Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtosios 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (trys mėnesiai) ir skirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. liepos 27 d. (dvi paros) ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę –suėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. liepos 25 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) name – bendrabutyje, bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – sutuoktinę A. Š., sudavė jai kumščiu smūgį į galvos sritį, dėl to jai nukritus ant grindų, tempė ją už kojos ir sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į šoną ir galvos sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. Š. sukėlė fizinį skausmą.

2. Alytaus apylinkės teismas, E. Š. atžvilgiu priimdamas 2021 m. gegužės 10 d. apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad E. Š. kaltė dėl pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė A. Fominienė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto E. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad teismas pripažino jį kaltu už nusikaltimą, kurio nepadarė.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

8. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai suponuoja išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

9. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų.

10. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

11. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, bendrabučio bendro naudojimo koridoriuje sudavė savo sutuoktinei kumščiu smūgį į galvos sritį, dėl to jai nukritus ant grindų, tempė ją už kojos ir sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į šoną ir galvos sritį. Nors nuteistasis teigia, kad prieš žmoną nesmurtavo, jo gynybinę versiją paneigia kiti byloje užfiksuoti duomenys.

12. Ikiteisminio tyrimo metu, kitą dieną po įvykio apklausiamas E. Š. parodė, kad atėjęs pas savo sutuoktinę vartojo alkoholį, dėl girtumo užmigo, o vėliau nubudęs ir jos neradęs – ėjo ieškoti į pirmą aukštą, tačiau nieko neradęs norėjo vėl grįžti į kambarį, begrįždamas sutiko sutuoktinę ir pareigūnus, kurie paaiškino kuo jis įtariamas ir jį sulaikė (1 t., b. l. 65). Apklausiamas 2021 m. kovo 9 d. teisminio nagrinėjimo metu E. Š. teigė, kad atvykęs gėrė (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, vėliau nuėjo pas sutuoktinę pamiegoti. Nubudęs išėjo į bendrabučio koridorių ieškoti žmonos su vaiku, nuėjo į pirmą aukštą ir pamatė ten sutuoktinę, kuri rankose nešėsi mergaitę. Teigė, kad žmona griuvo ant nugaros, nes paslydo, todėl ją pagriebė už liemens, kad patraukti nuo durų, nes bijojo, kad mergaitei kas neužkirstų su durimis. Tuomet, pakėlęs žmoną su mergaite, nuėjo visi kartu į penktą aukštą, o kai išeidinėjo – jį sulaikė pareigūnai (1 t., b. l. 173-175).

13. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. Š. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš duotų parodymų turinio, teisminio nagrinėjimo parodymai galimai buvo bandyti priderinti pagal anksčiau teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos L. M. parodymus, kuri apklausiama 2020 m. spalio 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) bendrabutyje ir pažysta E. Š. ir A. Š.. Liepos 25 d. būdama bendrabutyje matė, kad A. Š. kartu su mažamete dukra buvo (duomenys neskelbtini) kambaryje ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Eidama iš bendro naudojimo vonios kambario į savo 120 kambarį pamatė kaip A. Š. su mergaite, kuri garsiai verkė, bėga koridoriumi, o E. Š. jas vejasi. A. Š. pribėgusi prie (duomenys neskelbtini) kambario, beldėsi į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Pasivijęs prie (duomenys neskelbtini) kambario, E. Š. nukentėjusiajai ranka kirto į galvą, nuo smūgio ji kartu su rankose laikoma mergaite, krito ant grindų. Jai (liudytojai) pradėjus šaukti ką jis daro, juk mergaitė maža, E. Š. išbėgo į fojė, bet greitai vėl sugrįžo. Sugrįžęs nukentėjusiajai liepė keltis ir, paėmęs jai gulinčiai už kojos, pradėjo tempti. Patempė maždaug 1 metrą. Mergaitė gulėjo ant motinos ir spiegė. Jai (liudytojai) atrodė, kad A. Š. guli be sąmonės. Gulinčiai nukentėjusiajai E. Š. pasilenkęs dar sudavė smūgius, iš pradžių į galvą, po to į galvos šoną. Ji matė, kad E. Š. sudavė gulinčiai sutuoktinei tris smūgius į galvą. Ji išsigando tokio E. Š. elgesio, todėl grįžo namo, užsirakino duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu pas ją į svečius atėjo dukra E. M. ir kartu atsinešė E. Š. ir nukentėjusiosios mažametę dukrą, kuri buvo išsigandusi, labai verkė. Dukra pasakė, kad jai mergaitę padavė kažkoks vyriškis. Liudytoja teigė niekada anksčiau nesipykusi su kaltinamuoju ir neturėjusi konfliktinių situacijų, tačiau bijo E. Š., jis dėl šios bylos darė jai psichologinį spaudimą, kvietė pasikalbėti ir siūlė pinigus, kad neliudytų prieš jį teisme. A. Š. taip pat siūlė jai pasikalbėti apie bylą, tačiau ji nesutiko. (1 t., b. l. 146-147) Analogiškus parodymus liudytoja L. M. davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 48).

14. Siekiant išsiaiškinti parodymų tarp liudytojos L. M. ir E. Š. neatitikimus, į teisiamąjį posėdį buvo iškviesta bei liudytoja apklausta L. M. dukra E. M., kuri parodė, jog įvykio dieną eidama pas mamą į svečius, pirmo aukšto koridoriuje ant grindų rado gulinčią nukentėjusiąją, o šalia jos sėdėjo maždaug vienerių metų mergaitė ir verkė. E. Š. šalia nebuvo. A. Š. gulėjo ant nugaros, bet nesigilino, ar ji buvo sąmoninga, tik paėmė verkiančią mergaitę ir nusinešė pas mamą, kuri buvo išsigandusi, papasakojo, kad matė kaip E. Š. sumušė A. Š. ir ji dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Po kiek laiko jai pavyko nuraminti verkiančią mergaitę, tuomet atėjo nukentėjusioji ir mergaitę išsinešė (1 t., b. l. 185-186).

15. Nors teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį, tačiau teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti A. Š. parodymai. Apklausiama įvykio dieną ji parodė, kad bendro naudojimo patalpose pamačius savo sutuoktinį pas jį paklausė kur jis padėjo jos alų, o E. Š. nieko nesakęs jai ranka sudavė nemažiau trijų smūgių, t. y. vieną smūgį ranka sudavė į dešinę ranką, vieną smūgį į nugaros sritį ir vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio į galvos sritį parkrito ant žemės, o parkritusiai E. Š. dar kelis kartus koja spyrė į įvairias kūno vietas. Pareiškimo teigė nerašysianti, nes bijo, kad E. Š. kerštaudamas gali dar stipriau sumušti (1 t., b. l. 22). Papildomos apklausos metu 2020 m. liepos 27 d. A. Š. teigė anksčiau duotus parodymus palaikanti ir juos patvirtino. Parodė, kad E. Š. įvykio metu jai ranka sudavė smūgius į galvą ir petį, po ko pargriuvo ant žemės, o pargriuvusią spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Po suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Akistatoje su E. Š. dalyvauti atsisako, nes jo bijo, dėl ko atsisakė ir rašyti pareiškimą bei pati nekvietė policijos pareigūnų. Kartu su E. Š. negyvena, vyksta skyrybų procesas (1 t., b. l. 27). Apklausiama kaip nukentėjusioji pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. Š. parodė, kad įvykio dieną E. Š. buvo neblaivus, kai būna išgėręs jis būna agresyvus. Tuo metu buvo pas draugę pirmame aukšte, jau išeidinėjo iš jos ir ėjo namo, koridoriuje susitiko E. Š., barėsi su juo, po ko jis ją pastūmė. Sudavė jai smūgius, bet ji nepamena kiek, tikrai daugiau nei vieną, pastūmė ją į sieną. Jai buvo sužalota ausis, kuri galėjo būti sužalota nuo jo suduoto smūgio. Galėjo jai ir spirti. Dėl E. Š. veiksmų jai skaudėjo petį, galvą. Teigė, kad nenori pasakoti įvykio aplinkybių, kadangi tuomet jis jai „neduos“ skyrybų (1 t., .b. l. 33-34).

16. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis dėl gauto iškvietimo surašė tarnybinį pranešimą, kuriame užfiksuota, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mušasi vyras su žmona, neblaivūs, moteris guli, yra mažametis vaikas. Atvykus į vietą nustatyta pranešėja L. M., kuri paaiškino, kad vyras muša moterį ir pasakė lipti į penktą aukštą. Lipant kartu su pranešėja, antro aukšto laiptinėje sutiko E. Š., pranešėja patikino, kad jis smurtavo prieš savo sutuoktinę. Dėl girtumo vyras sunkiai orientavosi aplinkoje, pasakė, kad nesmurtavo. Lipo kartu į penktą aukštą, ketvirtame aukšte sutiko A. Š., kuri rankose laikė mergaitę. Moteris atrodė stipriai apgirtusi, abu sutuoktiniai pasakė, kad smurtas nebuvo naudotas. Atskyrus sutuoktinius, A. Š. paaiškino, kad prieš ją pirmo aukšto koridoriuje smurtavo E. Š., suduodamas tris smūgius dešinės rankos kumščių jai į dešinės pusės veido sritį, smurto metu ji rankose laikė mažametę mergaitę. A. Š. sakė, kad skaudėjo, t. y. jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 7).

17. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus aukščiau aptartus įrodymus, pagrįstai vertino, kad E. Š. vartojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, kuri dėl to jautė fizinį skausmą. Nors nuteistasis nuosekliai tvirtino, kad nesmurtavo, tačiau kaip jau ir minėta, šie jo teiginiai vertinami kaip gynybinė pozicija, kadangi smurto faktą patvirtino liudytoja L. M., kuri ir iškvietė pareigūnus, o taip pat ir pati nukentėjusioji. Pareigūno tarnybinis pranešimas, L. M., A. Š., taip pat ir E. M. parodymai sutampa, susisieja į vientisą įrodymų visumą, patvirtinančią E. Š. smurto prieš sutuoktinę faktą. Byloje nustatyta, kad tai ne pirmas E. Š. smurto prieš sutuoktinę atvejis, už tai jis yra teistas du kartus, vien per 2018 metus net penkis kartus ikiteisminiai tyrimai E. Š. dėl galimo smurto sutuoktinės atžvilgiu buvo nutraukti, o šiuo metu vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl galimai 2021 m. kovo 21 d. panaudoto smurto prieš A. Š. (duomenų apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą teismas neturi), todėl akivaizdu, kad A. Š. įvykio vietoje būdama šalia E. Š. bei viso ikiteisminio tyrimo metu baiminosi duoti parodymus prieš jį, kadangi jo bijojo, bijojo, kad jis dar labiau prieš ją smurtaus ir nesutiks su ja skirtis, taip pat atsisakė rašyti pareiškimą prieš jį bei apsilankyti pas teismo medicinos ekspertus.

18. Atsižvelgiant į visas nurodytas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad byloje yra neabejotinai įrodyta, jog E. Š. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę A. Š., dėl ko ši jautė fizinį skausmą.

19. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymas Nr. (12.33 Mr) PT-4907 ir Nr. (12.33 Mr) PT-6876, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. Š., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktų pažymų matyti, kad advokatė Angelė Fominienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą E. Š. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma viso yra 115,56 Eur (2 t., b. l. 58, 61, 76 ).

21. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2021 m. birželio 28 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 50). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau jo sunki materialinė padėtis turi būti įrodyta. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. Š. materialinė padėtis yra bloga. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš E. Š. priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš E. Š. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 115,56 Eur (vieną šimtą penkioliką eurų 56 ct), kurias sudaro advokato užmokestis.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.