Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nojus“ atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1103-384/2017 pagal ieškovų I. U., L. U. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nojus“, R. E. B., tretieji asmenys Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė G. K., R. B., I. D., J. D. (K.), T. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ieškinyje prašė perkelti ieškovams I. U. ir L. U. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. kovo 17 d. tarp atsakovų UAB „Nojus“ ir R. E. B., atstovaujamos R. B., sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį not. reg Nr. G-2225, ir nustatyti, kad R. E. B. pardavė, o ieškovai I. U. ir L. U. pirko 447/3420 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 23 000 Eur; priteisti iš ieškovų I. U. ir L. U. atsakovės UAB „Nojus“ naudai 23 000 Eur; priteisti ieškovų naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre, draudžiantį atsakovei UAB „Nojus“ perleisti nuosavybės teises į 447/3420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) Kaunas ir negyvenamąją patalpą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matosi, kad atsakovė R. E. B. gyvena Jungtinėse A. V., todėl bylos nagrinėjimas gali užtrukti pakankamai ilgą laiką. Be to, atsakovei UAB „Nojus“ perleidus nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį ir negyvenamąsias patalpas tretiesiems asmenims, patenkinus ieškinį ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas priimtojo teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovai tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėjo nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovams palankus sprendimas ir įvertinti ne tik formalią jų atitiktį ieškovų siekiamam galutiniam rezultatui, bet ir atsižvelgti į nurodomus ginamos teisės pagrindus. Iš nutarties teksto ir teismo argumentų yra akivaizdu, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumo prima facie visiškai nevertino.Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu patalpos nebuvo bendrosios nuosavybės teisės objektas, nes priklausė tik pardavėjai. Ieškovai nutylėjo aplinkybę, kad buvimas pastato bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypo bendraturčiu nesuteikia pirmumo teisės įsigyjant patalpas. Ieškovai nebuvo patalpų bendraturčiai, todėl neturėjo CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatytos pirmumo teisės, kuria iš esmės yra grindžiami ieškinio reikalavimai. Žemės sklypas priklausė keliems bendraturčiams, pirkimo-pardavimo sutartimi perleidžiant patalpas turėjo būti perleidžiama ir atitinkama žemės sklypo dalis, tuo tarpu ieškovai neturėjo pirmumo teisės įsigyti perleidžiamą žemės sklypo dalį.Ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas nesant antrosios būtinosios sąlygos - grėsmės palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nutartyje nurodyti motyvai nepagrindžia nei vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kadangi šiuo metu neegzistuoja jokia grėsmė, kad atsakovė perleis žemės sklypo dalį ar patalpas tretiesiems asmenims. Jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės ketinimus perleisti žemės sklypo dalį ir patalpas tretiesiems asmenims, ieškovai ieškinyje nenurodė, taip pat jų nenustatė ir teismas priimdamas skundžiamą nutartį. Skundžiama nutartimi atsakovės teisės yra suvaržytos nesant tam jokio pagrindo.Teismas nepateikia jokių argumentų, kuriais remiantis vienos iš bylos procesinių šalių gyvenamoji vieta gali įtakoti bylos nagrinėjimo trukmę. Taigi, galima daryti išvadą, kad šis teismo nutartyje nurodytas motyvas yra visiškai deklaratyvus, o jo įtaka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumui teismo nebuvo įvertinta ir argumentuota, todėl ir šis teismo motyvas turėtų būti laikytinas nepagrįstu.Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo pareigos detaliai tikrinti ir vertinti ieškinio pagrįstumo, faktinių ir teisinių aplinkybių, priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde.Atsakovės nurodyti argumentai ir yra ginčo įrodinėjimo dalykas, kuriuos patvirtinti arba paneigti galės tik teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tuo tarpu teismas, sprendžiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nenagrinėja bylos iš esmės.Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų tretiesiems asmenims perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą, o tokiu atveju, palankus teismo sprendimas būtų neįgyvendinimas, nes daikto iš sąžiningo įgijėjo pagal minėtas nuostatas negalima išreikalauti.Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti aplinkybę, kad šiuo metu pritaikytos laikinosios apsaugos teisės - įrašas viešame registre, draudžiantis perleisti nekilnojamąjį turtą, iš esmės nepažeidžia atsakovės teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas, o taip pat aplinkybių, leidžiančių spręsti apie teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, egzistavimas. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalauja perkelti ieškovams pirkėjų teises ir pareigas, kylančias iš 2017 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarytos tarp atsakovų UAB „Nojus“ ir R. E. B..Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 17 d. tarp atsakovų UAB „Nojus“ ir R. E. B., atstovaujamos atsakovo R. B., buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. G-2225. Minėta sutartimi atsakovė R. E. B. pardavė atsakovei UAB „Nojus“ negyvenamas patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur ir 447/3420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur, bendra sandorio suma 23 000 Eur.Vienas iš atskirojo skundo argumentų – ieškovai ieškinio tikėtinai nepagrindė. Apeliantė nurodė, kad ieškovai nebuvo patalpų bendraturčiai, todėl neturėjo CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatytos pirmumo teisės, kuria iš esmės yra grindžiami ieškinio reikalavimai. Su aptariamu apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės, ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2323/2013). Aukščiau išdėstytos apeliantės nurodytos aplinkybės yra susijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės, tačiau šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, o ne ieškinys nagrinėjamas iš esmės. Ieškovai ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jų manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Taigi, šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovų pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo. Atskirajame skunde dėstomi nesutikimo su ieškovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčo esmės argumentai nėra reikšmingi, kadangi jie yra svarbūs bylą nagrinėjant iš esmės, vertinant pareikšto reikalavimo pagrįstumą, bet ne dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl šių aplinkybių pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Be to, nesutiktina su apeliantės argumentais, kad skundžiama nutartimi atsakovės teisės yra suvaržytos nesant tam jokio pagrindo. Pažymėtina, jog pareikštu ieškiniu ieškovai iš esmės siekia perkelti ieškovams pirkėjų teises ir pareigas, kylančias iš 2017 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu atsakovas turtą perleis, iš sąžiningo įgijėjo jo išreikalauti nebus galima, ir tokiu atveju ieškovų ieškinys netektų prasmės. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nors apeliantė pažymėjo, kad šiuo metu neegzistuoja jokia grėsmė, kad atsakovė perleis žemės sklypo dalį ar patalpas tretiesiems asmenims, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl aptariamas apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad CPK 137 straipsnio 6 dalis nustato teismo pareigą priėmus pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Vadinasi, net ir nesant ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo pranešti registro tvarkytojui apie iškeltą civilinę bylą. Savo pasekmėmis ir reikšme CPK 137 straipsnio 6 dalyje nustatyta priemonė prilygsta teismo pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei pagal LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktą.Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.