Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-471/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
1-33-471/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45670-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Nukentėjusysis
V. G., A. P., M. A.
Kaltinamasis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-33-471/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45670-2015-3Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016m. kovo 29d.KelmėKelmės rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Rudaitissekretoriaujant Redai Mišeikyteidalyvaujant prokurorei D. V.nukentėjusiesiems V. G. ir A. P.nepilnamečio nukentėjusiojo M. A.įstatyminei atstovei motinai V. A.kaltinamiesiems A. K. ir A. K.kaltinamųjų gynėjai advokatei Virginijai Pluščiauskienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas :

1. 2013m. rugsėjo 13d. Kelmės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140str. 2d. laisvės apribojimu 8mėn.;

2. 2013m. lapkričio 28d. Kelmės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 284str. 1d., 63str. laisvės apribojimu 1m. 4mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

ir

A. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis Klaipėdos UAB Technovalis“ darbininku, teistas :

1. 2008m. vasario 29d. Kelmės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 149str. 3d. laisvės atėmimu 6m. 2011m. kovo 09d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs bausmės, 2012m. gegužės 18d. Kelmės apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2m. 11mėn. 15d. bausmę, 2015m. gegužės 22d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinami pagal Lietuvos BK 284str. 1d.

Teisėjas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. K. ir A. K. 2015m. rugpjūčio 15d. apie 23val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t.y. A. K. tyčia kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į krūtinę V. G., po to vieną kartą kumščiu sudavė į galvą A. P., taip nukentėjusiesiems V. G. ir A. P. sukeldamas fizinį skausmą, o A. K. tyčia sudavė vieną smūgį ranka į veidą M. A., po to suėmė jį už rūbų ir pastūmė, dėl ko M. A. atsitrenkė į tvorą ir nugriuvo ant žemės, po to gulinčiam įspyrė nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam M. A. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K., įrodymų tyrimo pradžioje pradžių teigęs, jog „kaltę pripažįsta, nei teisybės vis tiek neįrodys“ / cituojama /, apklausiamas pareiškė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad jis 2015m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, su broliu A. buvo Roko atlaidų šventėje (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau stipriai girtas nesijautė. Apie 22-23val. eidami miestelio centre, sankryžoje susitikęs pažįstamą D. K. su draugu, sustojo su jais pasikalbėti, o A. nuėjo truputį toliau. Besikalbėdamas pamatė, kad šalia brolio stovi grupelė 18-20m. amžiaus vaikinų ir merginų, jie pradėjo stumdytis. Pamatęs, kad vienas iš vaikinų iš nugaros trenkė broliui į galvą, jis pribėgęs tam vaikinui sudavė smūgį į krūtinę. Po to jį kažkas iš nugaros sugriebė už rankos ir atsisukęs pamatė jį sulaikantį policininką. Po sulaikymo jam buvo nustatytas apie 1,6 prom. girtumas.

Konfliktas vyko miestelio centre, prie sankryžos, šalia seniūnijos pastato. Tuo metu buvo pradėję temti, tačiau jau degė šviesos, todėl tamsu nebuvo. Aplink buvo daug žmonių, nes vyko šventė. Konfliktas vyko labai trumpai, nes juos greitai sulaikė netoliese buvę policininkai. Tačiau neneigia, kad konflikto metu vyko „balanganas“, kilo triukšmas ir t.t. Jaunuolio, kuriam jis sudavė, neatpažintų. Ar po smūgio jis nugriuvo, nepamena. Jam atrodo, kad daugiau smūgių nesudavė. Tačiau nuo įvykio praėjo daug laiko, jo atmintis yra bloga, todėl pripažįsta, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių. Ką konflikto metu darė brolis, jis nematė.

Dėl savo veiksmų gailisi, nes konfliktas įvyko visiškai be jokio pagrindo. Jis gyvena su sugyventine, kuri sekantį mėnesį turi gimdyti, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, taip pat moka išlaikymą sūnui iš ankstesnės santuokos. Todėl norėtų, kad jam būtų skirta ne laisvės atėmimo bausmė su įpareigojimu būti namuose, kas trukdytų dirbti, o bauda.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. paaiškino, kad 2015m. rugpjūčio 15d. apie 20val. su broliu A. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) m., kur vyko šventė, ten su broliu gėrė alų, nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs. Apie 22.30val. su broliu ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato sutiko pažįstamą D. K.. Su juo kalbėjosi ir atsisukęs pastebėjo, kad šalia jo nėra brolio. Pasižvalgęs, pamatė, kad kitoje kelio pusėje buvo apie 5 asmenų grupelė, iš kurių dvi merginos. Su vienu nepažįstamu vaikinu A. stumdėsi. Kas pirmas pastūmė, nepastebėjo. Jie ant žemės pargriuvę nebuvo. Po to pamatė, kaip kitas nepažįstamas vaikinas trenkė vieną kartą kumščiu broliui į nugarą. Tada jis pribėgo prie jų ir vaikinui, kuris trenkė broliui į nugarą, trenkė vieną kartą kumščiu į krūtinę. Nuo smūgio vaikinas ant žemės nenugriuvo, bet atsitraukė ir daugiau jam smūgių nesudavė. Jis šio vaikino nepažįsta; kaip buvo apsirengęs, nepamena, / buvo / apie 20m. amžiaus, apie 180cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Po smūgio šiam vaikinui pastebėjo, kad už kokių 20m. nuo jo link esančio baro, gatvėje, A. žodžiu konfliktuoja su vaikinu, su kuriuo prieš tai stumdėsi. Netoli jų buvo dar du vaikinai. Jis nepastebėjo, kad brolis būtų sudavęs smūgius vaikinui, su kuriuo konfliktavo, ar būtų pargriuvę ant žemės. Kartu su A. K. priėjo prie A. ir jį tempė už rankos, kad nebūtų daugiau konflikto. Prie jų priėjo du pareigūnai. Po kiek laiko atvyko kiti pareigūnai, kurie jį ir A. pristatė komisariatą. Jis prisipažįsta sudavęs vieną kartą kumščiu į krūtinę vienam vaikinui, o ne keturis kartus. Smūgį sudavė todėl, kad šis sudavė vieną kartą jo broliui. Įvykio metu buvo tamsus paros metas, degė šviesa. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), prie sankryžos, netoli seniūnijos. Dėl to, kad sudavė viešoje vietoje vaikinui smūgį į krūtinę, nuoširdžiai gailisi. Įvykio vietoje, kur vyko šventė, buvo pašalinių asmenų, kurie galėjo matyti įvykį. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau aplinkybes pamena gerai / 1 t. 131-132 l. /.

Apklaustas papildomai A. K. paaiškino iš esmės analogiškai. Taip pat nurodė, kad eidamas link A., besistumdančio su vaikinu, pamatė, kaip broliui iš nugaros kitas vaikinas trenkė kumščiu į galvą. Pribėgęs tam vaikinui sudavė kumščiu vieną kartą į krūtinę, vaikinas nenugriuvo. Daugiau smūgių vaikinui jis nesudavė. Jam žvalgantis, kur yra A., jį sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą. Įvykio metu A. su vaikinu tik stumdėsi ir nepastebėjo, kad brolis suduotų kam smūgius ar įspirtų, pargriuvę ant žemės nebuvo. Alkoholis neturėjo įtakos jo elgesiui, jis tik norėjo ginti savo brolį Aivarą / 1 t. 136-137 l. /.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas pareiškė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir paaiškino, kad jis 2015m. per Roko šventę su broliu A. buvo (duomenys neskelbtini). Eidami gatve prie seniūnijos pastato sutiko D. K. su draugu. Brolis sustojo su jais pasikalbėti, o jis nuėjo toliau. Einant pro grupelę jaunuolių kažkuris jam kažką pasakė, todėl jis atsisuko išsiaiškinti ir jie pradėjo stumdytis. Kiek prisimena, buvo susikibęs tik su vienu jaunuoliu ir tuo metu kažkas jam sudavė iš nugaros ranka į galvą. Kitų įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo girtas ir praėjo daug laiko. Neneigia, kad galėjo atlikti visus kaltinime nurodomus veiksmus, todėl kaltę pripažįsta pilnai. Su nukentėjusiuoju iki šiol nesusitaikė ir jam žalos neatlygino. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka dalinai, sutiktų jam sumokėti nuo 300 EUR iki 500 EUR žalos atlyginimo. Gyvena kaime su mama ir broliu / kitu, ne A. /, yra registruotas darbo biržoje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. paaiškino, kad 2015m. rugpjūčio 15d. apie 20val. su broliu A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) mstl., kur vyko šventė. Su broliu gėrė alų. Alkoholio išgėrė daug, nuo jo jautėsi apsvaigęs. Apie 22.30-23val. su broliu eidamas (duomenys neskelbtini) m. centre, gatvės pavadinimo nežino, susitiko nepažįstamą jaunuolį, su kuriuo gatvėje apsistumdė, įvyko žodinis konfliktas. Kas pirmas pastūmė, nepamena dėl girtumo. Po to prie jų pribėgo dar du ar trys nepažįstami jaunuoliai. Tai pamatęs prie jų pribėgo kitoje gatvės pusėje buvęs A. jį ginti; aiškinosi, kas vyksta. Ar brolis kam nors sudavė smūgius, nepastebėjo . Staiga prie jų prisistatė policijos pareigūnai ir konfliktas nurimo. Po to pareigūnai jį ir A. pristatė į policijos komisariatą.

Įvykio metu jis smūgių niekam nesudavė ir nespyrė bei niekieno nepargriovė ant žemės. Jis tik su vienu jaunuoliu apsistumdė gatvėje, dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Neneigia, kad galėjo šį jaunuolį pirmas pastumti. Ar šis vaikinas buvo pargriuvęs ant žemės, jis nepamena dėl girtumo. Ar jam kas smūgius sudavė, nepamena dėl girtumo. Jokio fizinio skausmo nejautė, po įvykio jokių sužalojimo žymių nebuvo. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir gerai įvykio aplinkybių nepamena. Su vaikinu apsistumdė gatvėje, kur vyko šventė, aplink buvo pašalinių asmenų / 1 t. 90-91 l. /.

Apklaustas papildomai A. K. nurodė, kad 2015-08-15 apie 22-23val. (duomenys neskelbtini) m. vykusioje šventėje jis apsistumdė su nepažįstamu vaikinu. Rankomis buvo abu susikibę. Ant žemės jis vaikino nepargriovė ir pats nugriuvęs nebuvo, vaikinui smūgių nesudavė ir jo nespardė. Kai su vaikinu buvo susikibęs, iš nugaros pajuto smūgį į galvą. Kaip suprato, jam trenkė kumščiu. Įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir gerai įvykio aplinkybių nepamena. Išsiblaivęs juto skausmą galvoje. Kas sudavė šį smūgį, nepastebėjo. Po suduoto smūgio jis neatsisuko ir toliau stumdėsi su vaikinu. Ką tuo momentu veikė brolis A., nematė. Kaip baigėsi konfliktas tarp jo ir vaikino, nepamena dėl girtumo. Pamena tik, kaip į įvykio vietą atėjo policijos pareigūnai ir jis pasišalino. Vėliau pareigūnai jį sulaikė. Konfliktas su vaikinu buvo dėl to, kad šis kažką jam pasakė, dėl to jis priėjo pasiaiškinti. Kuris pirmas vienas kitą pastūmė, tiksliai negali pasakyti. Įvykio metu buvo daug šventėje dalyvavusių žmonių. Pripažįsta, kad apsistumdė su vienu vaikinu, tačiau smūgių niekam nesudavė ir jo nespardė. Ar brolis kam nors sudavė smūgius, nepastebėjo. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio gali smulkiai įvykio detalių ir neprisiminti / 1 t. 95-96 l. /.

Apklaustas papildomai A. K. nurodė, kad akistatų atsisako, ankščiau duotus parodymus patvirtina / 1 t. 98 l. /.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą/ Lietuvos BPK 273str. 1d. / kaltinamųjų A. ir A. K. kaltė įrodyta jų faktiškai pilnais prisipažinimais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2015m. rugpjūčio 15d. vakare su draugais G. G. ir M. A. buvo (duomenys neskelbtini), „Žolinės“ šventėje, kuri vyko miestelio centre. Šventėje prie jų pradėjo užsikabinėti vyras baltais baltiniais. Jis užkabinėjo M. A. - sakė „kodėl tokie ilgi plaukai“, „banglas“ ir panašiai. Supratę, kad bus konfliktas, pradėjo eiti Vytauto gatve link baro ir juos iš paskos pasivijo tie du vyrai, vienas su baltais baltiniais, kitas su raudonais marškinėliais. Vaikinas su raudonais marškinėliais prišoko prie jo ir pradėjo jį mušti. Jam sudavė keturis kartus į krūtinę. Jis jautė skausmą, o kitas vyras baltais baltiniais užpuolė M. A. ir pargriovęs spardė kojomis. Jis bandė ginti draugą ir šaukė pagalbos. Tada atėjo šventėje buvęs pareigūnas ir pagavo tuos du kaltininkus. Dėl tokių veiksmų negalėjo būti šventėje, nes tie vaikinai juos mušė / 1 t. 5 l. /.

Apklaustas papildomai V. G. parodė, kad 2015m. rugpjūčio 15d. apie 23val. (duomenys neskelbtini) m. su draugais M. A., G. G., A. P. ir jo drauge S. būnant (duomenys neskelbtini) g. ties 28 / taip tekste / iš netoliese esančių dviejų vaikinų pradėjo girdėti replikas, šūkavimus „ei banglas". Mano, šie žodžiai buvo skirti M. A., kadangi jis yra garbanotais, pūstais plaukais. Jie nenorėjo konfliktų, todėl nieko vaikinams nesakydami nusprendė geriau eiti kur nors kitur. Visi draugai ėjo šiek tiek toliau nuo jo, o jis ėjo atbulas, žiūrėdamas į tuos du vaikinus, kadangi jie sekė juos. Tada vaikinas raudonais marškinėliais ir džinsinėmis kelnėmis sparčiu žingsniu priėjęs prie jo tris - keturis kartus trenkė kumščiu į krūtinę. Tai mačiusi G. pribėgo prie jų ir atsistojo viduryje. G. atskyrus juos matė, kaip kitas vaikinas šviesios spalvos marškiniais ir džinsinėmis kelnėmis pradėjo gaudyti M., kuris bėgo nuo jo. Matė, kaip vaikinas M. pargriovė prie namo vartų ir pradėjo spardyti kojomis. M. buvo užsidengęs veidą. Kiek kartų spyrė M., tiksliai nurodyti negali. Abu asmenis, kurie mušė, galėtų atpažinti. Vienas vaikinas buvo apsirengęs raudonos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliais, maždaug 180cm. ūgio, tamsios spalvos trumpais plaukais, atletiško kūno sudėjimo, maždaug 25m. Kitas vaikinas buvo su baltais marškiniais trumpomis rankovėmis, maždaug 190cm., lieso kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, 22m. Dėl įvykio jis sužalojimų nepatyrė, žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš, į medikus nesikreipė. Asmuo, kuris jam sudavė į krūtinę, su jais susisiekęs nebuvo, nebendravo. Kiek tiksliai smūgių M. buvo suduota, negali nurodyti. Įvykio metu jis nei vienam vaikinui nesudavė, tik pastūmė M. A. spardžiusį vaikiną baltais marškiniais / 1 t. 18-19 l. /.

Apklaustas papildomai jis patvirtino ankstesnius parodymus, taip pat nurodė, kad vaikinas, dėvėjęs raudonos spalvos marškinius, be priežasties sudavė jam kumščiu tris ar keturis smūgius į krūtinę, dėl ko juto fizinį skausmą, bet ant žemės nenugriuvo. Jis šiam vaikinui nesudavė. Matė, kaip vaikinas, kuris dėvėjo šviesius marškinius, vijosi M. A., sudavė jam kumščiu vieną kartą į veidą ir jį pargriovęs prie namo vartų spardė. Kiek kartų šis vaikinas spyrė M. A. pasakyti negali. Tai pamatęs jis priėjo prie šio vaikino ir jį rankomis pastūmė, kad daugiau nemuštų M. A.. Tas vaikinas atsitraukė. Prie jo pribėgo vaikinas su raudonais marškiniais, tačiau jis nuo šio pabėgo. Jis nepastebėjo, kad kas suduotų smūgius A. P., galėjo to ir nepastebėti. Kai buvo nuėjęs prie vaikino, kuris spardė M. A., matė, kaip 5-7m. atstumu nuo jo vaikinas su raudonais marškiniais kontaktavo su A. P.. Ar vienas kitam sudavė smūgius, nepastebėjo. Jam vaikinas raudonais marškiniais sudavė tris ar keturis kartus, dėl to juto skausmą, tačiau sužalojimų nebuvo padaryta, pas medikus ir med. ekspertus nesikreipė, turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Jis smūgių niekam nesudavė, tik pastūmė M. A. spardžiusį vaikiną. Po įvykio matė M. A. veide paraudimą, suplėšytą megztinį ir nutrauktą sidabrinę grandinėlę ant kaklo / 1 t. 20-21 l. /.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2015m. rugpjūčio mėn. viduryje, tikslios datos nepamena, šeštadienį, apie 21val., jis su drauge S. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini) m. vykusią šventę „Rokas“, kur susitiko su draugais V. G., G. G. ir jos pusbroliu M. A.. Šventėje jie alkoholio nevartojo. Apie 22.30- 23val. jiems stovint (duomenys neskelbtini) gatvėje kitoje kelio pusėje ant šaligatvio ratu stovėjo keturi jaunuoliai, iš kurių vienas vardu A.. Jį pažįsta iš matymo, jis vilkėjo languotus šviesius marškinius, pradėjo tyčiotis iš M. A. dėl jo plaukų, minėjo „ei banglas, ar nereikia į kirpyklą“. Norėdami išvengti konflikto nusprendė eiti nuo jų toliau ir pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) g. link baro. Nuėjus prie sodybos, esančios prieš barą ant šaligatvio pribėgęs prie M.A. A. pasakė „ko bėgi nuo mūsų“. Tuo metu priėjo dar vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta, raudonais marškinėliais, apie 175-180 cm ūgio, stamboko kūno sudėjimo, V. G. pasakė „ko čia eini atkišęs krūtinę kaip gaidys“ ir be priežasties trenkė kumščiu vieną kartą į krūtinę. V. G. nuo smūgio nenugriuvo. Jis atsisuko link M. A. ir nepastebėjo, ar daugiau vaikinas su raudonais marškiniais sudavė V. G.. Matė, kaip A. kumščiu trenkė vieną kartą M. A. į veidą. Pats stovėjo atokiau nuo jų ir matė, kad M. A. pargriuvo. Ar M. A. pargriuvo nuo suduoto smūgio, ar jį pargriovė A., negali pasakyti. Po to matė, kaip M. A. nugriuvus prie namo tvoros, A. jam spyrė du ar tris kartus; kur pataikė, nepastebėjo. A. M. A. galėjo įspirti ir daugiau. To galėjo nepastebėti, nes tuo momentu matė, kaip vaikinas raudonais marškiniais ėjo agresyviai nusiteikęs prieš V. G., kuris ėjo atbulom. Po to jis pribėgo prie Aivaro, kuris buvo priklaupęs prie M. A. gulinčio ant žemės ir ketino kumščiu jam suduoti, tačiau nesudavė, nes jam pačiupo už rankos ir jį pargriovė ant žemės. Tuo momentu vaikinas raudonais marškiniais jam sudavė kumščiu į galvos dešinę pusę, tačiau skausmo nejuto, dėl suduoto smūgio pretenzijų niekam neturi, sužalotas nebuvo, pas medikus nesikreipė. Po to jis atsistojo ir atbulas pasitraukė į gretimai esančios sodybos sodą. Daugiau smūgių niekas nesudavė. G. G. įvykio metu gynė savo pusbrolį M. A.; matė, kaip rankine sudavė vieną kartą A. į nugarą, ar jai kas sudavė smūgius, nepastebėjo. Jis pats nenukentėjo, pretenzijų neturi. Po to į įvykio vietą atėjo policijos pareigūnai ir konfliktas baigėsi. Įvykio metu jo draugė S. S. stovėjo atokiau. Po įvykio M. A. skundėsi, kad jam skauda žandikaulį, matėsi kad buvo suplėšytas džemperis / 1 t. 42-43 l. /.

Apklaustas papildomai A. P. parodė analogiškai. Taip pat jis nurodė matęs, kaip G. G., gindama M. A., rankine sudavė vieną kartą A. į nugarą; ar jai kas sudavė smūgius, nepastebėjo / 1 t. 44-45 l. /.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis nukentėjusysis M. A. parodė, kad 2015m. rugpjūčio 15d. apie 23val. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu nepažįstamas asmuo jam pasakė „ei banglas, kišk garbanas“ Jis bandė išvengti konflikto, tačiau šis asmuo pradėjo sekti iš paskos. Suėmęs už rūbų ties krūtine stūmė jį į tvorą. Vartai atsidarė ir jis nuvirto ant žemės. Šiam asmeniui smūgių nesudavė. Kai gulėjo ant žemės, šis asmuo spyrė apie 5-6 kartus į įvairias kūno vietas. Kliuvo į nugarą, kojas, liemenį. Kai tik prasidėjo konfliktas, šis asmuo ranka sudavė į žandikaulį. Griūdamas jis nesusižalojo, tik nuo smūgio skaudėjo kūną. To asmens nepažįsta ir neatpažintų. Konfliktas įvyko dėl jo šukuosenos. Nuo suduotų smūgių ant kūno buvo kraujosruvos, pas medikus nesikreipė. Jis nematė, ar šis asmuo dar kam sudavė ir ar su kuo mušėsi. Įvykio metu kartu buvo pusseserė G. G. su draugu V. G.. Dėl įvykio patyrė 200 EUR turtinę žalą, nes asmuo suplėšė džemperį, sugadino sidabrinę grandinėlę, kuri buvo ant kaklo, suplėšė marškinėlius, kelnes. Patirtos žalos jam neatlygino, neatsiprašė. To asmens brolis, atbėgęs į įvykio vietą, V. G. rankomis sudavė į krūtinę 3-4 smūgius / 1 t. 28-29 l. /.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. A. - nepilnamečio nukentėjusiojo M. A. motina - parodė, kad anksčiau kaltinamųjų nepažinojo. Apie įvykio aplinkybes papildomai nenori nieko aiškinti, nes kaltinimas dėl veiksmų prieš jos sūnų M. yra pareikštas teisingai / t.y., prieš jį buvo pavartoti kaltinime nurodyti veiksmai /. Dėl civilinio ieškinio papildomai paaiškino, kad sūnus buvo pargriautas ir spardomas. Todėl bliuzonui buvo tiesiog išplėštos trys sagos, taip jį sugadinant; per siūlę perplėšta maikutė, išteptos kelnės / ant jų matėsi batų žymės, likusios nuo spardymo, todėl jas išmetė /, bei nutraukta sidabrinė grandinėlė, kurią reikėjo taisyti. Bendrai turtinę žalą įvertina 200 EUR, nes buvo sugadintos apie 150 lt. kainavusios kelnės, visiškai neseniai pirktas šiek tiek brangesnis bliuzonas ir kt. Jokių šių daiktų vertes patvirtinančių įrodymų neturi.

Po įvykio sūnus buvo labai sukrėstas ir išgąsdintas, nors kaip berniukas bando tai slėpti, blogai miega naktimis. Be to, jis buvo sužalotas – liko žymės ant kojų nuo spardymo, mėlynė inkstų srityje. Sūnaus yra labai vešlūs plaukai, dėl jų jis buvo užsipultas, todėl planuoja ateityje eiti pas stilistą, kad pakeistų sūnaus šukuoseną; taip pat rengiasi jį leisti lankyti sporto klubą, kad sustiprėtų fiziškai. Todėl sūnui padarytą neturtinę žalą įvertina 1000 EUR. Prašo ieškinį tenkinti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. nurodė, jog visas įvykio aplinkybes sužinojusi tik iš sūnaus / 1 t. 32 l. /, pateikti apžiūrai sūnaus rūbus ir grandinėlę negali / 1 t. 37 l. /.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja G. G., teismo posėdyje apklausta nukentėjusiojo V. G. prašymu tik dėl jos sužalojimo aplinkybių, parodė, kad įvykio metu gindama pusbrolį M. A. jį užpuolusiam A. K. ji iš nugaros tempė už rankų, kad nesmaugtų M. ir vieną kartą su rankinuku sudavė per nugarą, o ne per galvą. Tada atsisukęs A. K. jai alkūne sudavė vieną smūgį į raktikaulį, dėl ko liko mėlynė, tačiau į medikus ji nesikreipė. Mano, kad suduodamas A. K. ją turėjo matyti, nes buvo atsisukęs, tačiau smūgį galimai sudavė ne norėdamas sužaloti, o tik kad ji atstotų ir jam netrukdytų. Po įvykio matė, kad M. A. megztinis buvo išplėštomis sagomis, kūne matėsi mėlynės, buvo nutraukta grandinėlė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. viduryje, tikslios datos nepamena, tai buvo šeštadienis, apie 22.30-23val. su draugais A. P., V. G. ir pusbroliu M. A. atvyko į šventę (duomenys neskelbtini) m. Šventėje alkoholio jie nevartojo. Praėjus 10min., apie 23val. (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino, stovint ant šaligatvio prie jų priėjo nepažįstamas neblaivus vaikinas ir žodžiais kabinėjosi prie M. A. sakydamas „nusikirpk garbanas“, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, „banglu“. Ji vaikinui liepė liautis, M. A. ir kitiems draugams sakė eiti iš čia. Tas vaikinas buvo 23m. amžiaus, tamsių, trumpai kirptų plaukų, apie 170cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo šviesius languotus marškinėlius. Supratę, kad gali įvykti konfliktas, ji su draugais ėjo (duomenys neskelbtini) g. link baro. Pradėjus eiti pastebėjo, kad iš paskos atbėga tas nepažįstamas vaikinas ir dar vienas vaikinas, kuris dėvėjo raudonos spalvos marškinius, buvo apie 25-30 metų amžiaus, tamsių, trumpai kirptų plaukų, stambesnis, apie 170cm. ūgio. Tai pamatę pradėjo eiti greičiau, po to bėgti. Tačiau šie du vaikinai juos pasivijo ir Vytauto gatvėje, matant šventėje buvusiems pašaliniams asmenims, vaikinas raudonos spalvos marškinėliais pribėgęs prie trenkė kumščiu tris ar keturis kartus į krūtinę V. G., kuris nuo suduotų smūgių ant žemės nenugriuvo, bet bėgo nuo vaikino. Ji nepastebėjo, kad V. G. kam nors suduotų smūgius ar būtų ką nors pastūmęs. Tuo momentu, kai vaikinas raudonais marškinėliais mušė V. G., kitas vaikinas šviesiais languotais marškinėliais mušė jos pusbrolį M. A.. Matė, kaip jis stovėjo jai atsukęs nugarą ir kažką darė M. A.; kiek suprato, trenkė kumščiu, bet kur pataikė, nepastebėjo. Ji šiam vaikinui nestipriai sudavė į nugarą su savo rankine, kad atstotų nuo M. A. ir jo nemuštų. Vaikinas alkūne jai sudavė į dešinį petį, dėl to juto fizinį skausmą, sužalojimų nepatyrė, pas medikus nesikreipė ir vaikinui pretenzijų neturi. Po to vaikinas languotais marškiniais stūmė rankomis M. A., kuris griuvo ant metalinių vartų, po to griuvo ant žolės. Ar M. A. griūdamas susižalojo, nežino. Po to vaikinas spyrė du kartus gulinčiam ant žemės M. A., kartą pataikė į dešinį šoną, kur pataikė antrą kartą, nepastebėjo. Ji labai išsigando ir pradėjo šaukti, kad iškviestų kas policiją. Ar vaikinas dar sudavė smūgius M. A., nepastebėjo. Kai vaikinas mušė M. A., ji buvo šalia, prašė liautis mušti, o A. P. buvo atsitraukęs nuo jos apie 3-4 metrus atokiau. Kas iš pašalinių asmenų galėjo matyti šį įvykį, kai buvo mušami M. A. ir V. G., įvardinti negali. Po to į įvykio vietą atvyko pareigūnai ir sulaikė vaikiną šviesiais marškiniais, o po to sulaikė iš įvykio vietos pasišalinusį vaikiną raudonais marškiniais, kuris mušė V. G.. Po įvykio M. A. rodė, kad jam ant dešinio šono yra mėlynė. Ji nepastebėjo, kad V. G., M. A. ar A. P. būtų sudavę ar pastūmę minėtus vaikinus. Įvykis buvo gatvėje. Vaikinas šviesiais languotais marškiniais prie M. A. žodžiu prisikabino be jokios priežasties / 1 t. 48-49 l. /.

Apklausta papildomai G. G. parodė, kad įvykio metu nepastebėjo, jog kas būtų sudavę smūgius kartu buvusiam A. P.. Po įvykio A. P. jai nesakė, kad jam kas sudavė smūgius. A. P. veide ir ant matomų kūno vietų sužalojimo žymių nepastebėjo. Vaikinas, kuris alkūne jai sudavė į dešinį petį, galėjo suduoti netyčia, nes ji jam buvo už nugaros. Vaikinas raudonos spalvos marškiniais sudavė 3 ar 4 smūgius V. G. į krūtinę. Po įvykio M. A. jai rodė ant dešinio šono mėlynes. Matė, kad buvo suplėšytas M. A. megztinis, nutraukta sidabrinė grandinėlė ant kaklo / 1 t. 50-51 l. /.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad 2015m. rugpjūčio mėn. viduryje, tikslios datos nepamena, šeštadienį, apie 21val. su draugu A. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini) m., vykusią šventę „Rokas“, kur susitiko su draugais V. G., Gabriele ir jos pusbroliu M.. Šventėje jie alkoholio nevartojo. Apie 23val. stovint gatvėje už nugaros apie 2m. atstumu nepažįstamas vaikinas, kuris buvo neblaivus, apie 20m. amžiaus, dėvėjo šviesius languotus marškinius, pradėjo tyčiotis iš M. dėl jo plaukų, sakė: „ei banglas“, kad nusikirptų plaukus. Norėdami išvengti konflikto nusprendė eiti atokiau. Jie pradėjo eiti link baro pastato. Nuėjus prie sodybos, esančios prieš barą, ant šaligatvio pribėgęs minėtas vaikinas stūmė M., kuris griuvo per sodybos kiemo tvorą ant žemės. Ar prieš tai vaikinas sudavė M. į veidą ir spardė ant žemės jį gulintį, nepastebėjo. Ji labai išsigando, bijojo, kad jos nesumuštų, pasitraukė atokiau. Matė, kad A. P. pribėgęs prie vaikino, dėvėjusio languotus marškinius, norėjo jį pastumti nuo M., kad nemuštų. Tada priėjęs vaikinas, kuris dėvėjo raudonos spalvos marškinius, ir prieš tai buvo su vaikinu languotais marškiniais, trenkė vieną kartą ranka A. P. į dešinę veido pusę. A. P. atsitraukė ir nuėjo į šalia esančios sodybos kiemą. Vaikinas raudonos spalvos marškinėliais prieš tai ėjo link V., o V. ėjo nuo jo atbulas. Ar vaikinas sudavė smūgius V., nepastebėjo. Buvo sutemę, degė šviesos. Matė, kaip kartu buvusi G. gynė M. nuo vaikino languotais marškiniais, kad nuo jo atstotų ir nemuštų. Einant gatve G. šiam vaikinui su rankine sudavė į nugarą, tačiau vaikinas į tai nereagavo ir ėjo link M.. Po įvykio G. minėjo, kad vaikinas languotais marškiniais jai sudavė vieną kartą į veidą. Ar vaikinas G. sudavė, nematė. Jai smūgių niekas nesudavė. Po įvykio G. ieškojo pagalbos ir į įvykio vietą atėjo šventėje budėję policijos pareigūnai. Vaikinas, kuris dėvėjo raudonos spalvos marškinius, buvo apie 30m. amžiaus, apie 170cm. ūgio / 1 t. 53-54 l. /.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2015m. vasarą, tikslios datos nepamena, buvo (duomenys neskelbtini) m., Roko šventėje su draugu R. K. arba G., pavardės tiksliai nepamena. Sutemus šventėje susitiko A. K. ir A. K., kurie buvo neblaivūs, svirduliavo, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jis pats buvo blaivus. Jiems būnant (duomenys neskelbtini) m. centre, pro šalį ėjo penkių asmenų kompanija, iš kurių vienas, vaikinas praeidamas pro šalį atsisuko ir A. kažką pasakė. Ką tiksliai pasakė, nepamena, tik susikeikė. A. supyko ant to vaikino ir priėjęs sugriebė jam už rūbų, o vaikinas už A. rūbų ir jie sustumdė, tačiau vienas kitam smūgių nesudavė. A. pirmas pastūmė šį vaikiną. Po to priėjo kitas vaikinas ir A. sudavė vieną kartą kumščiu į galvą. Tai pamatęs A. K. pribėgo prie vaikino, kuris trenkė A. į nugarą, ir sudavė ranka į krūtinę. Daugiau smūgių A. niekam nesudavė. A. K. stumdėsi su minėtu vaikinu ir tarpusavyje žodžiu aiškinosi. Po to į įvykio vietą atėjo policijos pareigūnai ir A. bei A. sulaikė. Asmenų kompanijoje buvo dvi ar trys merginos, iš kurių viena kvietė šalia esančius pareigūnus. Kiek pamena, vaikinas, kuris stumdėsi su A. K., buvo pargriuvęs ant šaligatvio, A. jo gulinčio ant žemės nespardė. Įvykis įvyko staiga, nes prisistatė pareigūnai ir viskas nurimo. Jis pats smūgių niekam nesudavė, į konfliktą nesikišo ir buvo atsitraukęs apie 10 metrų atstumu nuo jų. Matė, kaip A. K. sudavė vienam vaikinui vieną kartą ranka ar kumščiu į krūtinę, o A. K. stumdėsi su kitu vaikinu, tačiau vienas kitam smūgių nesudavė, tik šis vaikinas buvo pargriuvęs ant šaligatvio; su vaikinais buvusios merginos tik šūkavo / 1 t. 56-57 l. /.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2015m. vasarą, tikslios datos nepamena, vakare buvo (duomenys neskelbtini) m. Roko šventėje su draugu D. K.. Apie 22-23val. šventėje susitiko A. K. ir A. K., kurie jam pasirodė neblaivūs. Jis ir D. K. buvo blaivūs. (duomenys neskelbtini) m. centre su D. K. priėję prie A. ir A. pastebėjo, kad šie žodžiu konfliktuoja su vienu nepažįstamu vaikinu garbanotais plaukais. Dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, nežino. Su šiuo vaikinu dar buvo dar vienas vaikinas ir mergina, kurių nepažįsta. Jis ir D. K. į konfliktą nesikišo. Matė, kaip A. K. su tuo vaikinu stumdėsi. Kas pirmas pastūmė, nepastebėjo. Tuo momentu A. K. buvo atokiau nuo A. K. ir to vaikino. Po to vienas vaikinas priėjęs prie besistumdančio A. K., vieną kartą sudavė A. į nugarą. Tai pamatęs A. K. puolė ginti brolį, vijosi vaikiną, kuris trenkė Aivarui. Ar A. K. sudavė smūgius šiam vaikinui, nepastebėjo. Kas toliau vyko tarp A. ir A. K. ir minėtų dviejų vaikinų, nematė. Buvo tamsus paros metas, degė šviesa. Su juo visą laiką buvo D. K.. Įvykio metu nepastebėjo, kad A. ar A. būtų sudavę kam nors smūgius ar ką pargriovę ant žemės. Tik matė, kaip vaikinas sudavė vieną kartą A. K. į nugarą. Jis pats smūgių niekam nesudavė, į konfliktą nesikišo / 1 t. 59-60 l . /

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. G. kreipėsi į Kelmės r. PK 2015m. rugpjūčio 15d. 23.50val., prašydamas nubausti nepažįstamą vyrą su raudona „maikute“, kuris 2015-08-15 apie 23val. (duomenys neskelbtini), jam tyčia trenkė kumščiu į krūtinę keturis kartus, sukeldamas fizinį skausmą / 1 t. 5 l. /. Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje neužfiksuota jokių smurto pėdsakų, kurie rodytų buvusį konfliktą / 1 t. 6, 9 l. /.

Kelmės rajono PK pareigūno 2015-08-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kaltinamieji A. ir A. K. buvo uždaryti į areštinę dėl V. G. ir M. A. sumušimo / 11 l. /.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis V. G. atpažino A. K. kaip jį sumušusį asmenį / 1 t. 61-63 l. / ir A. K. kaip M. A. sumušusį asmenį / 1 t. 64-66 l. /; nukentėjusysis A. P. atpažino A. K. kaip asmenį, kuris jam sudavė smūgį galvą / 1 t. 67-69 l. /.

2015-08-15 23.33val. kaltinamajam A. K. nustatytas 2,40 promilių girtumas / 1 t. 78 l . /, 23.37val. kaltinamajam A. K. nustatytas 1,65 promilių girtumas / 1 t. 77 l. /; nukentėjusysis V. G. / 1 t. 75 l. / ir liudytoja G. G. / 1 t. 76 l. / patikrinimo metu buvo blaivūs.

Nukentėjusiųjų ir su jais buvusių liudytojų parodymų, kuriais netikėti pagrindo nenustatyta, visuma / nes kiekvienas iš jų nurodė po dalį kaltinamųjų veiksmų – Lietuvos BPK 20str. 5d. / patikimai patvirtina, kad A. ir A. K. kaltinime nurodytais veiksmais sumušė nukentėjusiuosius. Kaltinamiesiems pareiškus, kad kaltę pripažįsta pilnai / nors jų parodymų turinys to pilnai nepatvirtina, pvz., dėl konflikto kilimo susistumdžius, dėl kažkurio jaunuolio smūgio sudavimo A. K., dėl A. K. siekimo padėti mušamam broliui ir t.t. / konstatuojama, kad jų kaltė įrodyta. Atsižvelgtina, kad kaltinamieji teismo posėdyje nurodė pripažįstantys visus jiems inkriminuojamus veiksmus ir gerai neprisimenantys / A. K. – dėl girtumo, o A. K. – dėl ilgo laiko tarpo ir blogos atminties / įvykio aplinkybių. Sunkiai tikėtina, kad asmenys galėtų neatskirti liudytojos G. G. A. K. iš nugaros suduoto smūgio su rankinuku nuo jaunuolio smūgio kumščiu, todėl kaltinamųjų ir liudytojų D. K. bei R. K. versija apie šio smūgio sudavimą A. K. vertinama kritiškai kaip siekimas sušvelninti atsakomybę. Versija, jog blaivus penkiolikmetis M. A. girtam A. K. pasakė „nežinia ką, tačiau kažką įžeidžiamo“ / jo teigimu /, dėl ko jis ėjo išsiaiškinti, yra visiškai neįtikėtina ir itin įprasta analogiškose bylose; ją patikimai paneigia kitų asmenų parodymai / jog nukentėjusieji specialiai ėjo tolyn, kad išvengti konflikto, bet kaltinamieji juos sekė ir užpuolė /, todėl teismas dėl jos plačiau nepasisako.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji A. ir A. K. viešoje vietoje / miestelio cente, šventės metu, matant kartu buvusioms merginoms ir pašaliniams asmenims / sumušė nukentėjusiuosius, tokiais įžūliais veiksmais neabejotinai demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, todėl jų veika atitinka Lietuvos BK 284str. 1d. Iš kaltinimo nenustačius šio požymio pašalinamas nepagarbos aplinkai demonstravimas.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką / nors, kaip minėta, šis prisipažinimas yra labiau formalus – Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. /; A. K. versija apie pagalbą broliui, kuriam tariamai buvo suduotas smūgis, vertinama kritiškai. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie nusikalto apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui / Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /.

Abu kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, faktiškai bendrais veiksmais / nors ir ne bendrininkų grupėje Lietuvos BK 60str. 1d. 1p. prasme / sumušė tris asmenis, nepadarydami kūno sužalojimų / nors apie juos yra duomenų, tačiau jie specialistų nepatvirtinti nustatyta tvarka /, formaliai pilnai pripažino kaltę ir nurodo, jog gailisi.

Kaltinamasis A. K. yra du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus / 1 t. 102-112 l. /, dar viena byla jo atžvilgiu anksčiau buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos BK 93str. / 1 t. 102 l. /, naują analogišką nesunkų nusikaltimą įvykdė parėjus tik keliems mėnesiams po ankstesnės bausmės atlikimo / 1 t. 104 l. /. Taip pat atsižvelgiama į kitas nusikalstamos veikos aplinkybes / jo atliktus veiksmus, jų pasekmes /, į jo šeimyninę ir turtinę / nes jo atžvilgiu yra pareikštas civilinis ieškinys / padėtį, kitą charakterizuojančią medžiagą – jis eilę kartų baustas administracine tvarka / 1 t. 113-116 l. /, yra bedarbis, bet darbo biržoje užsiregistravo tik 2016-02-10 / 1 t. 117, 118 l., 2 t. 13 l. /, kt. / 1 t. 119, 120 l. /, todėl jam skiriama pusės maksimalios trukmės laisvės atėmimo bausmė, taikant Lietuvos BK 75str. su vidutinės trukmės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu / Lietuvos BK 54str. ir 56str. /. Skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, kaip siūlo gynėja, pripažįstama netikslingu, nes 2013-11-28 baudžiamuoju įsakymu jam paskirta laisvės apribojimo / t.y. griežtesnė - Lietuvos BK 42str. 1d. / bausmė akivaizdžiai nepasiekė jai keliamų tikslų / Lietuvos BK 42str. /. Vadovaujantis Lietuvos BK 75str. A. K. skiriami įpareigojimai be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje / siekiant užtikrinti ieškinio atlyginimą – Lietuvos BK 75str. 3d. / ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų / nes jis ir ankstesnį nusikaltimą įvykdė girtas – 1 t. 106 l. /.

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažįstant kaltę bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu / Lietuvos BK 64-1str. /. Vadovaujantis Lietuvos BK 66str. ir BPK 140str. 9d. į bausmės laiką A. K. įskaitomas sulaikymo laikotarpis nuo 2015-08-15 23.00val. / 1 t. 81 l. / iki 2015-08-17 16.25val. / 1 t. 82 l. /, t.y. dvi paros.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 1 t. 99-101 l. / A. K. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kaltinamasis A. K. yra vieną kartą teistas už sunkų nusikaltimą ilgalaike laisvės atėmimo bausme, lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos vėliau buvo pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį / 1 t. 142-156 l. /, naują smurtinį nusikaltimą įvykdė nepraėjus nei 3 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos / 1 t. 144 l. /. Taip pat atsižvelgiama į kitas nusikalstamos veikos aplinkybes / jo atliktus veiksmus, jų pasekmes /, į jo šeimyninę padėtį, kitą charakterizuojančią medžiagą – jis eilę kartų, tačiau tik iki 2011 metų, baustas administracine tvarka / 1 t. 157-160 l. /, dirba / 1 t. 161 l., 2 t. 4-6 l. /, kt. / 1 t. 162, 164, 165 l., 2 t. 12 l. /, todėl jam taip pat skiriama pusės maksimalios trukmės laisvės atėmimo bausmė, taikant Lietuvos BK 75str. su vidutinės trukmės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu / Lietuvos BK 54str. ir 56str. /. Skirti kaltinamajam baudą, kaip siūlo gynėja, pripažįstama netikslingu, nes jis naują smurtinį nusikaltimą įvykdė nepraėjus nei trims mėnesiams po grįžimo iš įkalinimo įstaigos / kas savaime leistų jam skirti net realią laisvės atėmimo bausmę /; be to, nepateikta jokių duomenų, kad jis tikrai galėtų sumokėti santykinai didesnio dydžio baudą / Lietuvos BK 47str.; atkreiptinas dėmesys, kad jis dirba ne tolimųjų reisų vairuotoju, o darbininku – 2 t. 4 l. /. Vadovaujantis Lietuvos BK 75str. A. K. skiriami įpareigojimai be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, tęsti darbą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų / nes jis ir ankstesnį nusikaltimą įvykdė girtas – 1 t. 146 l. /. Taip pat dėl argumento, jog jo darbas susijęs su ilgalaikiais išvykimais, teismas pažymi, kad jam skiriamas įpareigojimas neišvykti be leidimo netrukdo darbinėms komandiruotėms.

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažįstant kaltę bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu / Lietuvos BK 64-1str. /. Vadovaujantis Lietuvos BK 66str. ir BPK 140str. 9d. į bausmės laiką A. K. įskaitomas sulaikymo laikotarpis nuo 2015-08-15 23.00val. / 1 t. 122 l. / iki 2015-08-17 16.30val. / 1 t. 123 l. /, t.y. dvi paros.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 1 t. 139-141 l. / A. K. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civilinė ieškovė V. A. dėl sūnaus Martyno sumušimo pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 EUR turtinės žalos ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo / 1 t. 39 l. /. Apklaustų asmenų parodymai patvirtina, kad M. A. rūbai ir grandinėlė tikrai buvo sugadinti, tačiau pati civilinė ieškovė pripažįsta / ir tai patvirtina bylos duomenys – 1 t. 37 l., kt. /, kad jokių ieškinio dydį patvirtinančių įrodymų nėra ir nebegalima surinkti. Tokioje situacijoje teismas, įvertinęs sugadinto turto pobūdį / keletas jaunuolio rūbų ir galimai 10 EUR išlaidos grandinėlės remontui /, pagal įstatymo analogiją taikydamas Lietuvos CPK 85str. 2d. laiko tikslingu priteisti 100 EUR turtinės žalos atlyginimą, ieškinys šioje dalyje tenkinamas dalinai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais / Lietuvos CK 6.250str. 1d. /. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus gėrius. Žmogaus sveikata / kaip ir gyvybė / yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250str. 2d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymai nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) ar padaryta turtinė žala, į jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, nes neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus dėl smurto pavartojimo yra sveikatos sužalojimo / jei toks padaromas / padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, įprastinei veiklai, asmeniniams santykiams ir t.t. Asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju / 2008-07-03 LAT Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga /. Teismų praktikoje sveikatos gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu ar net lygiaverčiu kriterijumi.

Priteisiant nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. / Lietuvos CK 6.282str. /. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Šioje byloje nustatyta, kad gimęs 1999 metais / t.y. užpuolikui neabejotinai suprantant, jog yra nepilnametis / M. A. akivaizdžiai be jokios priežasties / jo šukuosenos pretekstu / viešoje vietoje, matant ne tik jo draugams, bet ir pašaliniams asmenims / kurie konkrečiai nenustatyti / buvo mušamas, pargriautas ir spardomas, tuo jį neabejotinai pažeminant. Taip pat yra pakankamai duomenų, kad jam buvo padaryti sužalojimai, nors jie įstatymo nustatyta tvarka neužfiksuoti. Pats nukentėjusysis teismo posėdyje neapklaustas, tačiau jo įstatyminė atstovė detaliai ir argumentuotai nurodė jo išgyvenimus dėl įvykio / jog jis buvo labai išgąsdintas, nors tai ir slepia, iki šiol jam liko psichologinė trauma ir t.t. /. Įvertinęs šias aplinkybes ir teismų praktiką analogiškose bylose teismas konstatuoja, kad reikalaujamo neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka aukščiau aptartus kriterijus, todėl šis ieškinys tenkinamas / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos BPK 303-307str., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 284str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams / 1m. /. Vadovaujantis Lietuvos BK 64-1str. paskirtąją bausmę sumažinti 1 / 3 iki aštuonių mėnesių / 8mėn. / laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos BK 66str. ir BPK 140str. 9d. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2015m. rugpjūčio 15d. iki rugpjūčio 17d., t.y. dvi / 2 / paras. Pritaikius Lietuvos BK 75str. bausmės vykdymą atidėti dvejiems / 2 / metams, įpareigojant be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos / Kelmės rajono / ribų, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę A. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 284str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams / 1m. /. Vadovaujantis Lietuvos BK 64-1str. paskirtąją bausmę sumažinti 1 / 3 iki aštuonių mėnesių / 8mėn. / laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos BK 66str. ir BPK 140str. 9d. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2015m. rugpjūčio 15d. iki rugpjūčio 17d., t.y. dvi / 2 / paras. Pritaikius Lietuvos BK 75str. bausmės vykdymą atidėti dvejiems / 2 / metams, įpareigojant be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos / Kelmės rajono / ribų, tęsti darbą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę A. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Priteisti iš A. K. M. A. vieną šimtą eurų / 100 EUR / turtinės žalos atlyginimo ir vieną tūkstantį eurų / 1000 EUR / neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis