Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-07-20 · Byla Nr. TS-42-448/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
TS-42-448/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05247-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Kategorijos
Byla Nr. TS-42-448/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05247-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 20 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 357-196 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, BK 64¹ straipsnį, BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, BK 72 straipsnio l ir 2 dalis, jam paskirta galutinė subendrinta1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 80 MGL (4 000 Eur) bauda bei konfiskuota 50 Eur.

Nuteistojo D. I. bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 20 d. Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2022 m. gruodžio 5 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 357-196 (toliau – Nutarimas) nutarė nuteistąjį D. I. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu jis yra atlikęs 1/3 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis D. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nors nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, piktnaudžiavimo narkotikais problemos yra tiesiogiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, nuteistasis dar nedalyvavo priemonėse, nukreiptose į šio veiksnio valdymą, tačiau Komisija vertino ir kitas aplinkybes. Nuteistasis yra labai mažai darbingas, tačiau stebima teigiama darbinė motyvacija. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis ketina įsidarbinti bei turės gyvenamąją vietą. Nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra palaikantys. Nuteistasis D. I. yra komunikabilus, nevengiantis bendravimo, geba užmegzti ir palaikyti artimus ryšius su aplinkiniais, turi draugų ir pažįstamų, su kuriais sieja bendri interesai. Nuteistasis išlieka kritiškas sau, geba apibūdinti save kaip asmenybę, nuteistasis pasitiki savomis jėgomis, savivertė yra aukšta, savęs vertinimas šiuo metu yra objektyvus, remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis. Nors išlieka nuteistojo polinkis apie save pateikti sau palankią informaciją, tačiau manipuliacija bendravime nėra stebima. Tarpasmeninių įgūdžių lygis vertintinas kaip geras, jis yra komunikabilus, jo mąstymas abstraktus, apibendrinimo lygis – pakankamas. Nuteistasis geba kritiškai žvelgti į savo poelgius, atpažindamas pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nuteistasis D. I. pripažįsta, jog racionalizavo savo elgesį manydamas, jog nėra tiesiogiai įsitraukęs į nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, jis neutralizavo ir galimas savo elgesio pasekmes tiek sau, tiek visuomenei. Nors nuteistajam ne visada sekasi įgyvendinti išsikeltus tikslus, tačiau stebimi tinkamai išugdyti tikslų siekimo gebėjimai, nuteistasis juos formuluoja realistiškai, kryptingai siekia, geba įvardinti tolimos ateities tikslus. Nuteistasis turi savo nuomonę, kurios yra linkęs laikytis, tačiau geba suprasti ir priimti kito požiūrį diskusijoje. Nors praeityje nuteistasis racionalizavo savo elgesį menkindamas netiesioginį įsitraukimą į nusikalstamą veiką, rodo teigiamas nuostatas nusikalstamumo atžvilgiu praeityje, tačiau šiuo metu nuteistasis prisiima kaltę dėl savo poelgių, suvokia, jog net ir netiesioginis prisidėjimas prie nusikalstamos veikos yra nusikaltimas. Diskriminacinių, kalėjimų subkultūrai būdingų nuostatų jis nereiškia. Nors nuteistasis D. I. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies, nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau buvo stebimas nuteistojo siekis vykdyti jo individualaus resocializacijos plane numatytas priemones, teigiama dinamika nuostatų dalyje. Nors išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos, tačiau yra apsauginiai veiksniai: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais. Įvertinusi visas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai kinta ir, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, todėl sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. Č. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir nuteistajam D. I. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodė, kad Komisija nutarė taikyti nuteistajam D. I. lygtinį paleidimą, nors Nutarime pripažino, jog nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų ir piktnaudžiavimo narkotikais problemų, kurios tiesiogiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Be to, nuteistasis dar nedalyvavo priemonėse, nukreiptose į šio veiksnio valdymą. Visi trys nuteistojo teistumai yra dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, socialinio tyrimo metu pastebėtas jo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų minimizavimas ir narkotikų vartojimo padarinių sumenkinimas, užfiksuoti nuteistojo paaiškinimai apie nuolatinį, kasdienį kanapių vartojimą ir net mėginimą jas auginti. Nutarime pažymėta, kad stebima teigiama darbinė motyvacija, tačiau nei Nutarime, nei socialinio tyrimo išvadoje nėra jokių duomenų apie teigiamos darbinės motyvacijos objektyvias išraiškos formas (pavyzdžiui, jo darbingumo galimybes atitinkančių darbinių veiklų: pagalbos rūpinantis gerbūviu, palaikant tvarką buityje, prižiūrint aplinką bausmės atlikimo įstaigoje, ar kt.), išskyrus deklaratyvų pareiškimą apie ketinimą įsidarbinti, todėl išvada apie teigiamą darbinę motyvaciją, prokurorės vertinimu, yra nepagrįsta. Nutarime nepakankama reikšmė teikta aplinkybei, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies ir nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Kadangi nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė, todėl itin atidžiai turėjo būti patikrinti visi nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius apibūdinantys duomenys, kurie būtų pagrindas neabejotinai išvadai, jog nuteistasis iš tikrųjų padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, tačiau nebuvo ir skatintas ir ši aplinkybė rodo, jog jokio išskirtinio reikšmingai teigiamo elgesio apraiškų, atliekant bausmę, nebuvo pastebėta. Nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje apsauginiais veiksniais nurodyti palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, tačiau socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad „ryšių“ dalyje stebima neigiama dinamika dėl pablogėjusių santykių su žmona – ketina skirtis. Prokurorės vertinimu, skyrybos gali kelti konfliktines situacijas, kurios didina riziką nusikalsti pakartotinai. Atkreipė dėmesį, jog vienas iš kriminogeninių dinaminių veiksnių yra nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, o Komisijos Nutarime nurodyta, jog nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ketina grįžti gyventi pas draugą J. B. Šiuo atveju nėra jokių žinių apie J. B. asmenybę, gyvenimo būdą, galimas kriminalines patirtis, todėl negalima nuspręsti, ar šis draugas bus teigiamas apsauginis veiksnys ar priešingai – bendravimas su juo paspartins grįžimą prie nusikalstamų veikų darymo. Remiantis socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija – nuteistajam minimizuojant savo kaltę, menkinant narkotikų vartojimo padarinius ir nedalyvaujant priemonėse, nukreiptose į piktnaudžiavimo narkotikais problemos sprendimą, tik iš dalies vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat nuteistajam negebant suvaržyti savo elgesio atsižvelgiant į visuomenėje nustatytų taisyklių ir valstybės įstatymų reikalavimus, nevertinant kitų visuomenės narių teisių, nuolat jas pažeidžiant, nesant gebėjimų gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas, esant neigiamai dinamikai ryšių su artimaisiais dalyje – prokurorė konstatavo, kad net laisvės atėmimo vietos įstaigoje prižiūrimas pareigūnų nuteistasis nepakankamai keičia savo mąstymą, vertybines nuostatas ir savo elgesį, kad tuos pokyčius būtų galima pripažinti reikšmingai teigiamais, sudarančiais pagrindą manyti, kad būdamas neizoliuotas nuo visuomenės jis toliau tinkamai resocializuosis bei integruosis į visuomenę ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Prokurorės vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistasis D. I. nelinkęs keisti savo nusikalstamo elgesio, ankstesnės jam teismų taikytos švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios, jis jų netgi nevykdė, o tai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Prokurorės manymu, nuteistajam D. I. likusi neatlikta bausmės dalis yra santykinai didelė – neatlikta bausmės dalis yra 8 mėnesiai 29 dienos iš 1 metų 4 mėnesių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prokurorė sprendė, jog Nutarime padaryta išvada, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai kinta, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą yra deklaratyvi ir absoliučiai nepagrįsta, o esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistasis D. I. atsiliepimo į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas ir pakeičiamas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę įstatyme numatytą bausmės dalį. BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju, nes tai – išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis D. I. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo D. I. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2023 m. sausio 6 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika pagal OASys metodiką. Kito vertinimo, atlikto 2023 m. gegužės 30 d., metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išliko vidutinė, nors ir buvo nustatyti teigiami pokyčiai keliose srityse. Atkreipiamas dėmesys, jog nustatyta neigiama dinamika dalyje „Ryšiai“, dėl pablogėjusių santykių su žmona – ketina skirtis. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, tai, kad dalis jų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta.

Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis D. I. yra pradėjęs vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau vien tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, nes būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, tačiau tokia išvada dar negalima dėl toliau nurodytų motyvų.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Įvertinus nuteistojo D. I. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus dalį bausmės, vis dar išlieka ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (teistas tris kartus, nusikaltimai sunkėja), bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos.

Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, tačiau nebuvo ir skatintas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemų, kurios yra tiesiogiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu ir šis veiksnys turi būti valdomas, tačiau nuteistasis dar net nedalyvavo priemonėse, nukreiptose į šio veiksnio valdymą. Priklausomybės kanapėms jis nesigydė, tačiau išreiškia motyvaciją narkotinių medžiagų daugiau nebevartoti. Atkreipiamas dėmesys, jog visi trys nuteistojo teistumai yra dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, o socialinio tyrimo išvadoje pastebėta, jog nuteistasis nors ir suvokia narkotinių medžiagų vartojimo padarinius, tačiau juos sumenkina, o tai rodo, jog nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti jo nusikalstamą elgesį. Teismo vertinimu, nors nuteistasis reiškia norą narkotinių medžiagų vartojimo problemą spręsti, tačiau akivaizdu, kad ši problema išlieka aktuali, kadangi yra vertinama kaip veiksnys, susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, todėl šiuo metu dar negalima teigti, kad yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui ir nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Bylos duomenimis, nuteistasis turi įgijęs pagrindinį išsilavinimą, profesijos neturi. Nuo gimimo turi tik (duomenys neskelbtini) darbingumą, tačiau dirba (duomenys neskelbtini). Paprastai dirba pagal verslo liudijimą, nes dėl neįgalumo negali dirbti pagal darbo sutartį. Pats nuteistasis yra nurodęs, kad yra nelegaliai dirbęs ruošdamas automobilius dažymui. Paleistas į laisvę ketina įsidarbinti 0,25 etato vairuotoju baldų gamybos įmonėje, tačiau tai pavirtinančių dokumentų nėra pateikęs. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis turi 5 451 Eur įsiskolinimą už administracinius nusižengimus, dažniausiai susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Nėra duomenų, kad nuteistasis mokėtų administracines baudas. Pagal tris nuosprendžius, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis turi skolą už priteistus ieškinius (8 000 Eur), padengęs – tik 50 Eur. Esant šioms aplinkybėms, vis dėlto kyla abejonių, ar D. I., išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais. Teismo vertinimu, nuteistasis deda nepakankamas pastangas, kad sumokėtų turimus įsiskolinimus, kadangi savo finansinius įsiskolinimus dengia labai minimaliai. Be to, Komisijos Nutarime nurodytos aplinkybės, jog laisvėje nuteistasis turės gyvenamąją vietą ir darbą, visgi nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis D. I. šiuo metu atlieka jam paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Nuteistas jau trečią kartą. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Teismas pažymi, jog, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Taigi akivaizdu, kad D. I. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai vis sunkėjo, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti. Nors visos aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę jam paskirtą bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.

Teismas pritaria prokurorės skunde išsakytai pozicijai, jog, remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam D. I. minimizuojant savo kaltę, menkinant narkotinių medžiagų vartojimo padarinius ir nedalyvaujant priemonėse, nukreiptose į piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos sprendimą, tik iš dalies vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat nuteistajam negebant suvaržyti savo elgesio atsižvelgiant į visuomenėje nustatytų taisyklių ir valstybės įstatymų reikalavimus, sprendžiama, jog nuteistojo D. I. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Komisijos Nutarime nurodyta, jog nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo atveju ketina gyventi pas draugą J. B., tačiau atsižvelgiant į tai, jog gyvenimo stilius ir draugai yra vertinama kaip kriminogeninis dinaminis veiksnys, šiuo atveju sutiktina su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, jog nesant jokių duomenų apie J. B. asmenybę, gyvenimo būdą, galimas kriminalines patirtis, negalima spręsti, kad tai yra teigiamas apsauginis veiksnys.

Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis D. I., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su visa nuteistajam paskirta bausme, dar yra pakankamai didelė – 8 mėnesiai 29 dienos (Komisijos Nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Teismas sprendžia, jog Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam D. I. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nuteistasis D. I. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios bei ženklios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 357-196 taikyti nuteistajam D. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas ir Komisijos Nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 357-196 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir netaikyti nuteistajam D. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. I. asmens bylą Nr. 17902 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos (nuteistajam D. I. šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Asta Jakučiūnienė