- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-704-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Albinas Čeplinskas, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- R. M., J. P., V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Arūno Rudzinsko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M. , J. P. , V. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-666-652/2008 pagal pareiškėjų R. M. , J. P. , V. D. skundą suinteresuotiems asmenims Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei Meilutei Balčienei, S. P. , D. S. , A. P. , D. P. , A. P. , R. P. dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai R. M. , J. P. , V. D. 2008-01-21 skundu kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės Meilutės Balčienės nutarimą dėl atsisakymo iš R. M. priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir įpareigoti atlikti prašomą notarinį veiksmą. Skunde nurodė, kad 2005 m. birželio mėnesį kreipėsi į Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarę M. B. dėl savo tėvo J. J. P., mirusio 2005-05-11, paveldėjimo bylos užvedimo, taip pat ir dėl tėvo brolių: dėdės J. P. , mirusio 1995-03-18, ir dėdės V. P. , mirusio 2005-04-02, tačiau notarė liepė pirmiausia susitvarkyti tėvo turto paveldėjimo klausimus. 2007-12-14 įsigaliojusia nutartimi pareiškėjoms buvo pratęstas terminas priimti palikimą, atsiradusį po dėdės J. P. mirties. Pakartotinai kreipusis į notarę, pareiškimas nebuvo priimtas, 2008-01-10 gautas notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t. y. notarė atmetė žodinį prašymą priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo motyvuodama tuo, kad P. J. palikimą priėmė jo trečios eilės įpėdiniai, t. y. jo broliai P. V. ir P. S. . Pareiškėjai mano, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, paveldėjimo byloje nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o tik jis patvirtina palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą (LAT 2000-04-11 nutartis Nr. 3K-7-316/00). Pareiškėjoms turi atitekti palikimo dalis, priklausanti jų tėvui J. J. P. Taip pat nurodo, kad jų tėvas J. J. P. nesikreipė dėl palikimo priėmimo po brolio J. P. mirties ir palikimo nepriėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjų R. M. , J. P. , V. D. skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjų po 10,00 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad pareiškėjos savo tėvo J. J. P., mirusio 2005-05-11, palikimą priėmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-12-14 įsigaliojusia nutartimi R. M. , J. P. , V. D. buvo pratęstas terminas priimti palikimą, atsiradusį po jų dėdžių, tėvo brolių J. P. mirties 1995-03-18 ir V. P. mirties 2005-04-02. J. P. palikimą yra priėmę du trečios eilės įpėdiniai: 1995-05-17 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas V. P. į J. P. palikimą; S. P. savo brolio J. P. palikimą priėmė 2007-09-13, paduodamas pareiškimą Alytaus rajono 2-ajam notarų biurui. Pareiškėjų tėvas J. J. P. , miręs 2005-05-11, būdamas trečios eilės J. P. įpėdinis, turėjo teisę kreiptis dėl J. P. palikimo, tačiau tos teisės nerealizavo. Iš pareiškėjų, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, J. P. paveldėjimo bylos matyti, kad J. J. P. , gyvenęs po J. P. mirties virš 10 metų, dėl J. P. palikimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Pareiškėjos yra ketvirtos eilės J. P. įpėdinės (Civilinio kodekso 573 str.). Pagal J. P. palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 589 str. pareiškėjos neturi palikimo perėjimo teisės, nes palikimo atsiradimo metu bei per palikimo priėmimo terminą (Civilinio kodekso 587 str.) pareiškėjų tėvas buvo gyvas ir savo paveldėjimo teisę galėjo realizuoti. Kadangi pareiškėjos yra ketvirtos eilės įpėdinės, o palikimą yra priėmę trečios eilės įpėdiniai, notarės atsisakymas priimti iš jų pareiškimą dėl palikimo priėmimo yra teisėtas, nes ketvirtosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą tik, jei nėra trečiosios eilės įpėdinių (Civilinio kodekso 573 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai R. M. , J. P. , V. D. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį ir išspręsti šį klausimą iš esmės. Nurodo, kad 2007-05-17 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Po dėdės J. P. mirties (1995-03-18) nei S. P. , nei J. J. P. nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, kadangi buvo susitarę, kad nesukūrusių šeimų brolių J. ir V. žemės sklypo dalis perims likę gyvi broliai, o tuo metu nuosavybės teisės į žemę dar nebuvo atkurtos. Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-12-21 sprendimais buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę, esančią Atesninkų I kaime, Alytaus rajone, keturiems broliams: V. P. (1935-12-16 - 2005-04-02), J. J. P. (1938-11-24 - 2005-05-11), J. P. (1943-04-23 - 1995-03-18) ir S. P. (gim. 1946-05-10). Nuo 2000 metų J. J. P. labai pasiligojo, silpnai vaikščiojo, o mirus broliui V. P. (2005-04-02) jo sveikata dar labiau pablogėjo, 2005-05-11 mirė. Liko nesutvarkyti mirusių brolių palikimo dokumentai, pareiškėjos kreipėsi į notarę M. B. dėl tėčio turto paveldėjimo, taip pat teiravosi, ar kas perėmė kitų mirusių dėdžių palikimą. Po J. ir V. mirties S. P. į notarinę kontorą nesikreipė, Stasio dukra D. S. suklaidino sakydama, kad ji paveldėjo visą mirusio V. P. turimą turtą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos nesikreipė anksčiau į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Kadangi pareiškimas dėl paveldėjimo bylos nebuvo priimtas, nebuvo galimybės susipažinti su visa paveldėjimo byla. Buvo įtarimų, kad neteisingai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas D. S. , nes ji pagal testamentą turėjo paveldėti tik namų valdą, o iš nuogirdų notarų biure suprato, kad byloje yra padaryta klaidų. Pareiškėjos mano, kad notarė negalėjo nepriimti pareiškimo, nurodo LR CK 5.50 str. 4 d., ji netinkamai atliko savo pareigas, neteikė informacijos, klaidino, neleido susipažinti su byloje esančiais dokumentais, nepriėmė pareiškimo dar 2005 metais po tėvo mirties, teigė, kad visą J. ir S. turtą paveldėjo D. S. . Notarė, nors pareiškimo ir nepriėmė, tačiau liepė pateikti įrodymus, kad tikrai tėvas J. J. P. yra J. P. brolis, nes neatitiko senelio vardas. Nurodo, kad iš visos bylos dokumentų yra aišku, kad pareiškėjų tėvas atlikinėjo visus veiksmus, kad atkurti nuosavybės teises į senelių žemę, taip pat prašo teismą atkreipti dėmesį, kad jos pirmos kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Meilutė Balčienė prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-04-01 nutartį teismo nutartyje nurodytais motyvais.
Atsiliepime nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, neišreikalavęs iš notarų biuro P. J. bylos ir iki galo neišsiaiškinęs visų aplinkybių, 2007 m. spalio mėn. 10 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-2009-90/07, pratęsė pareiškėjoms terminą palikimui priimti po jų dėdės P. J. mirties. Nežiūrint to, pareiškėjos negali P. J. palikimo priimti, nes jos yra ketvirtos eilės įpėdinės (CK 573 str.). O ketvirtos eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti, jeigu nėra trečios eilės įpėdinių (CK 573 str.). CK 589 str. numato teisės priimti palikimą perėjimą, tačiau pareiškėjų tėvas P. J. J. palikimo atsiradimo momentu ir dešimt metų po to momento buvo gyvas ir mirė tik 2005 m. gegužės mėn. 11 d., todėl jo įpėdiniams šiuo pagrindu nepereina teisė priimti jų tėvui, mirusiojo broliui P. J. J. , galėjusią tekti P. J. palikimo dalį, nežiūrint į tai, kad teismas joms ir pratęsė terminą palikimui priimti po jų dėdės P. J. mirties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas savo nutartimi tik pratęsė pareiškėjoms terminą palikimui priimti po jų dėdės P. J. mirties, tačiau neįpareigojo notaro iš pareiškėjų priimti pareiškimus dėl palikimo priėmimo; išduoti pareiškėjoms paveldėjimo teisės liudijimus. Taip pat teismas nenustatė ir to fakto, kokia dalis P. J. palikimo pareiškėjoms tektų. Ta pačia nutartimi teismas atnaujino pareiškėjoms terminą palikimui priimti po jų dėdės, tėvo brolio, P. V. mirties 2005 m. balandžio mėn. 2 d., kadangi jų tėvas P. J. J. mirė 2005 m. gegužės mėn. 11 d., t. y. nepraėjus trims mėnesiams nuo P. V. mirties, nespėjęs išreikšti savo valios dėl brolio P. V. palikimo. Šioje byloje iš pareiškėjų pareiškimai dėl palikimo priėmimo yra priimti ir joms jau yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į jų tėvui P. J. J. priklausančią P. V. palikimo dalį. P. J. palikimo dalis, priklausanti P. V. , taip pat bus perkelta į P. V. paveldėjimo bylą ir šioje byloje pareiškėjos kartu su mirusiojo broliu P. S. paveldės atitinkamą P. J. palikimo dalį, priklausančią P. V. .
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas .
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 str. 1p.).
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo 2008-04-01 nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis ir štai dėl ko:
Byloje nustatyta, kad J. P. mirė 1995 m. kovo mėn. 18 d., testamento nebuvo parašęs. Palikimą priėmė du trečios eilės įpėdiniai: jo broliai V. P. ir S. P. V. P. per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui ir jam 1995 m. gegužės mėn. 17 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į pajų Alytaus rajono žemės ūkio bendrovėje „Artojas“. Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos mėn. 30 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-2359-179/2007 atnaujino P. S. praleistą šešių mėnesių terminą palikimui priimti, atsiradusį po jo brolio P. J. mirties. P. S. savo brolio P. J. palikimą priėmė 2007 m. rugsėjo mėn. 13 d. paduodamas pareiškimą Alytaus rajono 2-jam notarų biurui.
Pareiškėjų tėvas P. J. J. , miręs 2005 m. gegužės mėn. 11 d., nesikreipė dėl P. J. palikimo priėmimo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą; jo taip pat nepriėmė pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti. Per dešimt metų nuo P. J. palikimo atsiradimo dienos pareiškėjų tėvas P. J. J. gyvas būdamas šių veiksmų neatliko, todėl teisėjų kolegija sutinka su notarės ir teismo argumentais, kad pareiškėjos negali P. J. palikimo priimti, nes jos yra ketvirtos eilės įpėdinės (CK 573 str.), o ketvirtos eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti, jeigu nėra trečios eilės įpėdinių (CK 573 str.). CK 589 str. numato teisės priimti palikimą perėjimą, tačiau pareiškėjų tėvas P. J. J. palikimo atsiradimo momentu ir dešimt metų po to momento buvo gyvas ir mirė tik 2005 m. gegužės mėn. 11 d., todėl jo įpėdiniams šiuo pagrindu nepereina teisė priimti jų tėvui, mirusiojo broliui P. J. J. , galėjusią tekti P. J. palikimo dalį, nežiūrint į tai, kad teismas joms ir pratęsė terminą palikimui priimti po jų dėdės P. J. mirties.
Be to, pažymėtina, kad CK 5.58 str. numato, kad jeigu įpėdinis paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (CK 5.50 str.), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams, todėl notarė teisingai atsiliepime nurodė, kad P. J. palikimo dalis, priklausanti V. P. bus perkelta į V. P. paveldėjimo bylą ir šioje byloje pareiškėjos kartu su mirusiojo broliu S. P. paveldės atitinkamą J. P. palikimo dalį, priklausančią V. P. . Dėl virš nurodytų argumentų atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.