Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Palaimienei,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. V., valstybės institucijai teikiančiai išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui A. V. ieškinio ir priedų kopijos įteiktos, teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį. Atsakovas A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko (b.l.44).

Valstybinės institucijos Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tikslinga taikyti visas įstatymo numatytas priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko tėvą, kuris taip pat turėtų teikti savo vaikui išlaikymą ir dalyvauti jo auklėjime. Posėdžio metu raštu duotą išvadą palaikė ir paaiškino, kad tikslinga išspręsti tėvystės ir išlaikymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Gimimo liudijimo duomenys patvirtina, kad nepilnametės V. G., gimusios 2014 m. balandžio 9d., motina įrašyta ieškovė J. G. (b.l.6,98) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 str. 2 d. pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali vaiko motina. Ieškovė, siekdama apginti vaiko teises, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Pagal CPK 389 str. pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi byloje buvo paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė. 2016 m. lapkričio 21 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovo A. V. tėvystės V. G. atžvilgiu paneigti negali. (b.l.94). Atsakovas ekspertizės išvadų neginčijo. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriuos kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 str. 1 d.). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad eksperto išvada, ieškovės paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti, kad atsakovas A. V. yra vaiko V. G., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

Ieškovė nenori pakeisti vaiko pavardės, atsakovas savo nuomonės nepareiškė, todėl Vestai nustačius tėvystę, pavardė nekeistina.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais įrodymais, juos vertina kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius tarpusavyje. Teismas mano, kad atsižvelgiant į prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – tėvystės nustatymas taikomas siekiant nustatyti tikrą vaiko tėvą ir priimamas sprendimas atitinkantis vaiko interesus. Priimant sprendimą nepasikeis objektyvi tikrovė ir neturės neigiamo poveikio vaiko interesams. Tai yra susiję su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai. Pagal ieškovės paaiškinimą atsakovas nesirūpino vaiku, neteikė išlaikymo.

Iš ieškovės paaiškinimo, žinotina, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus ir jiems reikalinga parama. Priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų teismas turi vadovautis CK 3.198 straipsnyje įtvirtintu vaikų lygybės principu, reiškiančiu, kad nepriklausomai nuo to, vaikai gimę iš vienos ar iš skirtingų santuokų, turi vienodą teisę į išlaikymą. Vienodos teisės į išlaikymą turėjimas, nereiškia, kad vaikams turi būti priteistas vienodas išlaikymas iš to paties išlaikyti privalančio vaikus tėvo. Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių vaiko poreikių. CK 3.192 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydį, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams.

Ieškovė šiuo metu nedirba, auginą vaiką, jos pajamos yra apie 187 eurus. Dukters išlaikymui kas mėnesį jai reikia apie 240 eurų. Ieškovės pajamos yra minimalios. Jai padeda jos motina. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį periodinės išmokos po 120 eurų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.208 str. ). Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2016 m. balandžio 8 d. (CK 3.200 str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra vaiko tėvas ir būdamas vaiko tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą nevykdė nuo pat vaiko gimimo dienos, todėl iš atsakovo, remiantis CK 3.200 str., priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos, po 120 eurus, viso 120 x 24 mėn.=2880 eurų.

Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

Ieškovei J. G. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. kovo 24d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Todėl ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą. Tačiau pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės pajamas išieškotinos teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidos. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą ir teismo turėtos pašto išlaidos. (CPK 80, 83, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad A. V., a.k(duomenys neskelbtini) yra J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko – V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas .

Įregistruojant tėvystę V. G. palikti G. pavardę.

Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos motinos J. G., išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų iš visų rūšių atsakovo darbo užmokesčio (pajamų), nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. V. nepilnametės V. G. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 9 iki 2016 m. balandžio 8d. 2880 (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt) eurų.

Išieškoti iš atsakovo A. V. į valstybės biudžetą 43,20Eur(keturiasdešimt tris eurus 20 ct) žyminio mokesčio, 17,15eurų (septyniolika eurų 15ct) teismo turėtų pašto išlaidų ( sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ) ir 115,80 euro(vieną šimtą penkiolika eurų 80 ct)teisinės pagalbos išlaidų (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Anykščių rajono savivaldybės administracijos CM skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.