Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-338/11

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Robertas Rainys Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.

2011 m. gruodžio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Š. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., BK 222 str. 1 d., BK 300 str. 1 d. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems)metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų; pagal BK 300 str. 1 d. areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 65 str. paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė Š. Ž. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš Š. Ž. priteista 35 323,75 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. Ž. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri 2006-07-01 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) steigėju ir akcininku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai iš valstybinio socialinio draudimo fondo įgyti jam nepriklausančių motinystės (tėvystės) pašalpą, tyčia, žinodamas, kad jo žmona yra nėščia, ir numatydamas, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. nuostatomis, pagal kurias ,,motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį”, 2007-09-17 pats su savimi sudarė darbo sutartį Nr. 1, pagal kurią nuo 2007-09-17 įdarbino save direktoriumi, ir pažeisdamas 2002-06-04 Lietuvos Respublikos darbo kodekso Nr. IX-92 X skyriaus 186 str. ,,Darbo užmokestis“ 3 d. nuostatą, kad ,,darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų”, žinodamas, kad bendrovė neturi pajamų iš veiklos, trūksta apyvartinių lėšų, kad išlaidos daromos iš skolintų lėšų, paskyrė sau nepriklausantį darbo užmokestį - 2 750, 00 Lt per mėnesį,

ir tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad jam yra nustatytas nepriklausantis atlyginimas, jis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė 2008-01-14 UAB (duomenys neskelbtini) perduodamų dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestrą už 2007 m. 4 ketvirtį (forma 4-SD) su priedais: 2008-01-14 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansine ataskaita (forma Nr. 4) ir 2008-01-14 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma 3-SD), kuriuose įtraukti duomenys apie jam nepriklausantį darbo užmokestį ir nurodyta, kad Š. Ž. per 2007 m. 4 ketvirtį gavo 8 250 Lt draudžiamųjų pajamų, nuo kurių į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 2 803, 35 Lt įmokų,

po ko, jis 2008-07-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti jam motinystės (tėvystės) pašalpą, UAB (duomenys neskelbtini) buvusio direktoriaus K. Z. (nuo 2006-08-31 atleistas iš bendrovės) 2008-06-25 įsakymą Nr. 08/0012 apie Š. Ž. suteiktas vaiko priežiūros atostogas nuo 2008-06-25 iki 2009-09-19, bei 2007-11-06 vaiko gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir 2008-07-01 prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė (pašalpoms) A. P., remdamasi minėtais Š. Ž. ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais, todėl būdama apgaulės įtakoje ir manydama, kad Š. Ž. turi teisę gauti pagal minėtuose dokumentuose nurodytas draudžiamąsias pajamas apskaičiuotą atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-07-14 priėmė sprendimą Nr. 6-24-20655 ,,Dėl Š. Ž. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą”, kuriuo skyrė Š. Ž. vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2008-06-26 iki 2009-09-19 35 323, 75 Lt (neišskaičius pajamų mokesčio) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą iš 2007 metų 4 ketvirčio Š. Ž. 8 250,00 Lt negautų draudžiamųjų pajamų, po ko atskaičius pajamų mokestį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nuo 2008-06-26 iki 2009-09-19 į Š. Ž. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Bank A/S Lietuvos filiale (buvo SAMPO bankas), pervedė 28 283,15 Lt, iš kurių 28 283,15 Lt sudaro nepagrįstai paskirta motinystės pašalpos dalis, išmokėta dėl negautų 2007 metų 4 ketvirčio Š. Ž. 8 250,00 Lt draudžiamųjų pajamų, ir tokiu būdu Š. Ž. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 35 323,75 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, o taip pat, atskaičiuos pajamų mokestį ir išmokėjus jam už laikotarpį nuo 2008-06-26 iki 2009-09-19 motinystės (tėvystės) pašalpą-35 323,75 Lt (iš jų 28 283,15 Lt pervesta į Š. Ž. asmeninę sąskaitą ir 7 040,60 Lt sumokėta pajamų mokesčio), apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias lėšas 35 323,75 Lt, t.y. Š. Ž. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymą.

Š. Ž. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 300580780, kuri 2006-07-01 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) steigėju ir akcininku, nuo 2006-08-29 akcininkų susirinkimo protokolu Nr. P06/3 paskirtas statybos direktoriumi, kuriam suteikta teisė pasirašinėti dokumentus bendrovės vardu, o nuo 2007-09-17 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2006-08-29 iki 2009-05-01 veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamos veikos padarinius, kad bus trukdoma įvertinti įmonės turtą, nustatyti įsipareigojimų dydį ir struktūrą, sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. suklastojo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei sąmoningai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo – nevedė ir tyrimui nepateikė privalomų UAB (duomenys neskelbtini) 2006 - 2008 m. buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, o būtent: pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turtu, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį - visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, be to pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 5 punktų reikalavimus, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, o pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, taip pat 19 punktą, kuriame numatyta, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kituose ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. žinodamas, kad kasos išlaidų orderiuose nurodyti pinigai realiai nebuvo išmokėti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, išrašė 2007-11-10 kasos išlaidų orderius (duomenys neskelbtini), ir šiuose kasos išlaidų orderiuose suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų parašus pats už juos pasirašydamas, po ko šiuos kasos išlaidų orderius pasirašė kaip direktorius, patvirtindamas neįvykusias ūkines operacijas, kad tariamai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai pinigus gavo, t. y. kad A. K. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 1 001, 00 Lt, T. Č. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 378, 57 Lt, S. N. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 115, 97 Lt, A. P. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 378, 57 Lt, A. K. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 1 001, 00 Lt, A. P. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 566, 40 Lt, V. M. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 566, 40 Lt, M. M. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 1 465, 52 Lt, A. L. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 258, 70 Lt, bei 2009-01-19 pateikė šiuos suklastotus kasos išlaidų orderius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Išmokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei N. S., ir pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 dalies nuostatą, kad ,,už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, įstatymų nustatytą laiką nevedė ir tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų: kasos knygų už laikotarpį 2006-07-01 – 2009-05-01, avansinės apyskaitos už laikotarpį 2006-07-01 – 2009-05-01, didžiosios knygos už laikotarpį 2006-07-01 – 2007-12-31, pirkimo dokumentų už laikotarpį 2006-07-01 – 2009-05-01, pardavimo dokumentų už laikotarpį 2006-07-01 – 2009-05-01, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 4 dalies nuostatą, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos“, 16 str. 1 dalies nuostatą, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ neužtikrino, kad pagal įstatymo reikalavimus būtų tvarkomi bendrovės apskaitos registrai už 2006, 2007, 2008 metus; pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies nuostatą, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais [...] Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nevedė ir tyrimui nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) pavedimus į jo paties asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, t.y. 2007-06-28 pavedimą 1005,00 Lt sumai, 2007-06-28 pavedimą 3 000,00 Lt sumai, 2007-06-28 pavedimą 11 055,00 Lt sumai, 2007-07-19 pavedimą 704,00 Lt sumai, pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų, tokiu būdu nevedė ir tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių iš viso 15 764,00 Lt pervedimą į jo sąskaitą; taip pat nevedė ir tyrimui nepateikė transporto priemonės įsigijimą už 12 500,00 Lt pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų; ir pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies nuostatą, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, nevedė ir tyrimui nepateikė pinigų išėmimo iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos ir įnešimo į UAB (duomenys neskelbtini) kasą operacijas pagrindžiančių apskaitos dokumentų, t.y. 2006-07-21 be ūkines operacijas pateisinančių dokumentų iš bendrovės banko sąskaitos išimti 400,00 Lt, 2006-10-24 be ūkines operacijas pateisinančių dokumentų iš bendrovės banko sąskaitos išimti 600,00 Lt, 2006-10-30 be ūkines operacijas pateisinančių dokumentų iš bendrovės banko sąskaitos išimti 1 500 Lt, 2006-10-17 be ūkines operacijas pateisinančių dokumentų iš bendrovės banko sąskaitos išimti 3 000,00 Lt, 2006-11-10 be ūkines operacijas pateisinančių dokumentų iš bendrovės banko sąskaitos išimti 2 000,00 Lt, tokiu būdu nevedė ir tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių iš viso 7 500,00 Lt panaudojimą ar įnešimą į bendrovės kasą, neužtikrino, kad ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir kuro sąnaudos būtų įtrauktos į įmonės apskaitą 2006-2008 metais; pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 3 skyriaus 16 punkto reikalavimus, kad ,,visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, nevedė kasos knygos; pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 2 skyriaus 10 punkto nuostatą – „į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto (įmonės) vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas“, atsiskaitymus su tiekėjais bendrovėje vykdė per atskaitingus asmenis, tačiau nevedė ir tyrimui nepateikė avansinės apyskaitos ir dokumentų, patvirtinančių apmokėjimą; pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 4 d. 6 p. reikalavimą, kad ,,bendrovės metinė finansinė atskaitomybė kartu su bendrovės veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal šį Įstatymą ar įstatus) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktos juridinių asmenų registro tvarkytojui“, nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2007 metų ir 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, ir dėl nurodytų pažeidimų negalima buvo iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2008 metus, t.y. Š. Ž. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., padarymą.

Be to, Š. Ž. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri 2006-07-01 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 (be datos) skiltyje ,,Gavėjo parašas” ties V. Ž., V. J., A. K. pavardėmis suklastojo jų parašus pats už juos pasirašydamas bei 2009-01-19 pateikė šį išmokėjimo žiniaraštį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus, adresu Laisvės pr. 28, Vilnius, Išmokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei N. S., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Š. Ž., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 300580780, kuri 2006-07-01 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 3 (be datos) skiltyje ,,Gavėjo parašas” ties V. Ž., V. J., A. K., T. Č., S. N., A. P. pavardėmis suklastojo jų parašus pats už juos pasirašydamas bei 2009-01-19 pateikė šį išmokėjimo žiniaraštį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Išmokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei N. S., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Š. Ž., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 300580780, kuri 2006-07-01 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 4 (be datos) skiltyje ,,Gavėjo parašas” ties A. K., S. N., A. P., V. M., M. M., A. L. pavardėmis suklastojo jų parašus pats už juos pasirašydamas bei 2009-01-19 pateikė šį išmokėjimo žiniaraštį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Išmokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei N. S., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Š. Ž., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 300580780, kuri 2006-07-01 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 6 (be datos) skiltyje ,,Gavėjo parašas” ties A. K., S. N., M. M., A. L. pavardėmis suklastojo jų parašus pats už juos pasirašydamas bei 2009-01-19 pateikė šį išmokėjimo žiniaraštį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Išmokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei N. S., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Š. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri 2006-07-01 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 7 (be datos) skiltyje ,,Gavėjo parašas” ties A. K., T. Č., S. N., M. M., A. L., S. K. pavardėmis suklastojo jų parašus pats už juos pasirašydamas bei 2009-01-19 pateikė šį išmokėjimo žiniaraštį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Išmokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei N. S., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Š. Ž., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri 2006-07-01 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 8 (be datos) skiltyje ,,Gavėjo parašas” ties S. N. pavarde suklastojo jo parašą pats už jį pasirašydamas bei 2009-01-19 pateikė šį išmokėjimo žiniaraštį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Išmokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei N. S., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t.y. Š. Ž. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padarymą.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis Š. Ž., pastarojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, civilinio ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Š. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu Š. Ž. nuteistas už tris nusikalstamas veikas, t.y. 1) dėl apgaulės būdu savo naudai įgyto didelės vertės svetimo turto – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančių lėšų 35 323,75 litų; 2) dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo; 3) dėl tikrų dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog iš esmės nuteistasis ginčija savo kaltę dėl sukčiavimo, taip pat nesutinka su tam tikrais apylinkės teismo argumentais ir dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d., tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., visiškai pripažįsta savo kaltę.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės į turtą įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti.

Tokia apelianto gynybos pozicija vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti teisinę padėtį, ir atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetas.

Šios aplinkybės buvo nustatytos liudytojos N. S. 2009 m. sausio 19 d. surašytame tarnybiniame pranešime (t.1, b. l. 133-134).

Iš VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyr. specialistės I. P. 2009 m. gegužės 22 d. išvados matyti, kad Š. Ž., kuris įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) tik 2007 m. rugsėjo 17 d., VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 6-24-20655 paskirta 35 323,75 litų motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 19 d., taikant 130,95 litų vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal 2007 m. 4 ketvirčio UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas. Š. Ž. į jo asmeninę sąskaitą pervesta: nuo 2008 m. birželio 26 d. iki 2008 m. birželio 30 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) -344,18 litų, nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) - 2145,72 litų, nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) – 2145,72 litų, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) – 2032,14 litų, nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) – 1835,96 litų, nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) – 1835,96 litų, nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) – 1824,61 litų, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) – 1870,41 litų, nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) – 1870,41 litų, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) – 1870,41 litų, nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) – 1870,41 litų. Įvertinus tai, jog nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. bendrovės direktoriumi priimtas dirbti Š. Ž., darbo sutartį sudarė pats su savimi, kad priėmimo į darbą metu nustatė 2750 litų mėnesio atlyginimą, nors įmonės veikla buvo nuostolinga, kad buhalterinės apskaitos dokumentai netvarkingi, darytina išvada, kad Š. Ž. nepagrįstai pasididino draudžiamąsias pajamas su tikslu gauti didesnes VSD išmokas, neatsižvelgdamas ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, kad darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos rinkoje. Atsižvelgus, kad pašalpa skirta apgaulės įtakoje išmokant Š. Ž. motinystės (tėvystės) pašalpą apskaičiuotą pagal UAB (duomenys neskelbtini) neva gautas draudžiamąsias pajamas, VSDF biudžetui padaryta 35 323,75 litų žala, iš jų 28 055,67 litų būtų pervesta į apdraustojo asmeninę sąskaitą ir 7 268,08 litų sumokėtas pajamų mokestis (t. 1, b. l. 129-130). Patikslintoje 2009 m. birželio 10 d. išvadoje nurodyta, kad Š. Ž. taipogi buvo pervesta ir nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini)– 1870,41 litų (sumokėta pajamų mokesčio – 439,22 litų). Vertinant, kad Š. Ž. motinystės (tėvystės) pašalpa, paskaičiuota pagal UAB (duomenys neskelbtini) neva gautas draudžiamąsias pajamas, VSDF biudžetui už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 26 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. padaryta 26 932,09 litų žala, iš kurių 21 516,34 litų pervesta į apdraustojo asmeninę sąskaitą ir 5 415,75 litų sumokėta pajamų mokesčio (t. 1, b. l. 148-150). Iš VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos B. B. 2009 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo patikslinta Š. Ž. VSDF biudžetui padaryta žala, kadangi Š. Ž. buvo išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 19 d., todėl VSDF biudžetui padaryta 35 323, 75 litų žala, iš jų 28 283, 15 litų pervesta į apdraustojo sąskaitą ir 7 040,60 litų sumokėta pajamų mokesčio (t. 1, b. l. 63).

Iš 2009 m. rugsėjo 22 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus vyr. specialistės I. B. išvados Nr. 5-1/172 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad pagal tyrimui pateikto 2007 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) balanso duomenis trumpalaikis turtas sudarė 18 086 Lt, bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai 54 702 Lt, nuostolis - 33 597 Lt. Trumpalaikis turtas 2007 m. gruodžio 31 dienai buvo 3.0 karto mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. einamieji įsipareigojimai buvo didesni už turėtas mokėjimo priemones. Bendrojo trumpalaikio turto mokumo koeficientas buvo 0,33=18.086:54.702, t.y. rodiklis buvo mažesnis už vienetą, tai reiškia, kad bendrovė artimiausioje ateityje negalėjo įvykdyti visų savo turėtų įsipareigojimų. Remiantis tyrimui pateiktais dokumentais, UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu neturėjo pajamų, o išlaidos buvo daromos iš skolintų lėšų, todėl galima teigti, kad bendrovė nevykdė ekonominės veiklos, darbo užmokestį mokėjo iš skolintų lėšų, tačiau, neatsižvelgiant į tokią finansinę būklę, trūkstant apyvartinių lėšų direktoriui buvo nustatytas 2 750,00 Lt atlyginimas. Pagal 2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso X skyriaus 186 str. 3 dalį „Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje“. Remiantis tyrimui pateiktais dokumentais UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu netu­rėjo pajamų, todėl galima teigti, kad bendrovė nevykdė ekonominės veiklos, darbo užmokestį mo­kėjo iš skolintų lėšų, tačiau, neatsižvelgiant į tokią finansinę būklę, trūkstant apyvartinių lėšų direktoriui buvo nustatytas 2 750,00 Lt atlyginimas (t. 2, b. l. 161-170). Šią išvadą patvirtino ją surašiusi specialistė I. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu (t. 3, b. l. 199-200, t. 5, b. l. 21-22).

Iš darbo sutarties Nr. 1 matyti, kad darbdavio atstovas Š. Ž. 2007 m. rugsėjo 17 d. priėmė į darbą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi Š. Ž., darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 2750 Lt kas mėnesį (t. 1, b. l. 15).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 08/0012 matyti, kad Š. Ž. išleistas vaiko priežiūros atostogų nuo 2008 m. birželio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 19 d., įsakymą pasirašė direktorius K. Z. (t. 1, b. l. 78), kuris nuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. atleistas iš bendrovės vadovo pareigų. 2008 m. liepos 1 d. Š. Ž. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko, gimusio 2007 m. rugsėjo 19 d., priežiūros atostogų laikotarpiui (t. 1, b. l. 76-77) bei su prašymu susijusius dokumentus, t.y. minėtą 2008 m. birželio 25 d. įsakymą, vaiko gimimo liudijimo kopiją, kuriame matyti, kad A. Ž., kurio tėvai yra Š. Ž. ir R. Ž., gimė 2007 m. rugsėjo 19 d., (t. 1, b. l. 159) bei prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-20655 ir Š. Ž. paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2008 m. birželio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 19 d., viso 35 323,75 Lt dydžio (t. 1, b. l. 79-80), ši pašalpa apskaičiuota už darbą UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. (t.1, b. l. 81). Taigi, Š. Ž. pašalpos dydžiui reikšmingos buvo būtent 2007 m. 4 ketvirčio jo draudžiamosios pajamos. Š. Ž., 2007 m. rugsėjo 17 d. įdarbinęs save direktoriumi, paskyrė sau 2750 litų darbo užmokestį, per 2007 m. 4 ketvirtį pastarojo atlyginimas sudarė 8250 litų (2750x3), o nuo 2008 metų, kaip pats Š. Ž. pripažįsta, atlyginimą sumažino. VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą dėl Š. Ž. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą ir apskaičiavo 35 323,75 litų pašalpos sumą, iš jų 28 283,15 litų nuo 2008 m. birželio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 19 d. buvo išmokėta Š. Ž., o 7 040,60 litų sumokėta pajamų mokesčio. Pažymima ir tai, kad VSDFV apskaičiuotos įmokos pilnai sumokėtos už Š. Ž., už kitus darbuotojus įmokos sumokėtos ne visos, arba iš viso mokamos nebuvo, įsiskolinimas 2008 m. pradžioje sudarė 4907,48 Lt (t.1, b. l. 69-73).

UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo finansinių galimybių 2007 m. 4 ketvirtyje Š. Ž. mokėti atlyginimą 2750 litų per mėnesį, iš viso 8250 litų per 2007 m. 4 ketvirtį, nes tiriamuoju laikotarpiu (2007 m. spalio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d.) neturėjo lėšų banko sąskaitoje ir bendrovės kasoje, nustatytas 0 litų likutis, neturėjo pajamų, trūko apyvartinių lėšų. Kaip matyti iš minėtos 2009 m. rugsėjo 22 d. specialistės išvados, 2007 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) balanso duomenis trumpalaikis turtas sudarė 18 086 Lt, bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai 54 702 Lt, nuostolis - 33 597 Lt (t. 1, b. l. 13, 14), t.y. trumpalaikis turtas 2007 m. gruodžio 31 dienai buvo 3.0 karto mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus, o bendrojo trumpalaikio turto mokumo koeficientas buvo mažesnis už vienetą (0,33), tai reiškia, kad bendrovė artimiausioje ateityje negalėjo įvykdyti visų savo turėtų įsipareigojimų. Taigi, esant tokiai bendrovės finansinei padėčiai, UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pajėgi mokėti Š. Ž. jo paties nustatyto darbo užmokesčio.

Atkreipiamas dėmesys, jog pats nuteistasis, apklaustas teisme, parodė, jog tuo metu bendrovės kasoje pinigų nebuvo, darbo užmokestį jis ruošėsi sau mokėti iš savo santaupų, o į bendrovė dirbti buhalteriu priimtas A. K. patarė jam paskirti sau didesnį darbo užmokestį už minimalų, nes neva mažos algos mokėti direktoriui negalima. Tačiau šias nuteistojo nurodytas aplinkybes paneigė teisme liudytoju apklaustas A. K., kuris tvirtino, jog Š. Ž. sakė, kad pastarojo nustatytas darbo užmokestis 2750 Lt yra nerealus, nes bendrovė jokių pajamų neturėjo, aiškino, kad algas pradžiai reikia nustatyti minimalaus darbo užmokesčio lygio, nuteistasis su tuo nesutiko. Be to, Š. Ž. parodymus apie tai, kad paskirtą jam tėvystės pašalpą jis panaudojo vaikui ir pragyvenimu, o žmonos uždarbis buvo naudojamas kreditui dengti, paneigė liudytoja R. Ž., kuri paaiškino, jog Š. Ž. už gaunamą tėvystės pašalpą pirko įvairius daiktus, dengė kreditus, slėpė nuo jos pašalpos dydį, o išėjęs iš namų jai pinigų sūnaus išlaikymui nedavė, nors buvo tėvystės atostogose.

Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog Š. Ž. apgaulė, įgyjant svetimą turtą, pasireiškė tuo, kad jis suklaidino VSDFV Vilniaus skyrių, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo 2007 m. 4 ketvirtį gautas draudžiamąsias pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini), t.y. kad jis už minėtą ketvirtį gavo 8250 litų draudžiamųjų pajamų. Šis suklaidinimas buvo esminis sprendžiant Š. Ž. mokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos klausimą. Taigi, Š. Ž. apgaulė lėmė VSDFV Vilniaus skyriaus suklydimą ir buvo svetimo turto įgijimo priežastis.

Pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismo išreikalauti dokumentai iš akcinės bendrovės firmos (duomenys neskelbtini) (2008 m. sausio 28 d. sutartis, 2008 m. vasario 12 d., 14 d., 19 d., kovo 28 d. PVM sąskaitos faktūros) tik patvirtina tam tikrus UAB (duomenys neskelbtini) pirkimus iš ABF (duomenys neskelbtini), o tai, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) 2008 m. vasario 13 d., balandžio 3 d., buvo pervesta 7000 litų pagal statybos rangos sutartį, nepaneigia Š. Ž. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymo, kadangi šie dokumentai nesutampa su tiriamuoju laikotarpiu (2007 m. spalio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d.). Be to, ABF (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys taipogi patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir 2008 metų pradžioje buvo sunkioje finansinėje padėtyje, nes taip ir neapmokėjo ABF (duomenys neskelbtini) pateiktų sąskaitų-faktūrų, dėl ko ABF (duomenys neskelbtini) buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, 2009 m. vasario 17 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas ieškinį patenkino ir išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, vykdomasis raštas perduotas antstolių V. M. ir D. M. kontorai.

Apeliantas mano, kad sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje jo veiksmai galėtų būti pripažinti tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog jis UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo jokio darbo, bet darbo užmokestį gavo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nagrinėjamu laikotarpiu, t.y. 2007 m. 4 ketvirtį, pagal 2007 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) balanso duomenis bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai 3 kartus viršijo trumpalaikį turtą, bendrovė neturėjo pajamų, išlaidos buvo daromos iš skolintų lėšų, todėl darytina išvada, jog tiriamu laikotarpiu (2007 m. spalio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d.) bendrovė (duomenys neskelbtini)realiai nevykdė jokios pelningos ekonominės veiklos. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų (V. Ž., A. P., T. Č., M. M., S. K., A. L., S. N., V. M.) parodymai apie vykusius statybos darbus tam tikruose objektuose taipogi nepaneigia aplinkybės, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. 4 ketvirtyje nebuvo pajėgi mokėti Š. Ž. jo paties nustatyto darbo užmokesčio, juolab, kad iš šių liudytojų, dirbusių bendrovėje trumpai (ilgiausiai dirbo T. Č. apie 3 mėnesius) bei skirtingais nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2008 m. vasario 2 d. laikotarpiais, parodymų matyti, kad su jais nebuvo visiškai atsiskaityta, dauguma iš jų būtent dėl negauto atlyginimo iš darbo ir išėjo. Minėtos aplinkybės nepaneigia ir tai, jog 2007 m. rugsėjo 19 d. gimus apelianto sūnui, nuteistojo žmona R. Ž. išėjo motinystės atostogų ir jai buvo skirta 1 800 litų dydžio pašalpa, vėliau ji įsidarbino, o nuteistasis išėjo vaiko priežiūros atostogų. Kaip matyti iš liudytojos R. Ž. parodymų, ji išėjo dirbti būtent todėl, nes Š. Ž. tuo metu nedirbo, pažymint ir tai, jog apie nėštumą Š. Ž., kaip pats nurodė, žinojo nuo 2007 metų pradžios.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nuteistasis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi tapo tik nuo 2007 m. rugsėjo 17 d., todėl neturi pareigos nešti atsakomybę už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą iki 2007 m. rugsėjo 17 d. Be to, nuteistasis Š. Ž. nurodo, kad kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su kuria sudarė sutartį ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo pavestas UAB (duomenys neskelbtini) todėl atsakomybė už tinkamą, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos vedimą priklauso UAB (duomenys neskelbtini)

Kaip matyti iš 2008 m. sausio 17 d. sutarties UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterines paslaugas (t. 2, b. l. 94-96). Nuteistojo atstovaujamai bendrovei neapmokėjus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų sąskaitų faktūrų, nuo 2008 m. gegužės 2 d. buvo nutrauktas buhalterinių paslaugų teikimas pagal minėtą sutartį (t. 2, b. l. 104). Nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2008 m. sausio 14 d. UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriu buvo A. K.. Iš pastarojo parodymų matyti, jog kai buvo priimtas į darbą, užvedė buhalterinės apskaitos dokumentus, užregistravo bendrovę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje kai PVM mokėtoją. UAB (duomenys neskelbtini) buveinės neturėjo, jis bendrovės apskaitą tvarkė savo namuose. Per visą jo darbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpį Š. Ž. jam jokių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apie vykdomą veiklą nepateikė, todėl jis jų ir negalėjo tvarkyti. Jis tik pagal darbo sutartis priskaičiuodavo bendrovės darbuotojams darbo užmokesčius, surašydamas darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius ir išrašydavo kasos išlaidų orderius, minėtus dokumentus surašydavo ranka ir atiduodavo direktoriui, kad jis išmokėtų darbuotojams atlyginimus. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių jis niekada neruošė ir nespausdino, nes namuose neturėjo kompiuterio. Kaip bendrovės buhalteris, paruošė ir pateikė SODRAI finansinę ataskaitą bei pranešimus apie apdraustųjų (be atleistųjų) įmokas už 2007 metų 3 ir 4 ketvirčius. Jis nežinojo, kokiame banke UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitą, parašo teisės banke jis neturėjo. Kai užsiminė Š. Ž., kad reikia mokėti mokesčius Sodrai, šis nuo jo pradėjo slapstytis, vengdavo susitikti. Jam nuolat skambino iš Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad nemokamos privalomos įmokos, jis jokios buhalterinės veiklos negalėjo vykdyti, nes Š. Ž. neteikė dokumentų, todėl nutarė bendrovėje toliau nedirbti, iš darbo išeiti negalėjo, nes Š. Ž. negalėjo surasti ir parašyti pareiškimą, todėl 2008 m. sausio 14 d. nuvyko į Sodrą ir parašė pareiškimą, kad būtų atleistas iš darbo. Kai jis išėjo iš darbo, UAB (duomenys neskelbtini) visus blankus ir žurnalus, kasos knygą grąžino Š. Ž.. Iš liudytojos I. S. (dirbusios UAB (duomenys neskelbtini) parodymų matyti, jog 2008 metų sausio mėnesį kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Š. Ž., pasakė, kad mirė jo bendrovės buhalteris ir sudarė su jais sutartį dėl buhalterinės apskaitos sutvarkymo. Š. Ž. pateikė bendrovės buhalterinius dokumentus, kurie buvo netvarkingi, tai buvo pirminiai dokumentai – sąskaitos-faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, banko dokumentai, kasos knyga nebuvo pateikta. Šių dokumentų perdavimo aktas nebuvo surašytas. Šie dokumentai buvo įvesti į kompiuterį, Š. Ž. visus metus nepasirodė, slapstėsi, atėjo 2009 metų kovo mėnesį, sumokėjo už darbą ir dokumentus pasiėmė, dokumentų perdavimo akto nepasirašė.

Iš 2009 m. rugsėjo 22 d. specialistės išvados matyti, jog pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako būtent ūkio subjekto vadovas, t.y. šiuo atveju – Š. Ž.. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus. Tyrimui nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai - kasos knygos už laikotarpį 2006-07-01 – 2009-05-01, avansinės apyskaitos už laikotarpį 2006-07-01 – 2009-05-01, didžioji knyga už laikotarpį 2006-07-01 – 2007-12-31, pirkimo dokumentai už laikotarpį 2006-07-01 – 2009-05-01, pardavimo dokumentai už laikotarpį 2006-07-01 – 2009-05-01. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 p. reikalavimus „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, UAB (duomenys neskelbtini) nevedė kasos knygos. Bendrovė atsiskaitymus su tiekėjais vykdė per atskaitingus asmenis, tačiau tyrimui nepateiktos avansinės apyskaitos ir dokumentai pa­tvirtinantys apmokėjimą. Dėl išvardintų pažeidimų pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės iš dalies nu­statyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2008 metus (t. 2, b. l. 161-170).

Nors Š. Ž. tik nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. tapo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau nuo 2006 m. rugpjūčio 29 d. akcininkų susirinkimo protokolu Nr. P06/3 Š. Ž. buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) statybos direktoriumi, kuriam suteikta teisė pasirašinėti dokumentus bendrovės vardu (t. 2, b. l. 184). Tą pačią dieną iš bendrovės direktoriaus pareigų buvo atleistas K. Z. (t. 2, b. l. 181). Esant šioms aplinkybėms, Š. Ž. pagrįstai buvo nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Š. Ž. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, Š. Ž. dirba, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 225-234, 239), skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurią įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Be to, apylinkės teismas, parinkdamas bausmių rūšis ir nustatydamas jos dydį, įvertinęs ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia įstatymo sankcijoje numatyto vidurkio, o už BK 222 str. 1 d. bei 300 str. 1 d. teisingai paskyrė arešto bausmes. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, parinko ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t.y. bausmes iš dalies sudėjo, todėl paskirtą galutinę bausmę, taipogi neviršijančią vidurkio, numatyto įstatyme už sunkų nusikaltimą, vertinti kaip aiškiai per griežtą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Apelianto argumentas, jog viso proceso metu jis buvo nuoseklus, ir ikiteisminio tyrimo subjektams padėjo atskleisti šias veikas, nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Š. Ž. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, savo pozicija dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų išreiškė tik teisme. Be to, BK 55 straipsnio nuostatos taikomos asmeniui pirmą kartą nusikaltusiam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, bet ne už sunkų nusikaltimą.

Apeliaciniu skundu taipogi prašoma atmesti byloje pareikštą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį.

Vadovaujantis BPK 115 str. 1 d. nuostatomis, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Bylos medžiaga nustatyta, jog Š. Ž. savo neteisėtais veiksmais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarė 35 323,75 litų dydžio turtinę žalą, todėl ši suma pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteista iš Š. Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo Š. Ž. apeliacinį skundą.