Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, BK 128 straipsnio 2 dalį D. A. nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu už tai, kad jis, veikdamas kartu su R. P., iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, 1998 m. balandžio 23 d., turėdami tikslą nužudyti L. L. ir užvaldyti jai patikėtą saugojimui turtą, apie 17.30 val. apgaule išviliojo ją su mažamečiais vaikais – M. ir S. L. iš namų. Automobiliu „VW Golf“ D. A. nuvežė L. L. su vaikais prie R. P. priklausančio garažo, nuvedė ją į šį garažą, kur jau laukė R. P., ir ten D. A. pirmas sudavė alkūne L. L. į veido sritį, po to abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkštuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse. R. P. ir D. A. reikalavo iš L. L. 25 000 JAV dolerių, tai darė grasindami susidoroti su jos mažamečiais vaikais, ir tokiu būdu gavo iš jos 2 000 JAV dolerių. Gavus šiuos pinigus, tą pačią dieną, apie 23 val., abiem nuteistiesiems turint vieningą tikslą ir tyčią, R. P. paduodamas D. A. nešaunamąjį ginklą ‑ kardą, liepė šiam išvežti mažamečius M. L., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. L., gimusią (duomenys neskelbtini), kuo toliau į mišką ir ten juos žinotinai palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje. Vykdant šį paliepimą, D. A. savo automobiliu išvežė mažamečius vaikus – M. L. ir S. L. į mišką, esantį už (duomenys neskelbtini), už aštuonių kilometrų nuo minėto garažo. Tokiu būdu sudarant pavojingą vaikų gyvybei padėtį, žinotinai paliko be pagalbos vaikus, esančius pavojingoje gyvybei padėtyje, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sąlygas, ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. Po to, R. P. ir D. A., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus L. L. atžvilgiu, turėdami vieningą tyčią ir tikslą, surišo ir laikė L. L. surištą tame pačiame garaže iki 1998 m. balandžio 24 d. ryto, tuo sukeldami jai dideles kančias ir skausmą. To paties ryto 5 val., siekiant nužudyti L. L., R. P., D. A. iš anksto įsigytu ir paruoštu 16 000 voltų galingumo elektrošoku, L. L. žalojo kaklo srityje, tuo padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle. Po to, abu nuteistieji bendrai smaugė L. L. elektros laidu bei rankomis, tuo padarydami stranguliacinę vagą kakle, kraujosruvas kaklo ir liežuvio raumenyse, pažandžio liaukoje, kaklo limfmazgiuose ir dešinės jungo venos aplinkiniuose audiniuose, poliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago lūžimus, todėl L. L. suspaudus kaklą, nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Po to, R. P. ir D. A., siekdami paslėpti nusikaltimą, automobiliu „Ford Scorpio“ L. L. lavoną nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką, kur nuėmė nuo jos auksinius papuošalus: keturis žiedus, kurių vertė 980 litų, auksinę grandinėlę su pakabuku, kurių vertė 500 litų, laikrodį, kurio vertė 60 litų, auksinius auskarus, kurių vertė 200 litų, auksinę apyrankę, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetus L. L. lavoną į iškastą duobę, abu pasikeisdami sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių kastuvu į galvą, kitas kūno vietas, taip padarydami trylika muštinių žaizdų veide bei dešiniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų išnirimu, ir lavoną užkasė. Paminėtais bendrais veiksmais, D. A. kartu su R. P. itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia nužudė L. L., ir taip pat sudarė pavojingą gyvybei padėtį mažamečiams M. ir S. L., po to juos žinotinai paliko esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių, be pagalbos.