- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-779/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02587-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6383-640/2012 (naujas bylos Nr. 2-1087-640/2013) pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vicus“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis tarp bylos šalių sudarytas išperkamosios nuomos sutartis Nr. 2007-030220, Nr. 2007-030283 ir Nr. 2007-100628; taikyti restituciją ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 901 911,10 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, pradėtame pagal vykdomąjį raštą, išduotą pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1129-661/2011, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovas nurodė, kad minėtame sprendime iš UAB „Vicus“ AB „SEB lizingas“ naudai yra priteista skola, nustačius, kad UAB „Vicus“ nevykdo išperkamosios nuomos sutartimis, kurios yra ginčijamos šioje byloje, prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovo įsitikinimu, įvykdžius minėtą sprendimą priverstine tvarka, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje bus apsunkintas, o ieškovas patirtų didžiulę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, kad vykdymo sustabdymas jau išnagrinėtoje civilinėje byloje užtikrins galimai ieškovui palankų šios bylos išsprendimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vicus“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir pritaikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovo prašymas sustabdyti išieškojimą pagal kitoje civilinėje byloje išduotą vykdomąjį raštą yra glaudžiai susijęs su nagrinėjama byla. Ieškiniu yra ginčijamos sutartys, kurių pagrindu atsiradusios skolos išieškojimui yra išduotas vykdomasis raštas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo įsitikinimu, ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tiesiogiai susiję ir sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
2. Netaikant ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykdžius Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-129-661/2011 priverstine tvarka, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje bus apsunkintas, kadangi ieškovas turės inicijuoti ne tik proceso atnaujinimą, tačiau ir reikalauti restitucijos taikymo.
Atsakovo AB „SEB lizingas“ atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, yra teisėta ir pagrįsta.
Nagrinėjamos bylos šalis sieja sutartiniai santykiai, kilę iš išperkamosios nuomos sutarčių. Ieškovui nevykdant šiomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas kreipėsi į teismą, dėl priverstinio sutartinių prievolių vykdymo ir įsipareigojimų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-129-661/2011 ginčą išsprendė ir 2011 m. kovo 16 d. sprendimu pripažino, kad ieškovas pažeidė išperkamosios nuomos sutarčių nuostatas, bei priteisė iš ieškovo atsakovo naudai sutartimis nustatytas mokėtinas sumas. Priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, pagal jį pradėtas priverstinis išieškojimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti tarp šalių sudarytas išperkamosios nuomos sutartis, dėl kurių nevykdymo teismo sprendimu priteistos skolos išieškojimas vykdomas priverstinai, negaliojančiomis, o ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, pradėtą pagal civilinėje byloje Nr. 2-129-661/2011 išduotą vykdomąjį raštą.
Įvertinusi šalis siejančių teisinių santykių visumą bei ieškovo pateiktą prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje ieškovo keliamus reikalavimus (pripažinti išperkamosios nuomos sutartis negaliojančiomis) bei prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę (sustabdyti išieškojimą, pradėtą pagal civilinėje byloje Nr. 2-129-661/2011 išduotą vykdomąjį raštą), teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai ir išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-129-661/2011 yra susijusios, kadangi kyla iš tų pačių šalis siejančių teisinių santykių, tačiau prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nelaikytinos susijusiomis su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais ir niekaip neįtakos teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovui, tinkamo įvykdymo. Be to, ieškovas neįrodinėjo ir neįrodo, kaip prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė padėtų užtikrinti nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo, kuriuo šalis siejančios išperkamosios nuomos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, įvykdymą. Įvertinusi ieškovo nurodomas aplinkybės, kad patenkinus ieškinį nagrinėjamoje byloje ieškovas turės inicijuoti ne tik proceso atnaujinimą, bet ir reikalauti restitucijos taikymo, o tai, ieškovo teigimu, apsunkins jo reikalavimo nagrinėjamoje byloje vykdymą, teisėjų kolegija mano, kad prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovas sieja ne su siekiu užtikrinti jam palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymu, o su galbūt ateityje reikštinu prašymu dėl proceso kitoje civilinėje byloje atnaujinimo. Išdėstyti argumentai leidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo išvados, jog prašoma laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamu atveju netaikytina dėl jos nesąsajumo su būsimo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje tinkamo įvykdymo užtikrinimu, pagrįstumą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 str. 3 d.) arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 str.). Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas. Sustabdyti įsiteisėjusio teismo spendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 363 str.). Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 str. 2 d.). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, o ne teismas. Tokiu būdu draudimas vykdyti sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-129-661/2011 dėl to, kad paduodamas naujas ieškinys kitais pagrindais, prieštarautų teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principui (CPK 18 str.), o taip pat ir bendriems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.