad vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme - paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti (Įstatymo 20 straipsnio 9 dalis). Aprašo 46.4 punktas teigia, jog Socialinių išmokų poskyrio specialistams kilus pagrįstų įtarimų, dėl bendrai gyvenančių asmenų ir vieno gyvenančio asmens pateiktų duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančių asmenų sudėtį ir (ar) veiklos pobūdį teisingumo, jie turi teisę tikrinti bendrai gyvenančių asmenų ir vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą, gaunamas pajamas ir jų gavimo šaltinį, bendrai gyvenančių asmenų sudėtį ir užimtumą. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad atsakovei suteikta teisė tikrinti asmenų, siekiančių gauti piniginę socialinę paramą, gyvenimo sąlygas, turimą turtą. Minėtas patikrinimas yra įforminamas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu ir įvertinusi jo turinį Administracija gali priimti sprendimą skirti, neskirti ar nutraukti piniginės socialinės paramos mokėjimą.

Skyriaus Socialinių išmokų poskyrio Socialinių išmokų specialistės 2018 m. birželio 26 d. atliko buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą pareiškėjo prašyme – paraiškoje nurodytoje deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Buities ir gyvenimo sąlygų akte (toliau – ir Aktas) teigiama, kad Skyriaus Socialinių išmokų poskyrio specialistes į minėtą butą įleido jo savininkė N. V., patikrinimo metu pareiškėjo bute nebuvo. Patikrinimo metu nustatyta, jog butas yra dviejų kambarių, vienas iš kambarių – miegamasis, kuriame yra dvigulė lova, spintelės ant kurių sudėti pareiškėjui priklausantis vaistai, akiniai. Bute esančiose spintose sudėti vyriški bei moteriški rūbai, apatinis trikotažas. Vonios kambaryje bendrai sudėtos moteriškos ir vyriškos higienos priemonės, koridoriuje – vyriška bei moteriška avalynė. N. V. patikrinimo metu nurodė, kad ji ir pareiškėjas bendrai eina į parduotuvę, tvarkosi buityje. Pažymėtina, jog N. V. pasirašydama Aktą nurodė, kad jis surašytas teisingai ir tai patvirtino parašu. Asmenų gyvenančių kaimynystėje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teigimu, (duomenys neskelbtini) bute apie vienerius metus gyvena vyras ir žmona. Tuo tarpu asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) bute gyvena moteris. Akto išvadoje konstatuojama, kad patikrinimo metu nustatyta, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvena ir bendrą ūkį veda pareiškėjas bei N. V..

Skyrius atsižvelgdamas į Akto išvadą, 2018 m. birželio 26 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-7378 „Dėl piniginės socialinės paramos J. R.“ įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. liepos 4 d. atvykti į Skyriaus Socialinių išmokų poskyrį ir patikslinti savo šeimos sudėtį bei pateikti: 1) dokumentus apie su juo bendrai gyvenančią moterį (sugyventinę N. V.), jos veiklos pobūdį ir užimtumą; 2) sugyventinės visų turimų bankų (banko) sąskaitų išrašus (pajamos, išlaidos, piniginių lėšų likutis) laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d.; 3) sugyventinės sutikimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo tikslais informacijos rinkimo iš kitų institucijų; 4) savo visų turimų banko sąskaitų išrašus (pajamos, išlaidos, piniginių lėšų likutis) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Minėtame rašte akcentuojama, jog nepateikus trūkstamų dokumentų (duomenų) iki 2018 m. liepos 4 d., socialinė pašalpa bei materialinė parama nebus skiriama.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Skyriaus 2018 m. birželio 26 d. rašte Nr. (23.45.)-SP13-7873 nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikė, todėl Skyrius atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę skundžiamu sprendimu atsisakė pareiškėjui skirti socialinę pašalpą bei materialinę paramą. Skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindais nurodyti Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-318 „Dėl materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 43 ir 47 punktai.

Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui gražina jo pateiktus dokumentus. Atsižvelgiant į minėtą teisės normą akivaizdu, kad atvejais kai asmuo per nustatytą terminą nepateikią visų piniginei socialinei paramai skirti reikalingų dokumentų, savivaldybės administracija turi teisę atsisakyti teikti jam piniginę socialinę paramą.

Tvarkos aprašo 43 punkte numatyta, jog materialinė parama sezoniniams darbužiams ir avalynei įsigyti skiriama asmenims, socialinės pašalpos teikimo jiems laikotarpiu (įskaitant asmenis, kuriems socialinė pašalpa skiriama, bet neišmokama). Materialinė parama skiriama asmenims, socialinės pašalpos teikimo jiems laikotarpiu (įskaitant asmenis, kuriems socialinė pašalpa skiriama, bet neišmokama) (Tvarkos aprašo 47 punktas). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog materialinė parama sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti bei papildoma materialinė parama gali būti skiriama tik asmenims gaunantiems socialinę pašalpą.

Pareiškėjas skunde neneigia aplinkybės, kad jis iki 2018 m. liepos 4 d. nepateikė 2018 m. birželio 26 d. rašte Nr. (23.45.)-SP13-7873 nurodytų dokumentų, tačiau pabrėžia, jog Skyrius nepagrįstai reikalavo pateikti duomenis apie N. V., kadangi ji nėra jo sugyventinė ir kartu bendro ūkio nevedė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 1 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria 12 mėnesių iš nuomotojos A. O. J. išsinuomojo vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje Nr. (2018-8-PD)-3603 „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“ nurodoma, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 17 d. minėtame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu liudytoja A. O. J. nurodė, kad 2018 m. birželio 1 d. su pareiškėju sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir jis faktiškai nuo 2018 m. birželio 12 d. gyvena jai nuosavybės teise priklausiančiame bute. Pareiškėjo nuomone minėtos aplinkybes patvirtina, jog Akto išvadoje nurodytos aplinkybes yra nepagrįstos.

Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi bendrai gyvenančiais asmenimis laikomi asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, arba nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad bendrą ūkį vedantys pilnamečiai vyras ir moteris, nors ir neįregistravę santuokos, yra priskiriami bendrai gyvenančių asmenų kategorijai.

Kaip ir minėta anksčiau, pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. Skyriui pateiktame paaiškinime nurodė, kad N. V. bute gyvena pagal draugišką susitarimą ir nuomos mokesčio nemoka, t. y. jo ir buto savininkės nesiejo nuomos teisiniai santykiai. Pagal turimas finansines galimybės prisidėdavo prie komunalinių išlaidų apmokėjimo. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu nustatyta, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra pareiškėjui priklausančių daiktų – drabužių, avalynės, vaistų, higienos priemonių. Minėti daiktai sudėti kartu su N. V. priklausančiais daiktais. N. V. atliekamo patikrinimo metu Administracijos specialistėms nenurodė, kad pareiškėjas persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėda, tačiau teigė, jog pareiškėjas išvykęs į darbo pokalbį. Taip pat N. V. paaiškino, jog ji kartu su pareiškėju maisto produktus laiko bendrai, kartu eina į parduotuves, pareiškėjas padeda tvarkytis buityje, atlieka smulkius remonto darbus buityje. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Regina Procykienė, kuri dalyvavo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu, nurodė, kad visi požymiai (kartu sudėti vyriški ir moteriški skalbiniai, bendrai laikomos asmens higienos priemonės, kiekvieno iš gyvenančių asmenų prie lovos padėti vartojami vaistai) bylojo apie tai, kad pareiškėjas ir N. V. yra kartu gyvenantys asmenys vedantys bendrą ūkį. To patikrinimo metu neneigė ir pati N. V.

Įvertinus minėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai pripažino jog pareiškėjas prašymo – paraiškos ir prašymų skirti materialinę paramą pateikimo metu vedė bendrą ūkį su N. V., todėl pareiškėjas kreipimosi metu privalėjo teikti duomenis ir apie kitus bendrai gyvenančius asmenis. Atsakovui nustačius, kad pareiškėjas prašyme - paraiškoje pateikė klaidingą informaciją, nurodydamas jog yra vienas gyvenantis asmuo, Skyrius 2018 m. birželio 26 d. raštu (23.45.)-SP13-7873 „Dėl piniginės socialinės paramos J. R.“ pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie N. V. pajamas, jos veiklos pobūdį, užimtumą ir t.t.

Pareiškėjas iki 2018 m. liepos 4 d. nepateikė visų piniginei socialinei paramai skirti reikalingų dokumentų, nurodytų Skyriaus 2018 m. birželio 26 d. rašte (23.45.)-SP13-7873 „Dėl piniginės socialinės paramos J. R.“, t. y. neteikė duomenų nei apie bendrai gyvenantį asmenį, nei apie savo banko sąskaitų likutį laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. birelio 1 d. Pareiškėjas nurodo, kad banko sąskaitų išrašų neteikė, nes jos yra išduodamos sumokėjus banko nustatytą mokestį, o apie N. V. duomenų neteikė nes tam nebuvo teisinio pagrindo, nes nėra kartu gyvenantys asmenys.

Vertinant įvardijamas dokumentų nepateikimo priežastis pirmiausia akcentuotina, kad Skyriaus 2018 m. birželio 26 d. rašte (23.45.)-SP13-7873 yra nurodyta, jog siekiant padėti įgyvendinti paramos gavėjo teisę, Socialinių išmokų poskyryje yra galimybė prisijungti prie interneto banko ir pasinaudojus elektroninės bankininkystės priemonėmis nemokamai gauti banko sąskaitų išrašus. Atsakovo atstovė Regina Procykienė nurodė, kad pareiškėjui teikiant pirminius dokumentus būtent šiomis priemonėmis buvo atspausdinti banko sąskaitų likučių išrašai už kitus laikotarpius. Taigi pareiškėjui buvo sudaryta galimybė gauti nemokamai banko sąskaitų išrašus, tačiau šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo. Vertinant ar pareiškėjas pagrįstai atsisakė teikti duomenis apie N. V. kaip kartu gyvenantį asmenį, konstatuotina, kad byloje surinktų aukščiau aptartų duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjas ir N. V. pagrįstai pripažinti kartu gyvenančiais asmenimis vedančiais bendrą ūkį, todėl privelėjo teikti duomenis ir apie ją.

Pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, kad nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ir N. V. būtų įregistravę partnerystę, todėl negalima jų laikyti kartu gyvenančiais asmenimis vedančiais bendrą ūkį. Kaip jau minėta Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrai gyvenančiais asmenimis pripažįstami taip pat asmenys neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Taigi bendro gyvenimo faktas ir bendro ūkio vedimas gali būti nustatomas ne tik pagal registruotos partnerystės faktą, bet ir esant kitų pagrįstų duomenų, leidžiančių tai patvirtinti.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi bei Tvarkos aprašo 43 ir 47 punktais, pagrįstai 2018 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7873 „Dėl piniginės socialinės paramos J. R.“ atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. gegužės 9 d. prašymą – paraišką socialinei paramai gauti Nr. SP23-26037 ir 2018 m. gegužės 9 d. prašymus materialinei paramai gauti Nr. SP23-26039 bei Nr. SP23-26040.

Pareikėjo atstovas taipogi nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjai 2018 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-7873 „Dėl piniginės socialinės paramos J. R.“ atsisakius tenkinti prašymus paraiškas, 2018 m. liepos 11 d. buvo priimtas sprendimas neskirti socialinės pašalpos nurodant asmens statusą vienas gyvenantis asmuo, taip pat priimti sprendimai neskirti materialinės paramos papildomai teikiamos socialinės pašalpos gavėjams ir materialinės paramos drabužiams įsigyti. Atstovo teigimu iš to tampa neaišku ar prašymas nagrinėtas kaip vieno gyvenančio asmens ar kaip asmens, kuris gyvena kartu su kitu asmeniu.

Kaip matyti iš cituojamų 2018 m. liepos 11 d. sprendimų turinio, jie yra vidaus tvarkomieji dokumentai, parengti specialisto ir susiję su prašymo – paraiškos nagrinėjimo pabaigos įforminimu tvarkomoje asmens byloje ir jame specialistas apskaitos bei bylos tvarkymo tikslais nurodo koks sprendimas yra priimtas išnagrinėjus kiekvieną iš pateiktų prašymų. Taigi juose yra fiksuojama ta informacija, kuri pateikta asmens besikreipiančio asmens ir išnagrinėjimo rezultatas, todėl šie aktai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nepakeičia asmens statuso pagal kurį buvo nagrinėjamas jo prašymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-7873 „Dėl piniginės socialinės paramos J. R.“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo J. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 9 d. prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-26037, prašymą materialinei paramai, papildomai teikiamai socialinės pašalpos gavėjams, gauti Nr. SP23-26039 bei prašymą materialinei paramai sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti Nr. SP23-26040.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1402-12986 nusprendė pareiškėjui skirti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-7873 „Dėl piniginės socialinės paramos J. R.“ apskundimo.

Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 22 d. pažyma Nr. NTP-6334 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuria prašoma iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 178.50 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė