Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Meilei Saidienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. atsakovams A. Ž., S. B., D. T., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ir Klaipėdos miesto 8 Notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei ieškinį dėl turto atidalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2010-09-22 patikslintame ieškininiame pareiškime, taip pat teismo posėdyje nurodo, kad 2006-06-05 mirė jos mama F. K.. Po jos mirties liko palikimas, kurį sudaro:

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1,3500 ha dydžio, vidutinė rinkos vertę 12597 litai;

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 0,7000 ha dydžio, vidutinė rinkos vertė 6446 litai;

žemės sklypas , esantis (duomenys neskelbtini) 0,4000 ha dydžio, vidutinė rinkos vertė 4182 litai;

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)0,9000 ha dydžio, vidutinė rinkos vertė 8634 litai;

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 2,2000 ha dydžio, vidutinė rinkos vertė 20541 litas;

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 1,6000 ha dydžio, vidutinė rinkos vertė 14 360 litų.

Dėl palikimo priėmimo ji kreipėsi į Klaipėdos miesto 8 notarų biurą. Tuo metu mirusios vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl šio paveldėto turto ginčo nėra. Vėliau buvo atstatyta nuosavybė į mamai į pastarosios motinos, jų senelės, iki nacionalizacijos valdytą (duomenys neskelbtini) žemę. Į šią žemę 2009-05-05 jai, jos seseriai A. Ž. ir broliui S. B. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ¾ dalis po lygiai kiekvienam po ¼ dalį į kiekvieną žemės sklypą. Likusi ¼ dalis kiekvieno žemės sklypo atitenka jų seseriai D. T., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Ji paveldėjimo liudijimo nėra išsiėmusi. D. T. yra Rusijos federacijos pilietė, todėl paveldėti žemės natūra neturi teisės, o turi teisę gauti kompensaciją už savo dalį pinigais. Bendrai paveldėtos žemės vidutinė rinkos kaina yra 66760 litų, šios sumos ketvirtoji dalis yra 16 690 litų, už kurią D. T. ir turi teisę gauti, kaip kompensaciją. Ji ir atsakovai A. Ž. ir S. B. sutinka jai sumokėti kompensaciją. Ji mano, kad tarp Lietuvoje gyvenančių jos ir atsakovų – jos sesers A. Ž. ir brolio S. B. geriausiai būtų paveldėtą turtą pasidalinti sklypais. Atsakovė A. Ž. sutinka pasidalinti žemės sklypus pagal jos pasiūlytą sklypų padalinimo variantą. Atsakovas S. B. yra išdavęs jai įgaliojimą tvarkyti jo žemę, o pats žemės nuosavybės teisės atstatymo reikalais nesirūpino, o tik reikalavo greičiau tvarkytis. Todėl ji su seserimi tvarkėsi savo nuožiūra, kaip geriau, ir jis sutiko su pasidalinti žemę sklypais. Todėl paskutiniu metu pareikštą jo nesutikimą vertina, kaip jo sūnaus, o ne jo paties norą. Dėl netikslumų dokumentuose, labai užtrūko nuosavybės teisės į žemę atstatymo procedūra, todėl neliko ploto, į kurį būtų galima atstatyti 7,14 ha viename sklype. Todėl ji ir atsakovė A. Ž. šį žemės plotą įteisino, išsirinkdamos šešis žemės sklypus ir mano, kad visus sklypus išrinko tinkamus. Broliui sutarė atidalinti sklypą prie kelio ir kur yra elektra, kad būtų tinkamas statyti namą, o kitą – ūkinės paskirties. Taip spręsdami, mano, kad atsižvelgė į jo interesus. Prašo: jai priteisti nuosavybėn žemės sklypą 2,2000 ha ploto (duomenys neskelbtini); A. Ž. priteisti žemės 1 350 ha ploto sklypą unikalus (duomenys neskelbtini), 0,7000 ha žemės sklypą unikalus (duomenys neskelbtini), 0,4000 ha žemės sklypą unikalus duomenys neskelbtini); S. B. priteisti žemės sklypą 0,900 ha unikalus (duomenys neskelbtini). ir žemės sklypą 1,6000 ha unikalus (duomenys neskelbtini).; priteisti T. D. kompensaciją: iš jos ieškovės Bojarovos 5136 Lt, iš A. Ž. 5806 Lt ir iš S. B. 5749 litus.

Atsakovė A. Ž. ieškovės ieškinį pripažįsta, sutinka, kad jai būtų priteisti trys sklypai, kaip nurodyta ieškovės patikslintame pareiškime, ir sutinka sumokėti atsakovei T. D. jos dalies kompensaciją pinigais. Teismo posėdyje paaiškino, kad ji su ieškove rūpinosi dokumentais, reikalingais atstatyti nuosavybei į jos motinos senelio žemę, jos rinkosi ir žemės sklypus, nes dėl užsitęsusio dokumentų ieškojimo, vientiso virš 7 ha žemės sklypo jau nebuvo. Brolis S. B. visai nesidomėjo žemės sklypais, nors pats galėjo pasirinkti ir tartis su matininku dėl matavimų atlikimo. Jam buvo pastoviai informuojama apie pasirinkimą sklypų, taip pat apie jų pasidalinimą. Paskutinį padalinimo variantą sutarė, atsižvelgdami, kad brolis pareiškė norą statytis. Todėl jam ir skiriamas 0,9 ha žemės sklypas: jis yra prie asfaltuoto kelio, yra elektra, šalia esančiuose sklypuose taip pat stovi gyvenamieji namai, kas rodo, kad statyba yra galima. Ją įžeidė brolio elgesys, kai jis, nesirūpinęs nuosavybės atstatymu į žemę, nesirūpinęs žemės sklypų pasirinkimu, neprieštaravęs ir sutikęs su pasiūlymu pasidalinti bylos paruošimo nagrinėti teisme laiku dėl sklypų padalinimo, baigus ruošti bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, ėmė nepagrįstai prieštarauti. Prašo tenkinti ieškovės ieškinį.

Atsakovas S. B. per bylos ruošimą nagrinėti teismo posėdžiui ir vėliau neprieštaravęs ieškovės pradiniam ir patikslintiems ieškininiams reikalavimams dėl žemės sklypų atidalinimo, pareiškė, kad sutinkąs, kad atsakovei D. T. būtų priteista jos dalies piniginė kompensacija, o paveldėti žemės sklypai padalinami tarp ieškovės, atsakovės A. Ž. ir jo, tačiau nesutinkąs su ieškovės prašomu po motinos mirties paveldėtų sklypų atidalinimu. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės atidalinti turtą natūra suderinus visų šalių valią ir nebuvo susitarta turtą pasidalinti taip, kaip ieškinyje ieškovė prašo, t.y., atsakovas mano, jog yra visos galimybės visus žemės sklypus pasidalinti sąžiningai po 1/3 ploto kiekvienam, nusistatant naudojimosi tvarką dėl konkrečių realių žemės sklypų dalių, arba sutiktų atidalyti jo nuosavybėn žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 2,2 ha, unikalus (duomenys neskelbtini). Mano, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, būtų pažeistas bendraturčių lygybės principas. Atsakovas mano, kad jam siūlomi atidalyti asmeninėn nuosavybėn žemės sklypai nėra lygiaverčiai ieškovės žemės sklypui. 2011 m. lapkričio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 2,2000 ha unikalus (duomenys neskelbtini) yra šalia kelio, ties žemės sklypo riba yra įrengta elektros linija, melioracijos griovys, žemės sklypas išsidėstęs tarp kelio bei nedidelio miškelio, todėl yra patogus privažiavimas. Pagal VĮ Registrų centro 2009-05-11 Nekilnojamo turto registro išrašą jame yra 0,05 ha vandens telkinys. Tuo tarpu jam siūlomame asmeninėn nuosavybėn atidalyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,9 ha pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą yra nustatyta papildoma speciali naudojimo sąlyga – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zona, o iki kito jam siūlomo atidalyti nuosavybėn žemės sklypo 1,6 ha dydžio, esančio (duomenys neskelbtini)nėra privažiavimo kelio, taip pat šalia sklypo nepraeina elektros linija. Atsakovo nuomone savininkų teisių užtikrinimą geriausiai atitiktų tokia tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Prašo jam paskirti sklypą 2,2000 ha dydžio, esantį (duomenys neskelbtini), arba ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsakovė D. T. prašo bylą nagrinėti, jai nedalyvaujant, ir sutinka, kad jos žemės dalis būtų atiduota ir padalinta tarp ieškovės J. B. ir atsakovų A. Ž. ir S. B.(2 tomas, b.l. 23 ir 65).

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Nurodo, kad atsakovė T. D. nėra Lietuvos Respublikos pilietė. Todėl pagal CK 5.75 str. ji neturi teisės į žemę, tačiau įgyja teisę tik į pinigus, gautus pardavus paveldėtą žemę. Pardavimo tvarką reglamentuoja 1996-04-18 nutarimas Nr. 475. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad šalių motinai priklausė atstatyti nuosavybės teisę į 7,15 ha žemės sklypą, bet, žemės reformai baigiantis, tinkamo tokio dydžio sklypo nebuvo, todėl nuosavybės teisė į žemę buvo atstatyta, suformuojant labai gerus šešis skirtingų dydžių žemės sklypus. Sklypai visi yra tinkami ir patogūs naudotis: prie kelio, prie miško, elektros linijų ir panašiai. Prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo notarė prašo bylą nagrinėti, jai nedalyvaujant(t.1, b.l. 84).

Ieškinys yra tenkinamas. Ieškovė ir atsakovai yra pirmos eilės pagal įstatymą įpėdiniai, kurie po savo motinos F. K., mirusios 2006-06-05, lygiomis dalimis paveldėjo turtą. Klaipėdos miesto 8-ajme notarų biure 2006-10-16 buvo išduotas paveldėjimo liudijimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau mirusiajai F. K. buvo atstatytos nuosavybės teisės į turėtą žemę: Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai F. K. (duomenys neskelbtini)“ buvo suteikti nuosavybėn šeši žemės sklypai. Tai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1,3500 ha dydžio, vidutinė rinkos vertę 12597 litai; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 0,7000 ha dydžio, vidutinė rinkos vertė 6446 litai; žemės sklypas , esantis Širvintų r., Avižonių km., unikalus Nr. 4400-1767-9700 0,4000 ha dydžio, vidutinė rinkos vertė 4182 litai; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 0,9000 ha dydžio, vidutinė rinkos vertė 8634 litai; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 2,2000 ha dydžio, vidutinė rinkos vertė 20541 litas; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 1,6000 ha dydžio, vidutinė rinkos vertė 14 360 litų. Visi sklypai žemės ūkio paskirties žemėje. 2009 m. gegužės 5 d. Klaipėdos miesto 8-asis notarų biuras išdavė paveldėjimo liudijimą ieškovei J. B., atsakovams A. Ž. ir S. B. lygiomis dalimis į ¾ dalis šio turto. Į ¼ dalį šio turto paveldėjimo liudijimas neišduotas. D. T. yra Rusijos Federacijos pilietė. Konstitucijos 47 str. 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 9 str. 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienio subjektai negali įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės. Šio draudimo galiojimui buvo nustatytas septynių metų pereinamasis laikotarpis, kurio galiojimas Lietuvos Respublikos seimo 2011-06-30 rezoliucijoje yra pratęstas iki 2014m. balandžio 30 d. Todėl iki šio laikotarpio pabaigos sandoriai su užsienio subjektais dėl žemės ūkio paskirties žemės ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo negali būti sudaromi. Tai duoda pagrindo išvadai, kad užsienio valstybės subjektai negali nuosavybės teise turėti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, tačiau ją gali paveldėti bendraisiais įstatyme nustatytais pagrindais. CK 5.75 str. įtvirtinta, kad jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gavus gautą pardavus paveldėtą žemę. Atsakovė D. T. nesikreipė, kad notaras išduotų paveldėjimo teisės liudijimą ir kad jos paveldėta žemės dalis būtų parduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 nutarimu Nr. 475 nustatyta tvarka. Tačiau atsakovė D. T. pateikė teismui sutikimą, kad jos paveldėta žemės paskirties žemės dalis būtų perduota jos seserims ir broliui – žemės sklypų bendrasavininkams, t.y., šioje byloje ieškovei J. B. ir atsakovams A. Ž. ir S. B.. Esant tokiai situacijai ir vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti jai ir atsakovams D. T. paveldėtų žemės sklypų dalį, išmokant jai jos dalies sklypų vertės piniginę kompensaciją, ir tokiu būdu jų kiekvieno dalį bendrojoje nuosavybėje padidinant iki 1/3 dalies.

Šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo šešis skirtingo dydžio žemės sklypus. Pagal CK 4.80 str. 1 dalį ieškovė, kaip bendraturtė, turi teisę reikalauti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes tokiu būdu įgyvendinus bendraturčiui subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Nagrinėjamu atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės atveju ieškovė siūlo tokį atidalijimo variantą, pagal kurį jai tektų vienas iš bendraturčių valdomų žemės sklypų, o kitiems bendraturčiam liktų taip pat atskiri sklypai: atsakovui S. B. du žemės sklypai, A. Ž. trys žemės sklypai. Tokiu būdu, ieškovė siekia visiško atsidalinimo, siūlydama kiekvienam perleisti savo bendrosios nuosavybės dalį kitame šalių bendrai valdomame sklype, tokiu būdu vieni kitiems kompensuojant, ir visų bendraturčių dalinės nuosavybės santykius į žemės sklypus nutraukti. CK 4.80 str. 2 dalyje yra nustatytos atidalinimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienų ir kitų šalių interesus, galimas toks atsidalinimas iš bendrosios nuosavybės, kad nuosavybės dalies praradimą kiti bendrataučiai vienas kitam kompensuoja ne pinigais, o kitu turtu. Bylos duomenys duoda pagrindo teigti, kad visi trys bendrasavininkiai sutinka atsidalinti žemės sklypais, tačiau paskutiniu metu tarp atsakovo S. B. ir ieškovės J. B. ir atsakovės A. Ž. kilo ginčas dėl konkretaus jam sklypo priteisimo. Šiuo metu jis pageidauja, kad jam būtų priteistas žemės sklypas unikalus (duomenys neskelbtini), į kurį pretenduoja ieškovė. Pažymėtina, kad šį žemės sklypą nei ieškovė, nei atsakovė A. Ž. nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios nesiūlė priteisti atsakovui S. B. ir pastarasis pretenzijų į šį žemės sklypą nereiškė. Teismas atmeta atsakovo teiginius, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės atidalinti turtą natūra, suderinus visų šalių valią. Bylos teisme nagrinėjimas tęsiasi nuo 2009 metų. Tačiau per tą laiką atsakovas neteikė jokių jam priimtinų atsidalinimo variantų, sutiko su ieškovės pateiktu atsidalinimo būdu ir variantais, nesinaudojo teise pareikšti priešieškinį. Tiek iš J. B. ir A. Ž., tiek iš S. B. paaiškinimų teisme darytina išvada, kad tarp bendrasavininkų buvo susitarimas, kad pirmenybę pasirinkti žemės sklypus turėjo ieškovė ir atsakovė A. Ž., kurios taip ir padarė. Teismas atmeta atsakovo teiginius, kad buvo pažeistas bendraturčių lygybės principas. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad sklypai yra lygiaverčiai, panašios vidutinės rinkos vertės. Iš atsakovo pateikto 2011-11-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad tiek ieškovei, tiek atsakovams siūlomi sklypai yra geroje geografinėje padėtyje, turi privažiavimus, įrengta elektros linija, kai kurie žemės sklypai yra dirbami, sklype 1,6000 ha ploto, kuris siūlomas skirti atsakovui, irgi yra vandens telkinys, kurį atsakovas nurodo kaip ieškovei skiriamo sklypo privalumą, prie siūlomo atsakovui sklypo 0,9000 ha dydžio yra šalia patogus asfaltuotas kelias, ties žemės riba yra įrengta elektros linija. Kad sklypai yra lygiaverčiai ir geros būklės, patvirtino ir trečiojo asmens atstovė.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys Širvintų rajone negyvena ir patys žemės sklypų nenaudoja žemės ūkio veiklai. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad trys žemės sklypai yra dirbami, tačiau kas juos naudoja, atsakovas S. B. pasakyti teismui negalėjo, jis tvirtino, kad nėra sklypų nei jų matęs, nei jų apžiūrėjęs. Esant situacijos aplinkybių visumai, nėra duomenų vertinti, kad ieškovės nurodytas atidalinimo būdas pažeistų atsakovo konkrečius interesus ir dėl žemės naudojimo. Atvirkščiai, visiškai panaikinus bendrąją dalinę nuosavybę, atsirastų galimybė kiekvienam tvarkytis savo nuožiūra priskirtus sklypus. Būtų neteisinga šioje situacijoje, atsakovui atsisakius savo sutikimo, neatsižvelgti į ieškovės ir atsakovės A. Ž. interesus.

Priteisiant atsakovei D. T. už jos dalį kompensaciją, teismas vadovaujasi nekilnojamojo turto registre nustatyta vidutine rinkos verte sklypų, kurie kiekvienam iš bendrasavininkių atiteko. Tokį kompensacijos būdą pasiūlė ieškovė, jam nepareiškė prieštaravimų atsakovai.

Pagal CPK 93 str. šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas priimamas ieškovės naudai, todėl jai išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matosi, kad ji advokatui už suteiktas paslaugas šioje byloje sumokėjo 2000 Lt. Pagal CPK 98 str. 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne daugiau, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85. Šioje byloje ieškinio trūkumai buvo šalinami tris kartus, kas rodo, kad advokato darbo sąnaudos galėjo būti žymiai mažesnės ir bylos nagrinėjimas nebūtų tiek užsitęsęs. Teismas atsižvelgia į šias aplinkybes ir priteistiną atlyginimą mažina. Ieškovė yra sumokėjusi 2003 litus žyminio mokesčio, kuris turi būti priteisiamas iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti nuosavybėn, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės,:

J. B. žemės sklypą, esantis (duomenys neskelbtini) 2,2000 ha dydžio, vidutinė rinkos vertė 20541 litas;

A. Ž. žemės sklypus: 13500 ha ploto sklypo (duomenys neskelbtini), 0,7000 ha ploto sklypo unikalus (duomenys neskelbtini) 0,4000 ha ploto sklypo unikalus (duomenys neskelbtini);

S. B. priteisti žemės sklypą 0,9000 ha unikalus (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą 1,6000 ha unikalus (duomenys neskelbtini);

Priteisti T. D. už jos paveldėtų sklypų dalį kompensaciją pinigais: iš J. B. 5136(penkis tūkstančius šimtą trisdešimt šešis) Lt, iš A. Ž. 5806 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešis) Lt ir iš S. B. 5749(penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis) Lt.

Priteisti J. B. turėtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti: iš A. Ž. 350 Lt, iš S. B. 350 Lt ir iš D. T. 350 Lt.

Priteisti J. B. žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti: iš 696,75 Lt iš A. Ž., 689 Lt iš S. B., 501 Lt iš D. T..

Priteisti iš valstybei teismo turėtoms pašto išlaidoms atlyginti : iš A. Ž. 43,48 Lt, iš S. B. 43,48 Lt ir D. T. 43,48 Lt.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.