Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal P. B. gynėjo advokato Romano Bareikos apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-05-27 nutarties, kuria P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) taikyta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis už tai, kad jis, būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikyta už tai, kad jis, būdamas nepakaltinamas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams asmenims, o būtent: 2011-01-03 apie 11 val., Švenčionių r., Magūnų k., viešoje vietoje, asociacijos Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos „Giedra“ Savarankiško gyvenimo namų bendro naudojimo patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išprovokavęs tarpusavio žodinį konfliktą su G. R., įžūliais veiksmais dėl asmeninių nesutarimų, smogė G. R. kumščiu mažiausiai po vieną smūgį į galvos ir kairės rankos sritį, ko pasėkoje G. R. nugriuvo ant betoninio grindinio, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiojo žasto trečdalyje išoriniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams asmenims. Tokiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 dalyje .

2013-07-15 Vilniaus apygardos teisme gautas P. B. gynėjo advokato R. B. skundas, kuriuo prašoma: Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-05-27 nutartį panaikinti ir priimti kitą sprendimą – P. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti jį viešaisiais darbais.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteista ir nepagrįsta. Teigia, kad teismas savo sprendimą dėl P. B. neblaivumo grindė tik nukentėjusiosios parodymais, kurių ji negalėjo patvirtinti teismo posėdyje. Nurodo, kad konfliktas su nukentėjusija G. R. buvo smeninio pobūdžio, P. B. neturėjo tyčios pažeisti viešają tvarką, jo ginamasis supranta, kad iš asmeninių paskatų padarė G. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai darė sąmoningai, jos išprovokuotas ir pasiryžęs už tai atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Į paskirtą 2013-08-27 11.30 val. teismo posėdį neatvyko P. B. gynėjas advokatas R. B., nors jo išrašytame orderyje nurodyta, kad jis gins P. B. Vilniaus apygardos teisme. P. B. pareiškė, kad jis atsisako gynėjo advokato R. B. paslaugų dėl pastarojo netinkamo atstovavimo jo interesams ir pageidauja, kad jį apeliacinės instancijos teisme gintų kitas gynėjas.

Prasidėjus teismo posėdžiui, P. B. pareiškė nušalinimą gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, motyvuodamas tuo, kad ji ne iš Kauno VGTP tarnybos, todėl nieko negali žinoti apie bylą ir pan., neturi visų dokumentų, kurie yra pas jį. Teigė, kad to nepadarė nei prieš ją buvęs advokatas R. B., nei S. K..

Teismo posėdyje: P. B. teigia, kad „Giedra“ direktoriaus ir visa jo vadovaujama administracija yra šališka jo atžvilgiu, todėl beveik visų liudytojų parodymai yra melagingi, jis yra psichiškai sveikas; P. B. gynėja prašo skundą tenkinti iš dalies, nurodydama jog teismo išvada, kad P. B. savo veiksmais pažeidė viešąją rimtį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams asmenims yra nepagrįsta jokiais įtikinamais įrodymais, todėl mano, kad jo veiksmai atitinka BK 140 str. 1 d., kitoje dalyje skundas nėra pagrįstas, kadangi ji sutinka su byloje esančiomis eksperto išvadomis ir mano, kad teismas ir P. B. pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikė jam medicinos poveikio priemonę; prokurorė prašo skundą atmesti,

Motyvuojamoji dalis

P. B. gynėjo advokato Romano Bareikos apeliacinis skundas atmestinas.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo P. B. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog P. B. 2011-01-03 apie 11.00 val., Švenčionių r., Magūnų k., viešoje vietoje, asociacijos Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos „Giedra“ Savarankiško gyvenimo namų bendro naudojimo patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išprovokavęs tarpusavio žodinį konfliktą su G. R., dėl menkavertės dingsties smogė G. R. kumščiu mažiausiai po vieną smūgį į galvos ir kairės rankos sritį, ko pasėkoje G. R. nugriuvo ant betoninio grindinio, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiojo žasto trečdalyje išoriniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams asmenims.

Teismo sprendimas pagrįstas paties nuteistojo P. B. parodymais, nukentėjusiosios G. R. parodymais, liudytojų D. M. ir A. P. parodymais, 2011-01-06 specialisto išvada Nr. G 47/11 (01), 2011-08-05 specialisto išvada Nr. G 2098/11 (01), kurioje nurodyta, kad G. R. padaryta poodinė kraujosruva žasto viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, paveikus kietu, buku daiktu, galimai nurodytu laiku, t.y. 2011-01-03. Kūno sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 13-14, 48-49), todėl R. B. argumentai, kad „Giedra“ direktorius ir visa jo vadovaujama administracija yra šališka jo atžvilgiu, todėl beveik visų liudytojų parodymai yra melagingi, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nėra jokių duomenų, kad liudytojai siektų P. B. apkalbėti ar jo atžvilgiu būtų šališki.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atleido P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikė jam priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Priimdamas šį sprendimą, teismas vadovavosi: Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2012-01-13 išvada Nr. 89TPK-29 iš kurios matyti, kad P. B. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, todėl jo psichinės būklės, nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabartiniu metu įvertinimui tikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 97); Iš 2012-08-16 – 2012-12-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-187/2012, iš kurio matyti, kad: „1. P. B. nusikalstamos veikos padarymo metu 2011-01-03 konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paprastoji šizofrenija, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (pagal LR BK 18 str. formuluotę). 2. Šiuo metu P. B. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paprastoji šizofrenija, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti parodymus ir dalyvauti teisme, tačiau jo paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. 3. Šiuo metu P. B. nėra pavojingas sau ir aplinkiniams, tačiau psichikos sutrikimo paūmėjimo atveju (suintensyvėjus liguistiems išgyvenimams) jo elgesys gali tapti potencialiai pavojingas tiek sau, tiek ir aplinkiniams. 4. P. B. elgesiui nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo įtakos jam konstatuotas psichikos sutrikimas. 5. Dėl savo psichikos sveikatos būklės P. B. galėjo ir gali suvokti bei atgaminti faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir gali duoti apie tai parodymus. 6. P. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b.l. 109-114). Teismo posėdyje ekspertas patvirtino savo išvadą, todėl P. B. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė jam medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-05-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti,

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p., kolegija

nutarė:

P. B. gynėjo advokato Romano Bareikos apeliacinį skundą atmesti.