Kauno apygardos teismo nutartis

2013-08-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1220-480/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-04Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-01
Bylos Nr.
2A-1220-480/2013
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02685-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
K. M., L. M.
Ieškovas
K. M., L. M.
Trečiasis asmuo
M. M.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-1220-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02685-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 76.4;76.5; 78.2.1;121.18;121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-399/2013 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui M. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškovės L. M. ieškinį atsakovui K. M., trečiajam asmeniui M. M. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. M. ieškiniu prašė nustatyti, kad jis nėra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o M. M. nėra jo biologinis sūnus.

2013 m. vasario 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė (t. 2, b. l. 87) reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, nurodė, kad jam ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos ir sutinka, kad šioje dalyje byla būtų nutraukta, sutiko, kad jis yra M. M. tėvas ir ekspertizės išvadų neginčijo.

Šalies argumentai

Ieškovė L. M. ieškiniu prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 15 d. nutarimu nustatytą M. M. išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovas K. M. teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnuo nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, ir nustatant L. M. uzufrukto teisę į šias lėšas.

Civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo sujungtos Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkės 2012 m. liepos 12 d. nutartimi (t. 2, b. l. 11).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu priėmė K. M. ieškinio atsisakymą ir bylą dalyje dėl jo tėvystės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuginčijimo, atstatant senaties terminą tėvystei nuginčyti, nutraukė; pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 15 d. nutarimu nustatytą išlaikymo dydį ir nustatė, kad K. M. teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnuo nuo ieškinio priėmimo dienos, tai yra 2012-04-16, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) L. M..

Dėl tėvystės nuginčijimo

Teismas nurodė, kad iš byloje esančio gimimo įrašo (b. l. 49) matyti, kad pagrindas įregistruoti K. M. M. tėvu yra Marijampolės CMS (duomenys neskelbtini) santuokos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). K. M. prašymu byloje buvo paskirta ekspertizė ir ji yra atlikta bei išvadose nurodoma, kad (b. l. 51-61) tikimybė, jog K. M. yra M. tėvas yra 99,999999992 procento. Šalys sutiko su ekspertų išvadomis. Teismas K. M. ieškinio atsisakymą priėmė ir bylą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo M. M., atnaujinus senaties terminą jai nuginčyti, nutraukė, konstatavęs, kad tai nepažeidžia nepilnamečio M. M. interesų (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Dėl išlaikymo dydžio pakietimo

Teismas nustatė, kad L. M. ir K. M. yra nepilnamečio M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, nutraukę santuoką (b. l. 6-8), gyvenantys skyrium, vaikas gyvena su motina. Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998-06-15 nutarimu yra nustatyta, kad K. M. turi mokėti sūnui M. M. išlaikymą ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vienas minimalus gyvenimo lygis nuo 1998-05-13 iki jo pilnametystės. Teismas nurodė, kad M. M. mokosi Marijampolės YAMAHA muzikos mokykloje ir moka kas mėnuo po 100 Lt, pirktas klavišinis muzikos instrumentas, pėdos įtvaras (b. l. 9, 100, 101). Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 91-93,102), kad 2012 metais nepilnamečio M. M. sveikata pablogėjo, jis daug sirgo, vartojo vaistus, išaugo, gydytojai jam rekomendavo didinti fizinį aktyvumą, nustatyta virškinimo sutrikimas. Dėl regėjimo turi būti su akiniais (b. l. 89). Vaiko poreikiams išsimokėtinai pirktas kompiuteris (b. l. 94, 95). L. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbo užmokestis buvo minimalus, nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. registruota darbo biržoje, gavo netekto darbingumo pensiją 270 Lt (b. l. 32-34, 97). Ieškovė yra dalinai darbinga, nuo 2011-05-09 iki 2013-05-09 jai nustatytas 50 procentų darbingumas. L. M. nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha sodų žemės sklypas, automobilis VW Passat 1996 metų gamybos (b. l. 35-37). K. M. buvo registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą 315 Lt, jam nerekomenduojamas sunkus fizinis darbas su stuburo judesiais, nuo 2012-11-14 iki 2013-11-13 nustatytas darbingumo lygis 55 procentai (b. l. 33, 68, 69), nuosavybės teise turi automobilį VW BUS 1983 metų gamybos, nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise neturi (b. l. 48-52). Teismas nustatė, kad M. M. poreikiai po 1998-06-15, kai buvo nustatyta pareiga K. M. teikti išlaikymą sūnui, padidėjo, kadangi vaikas pradėjo lankyti mokyklą, reikalinga daugiau lėšų skirti jo lavinimui, lanko muzikos mokyklą, pasikeitė ir jo sveikata – pablogėjo.

Bylos duomenimis teismas nustatė, kad abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tačiau padėtis gaunamų pajamų prasme pablogėjo, kadangi jie abu tapo dalinai darbingi. Teismas sprendė, kad bus užtikrinti nepilnamečio protingi vaiko poreikiai, atsižvelgta į šalių turtinę padėtį ir sąžiningumo bei protingumo principus nustačius, kad išlaikymą nepilnamečiui sūnui atsakovas turi teikti periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnuo. Teismas nurodė, kad išlaikymo dydis keistinas nuo ieškinio priėmimo dienos, tai yra 2012-04-16, kadangi bylos nagrinėjimas užsitęsė K. M. ginčijant tėvystę sūnui M. M., kurio sveikata pablogėjusi nuo 2012 metų pirmo pusmečio, nuo tada ir atsirado pagrindas gauti didesnį išlaikymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas K. M. prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas iš jo 250 Lt kas mėnesį išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui. Nurodo, kad jis negali teikti didesnio išlaikymo sūnui, nes yra netekęs 50 procentų darbingumo dėl stuburo ligų, jam yra prasidėjęs širdies ritmo sutrikimas. Dėl sveikatos stovio jis negali gauti darbo, nes gali dirbti tik lengvus nefizinius darbus. Jo pajamas sudaro tik socialinė išmoka - 350 Lt per mėnesį. Didžiąją dalį gaunamų pajamų išleidžia vaistams, tačiau visų skiriamų vaistų nusipirkti neišgali. Jokio nekilnojamojo turto neturi. Nuosavybės teise priklauso 1983 m. gamybos VW BUS. Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis po 1998-06-15 labai pablogėjo, pablogėjo ir jo sveikata, neturi darbo. Nors sūnus auga, keičiasi jo poreikiai, tačiau dabar jis negali sūnui skirti 250 Lt išlaikymui kas mėnesį, nes iš liekamų 100 Lt nepragyventų. Esant susidariusiai padėčiai, gali sūnui skirti 130 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ir trečiojo asmens M. M. įstatyminė atstovė L. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas klaidina teismą nurodydamas, jog jo pajamas sudaro tik socialinė išmoka - 350 Lt per mėnesį. Apeliantas yra neįgalus ir gauna ne tik socialinę išmoką, bet ir neįgalumo pensiją. Be to, jis gali ir privalo turėti darbines pajamas, nes būtina atlikti tėvo pareigą - teikti nepilnamečiam sūnui materialinį išlaikymą. Apeliantas vadovaujasi tik savo interesais, tačiau visiškai neįvertina tai, kad per penkiolika metų sūnus užaugo ir iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai. Padidėjo sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų dydis, nes reikalinga pirkti didesnių dydžių drabužius ir avalynę, padidėjo maisto poreikis, pablogėjo sūnaus sveikata, sūnus pradėjo lankyti klavišinių instrumentų klasę. Be to, pablogėjo ekonominė situacija Lietuvoje ir išaugo visų prekių kainos, mokesčiai. Ieškovė nurodo, kad gaudama iš apelianto tik po 130 Lt per mėnesį, negalės užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų, nes jai nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis, tačiau ji dirba, kad galėtų kiek galima daugiau skirti lėšų sūnaus išlaikymui. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad abu tėvai turi vienodą pareigą sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis ir priteisė nors ir mažą, po 250 Lt, materialinį išlaikymą iš apelainto, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto gaunamų pajamų dydį ir turtinę padėtį, darbingumo lygį ir kitas su tuo susijusias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų – vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Nagrinėdamas klausimą dėl to, kokio dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti priteistas, teismas nurodytas aplinkybes privalo įvertinti išsamiai ir visapusiškai. Tai sąlygoja tiek CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostata, jog savo išvadą teismas privalo pagrįsti išsamia byloje esančių įrodymų analize, tiek ir CPK 376 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo pareiga aktyviai ginti nepilnamečių vaikų interesus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 15 d. nutarimu K. M. turi mokėti sūnui M. M. išlaikymą ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio nuo 1998-05-13 iki jo pilnametystės. Nuo teismo nutarimo, kuriuo priteistas išlaikymas ieškovo nepilnamečiui vaikui, iki ieškinio dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo teismui padavimo dienos (2012-06-29) praėjo 14 metų. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui M. M. išlaikymas periodinėmis išmokomis buvo nustatytas prieš keturiolika metų, pasikeitė ekonominė situacija, išaugo kainos, šiuo metu M. M. yra paauglys, todėl padidėjo vaiko poreikiai, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai. Padidėjo išlaidos vaiko ugdymui, mokymuisi skirtoms priemonėms, sportui, sveikatos priežiūrai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo nutarimu nustatyto išlaikymo dydžio padidinimo. Be to, ir pats apeliantas pripažįsta, kad sūnus auga ir keičiasi jo poreikiai. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas iš jo 250 Lt kas mėnesį išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui. Nurodo, kad jis negali teikti didesnio išlaikymo sūnui, nes yra netekęs 50 procentų darbingumo dėl stuburo ligų, jam yra prasidėjęs širdies ritmo sutrikimas. Dėl sveikatos stovio jis negali gauti darbo, nes gali dirbti tik lengvus nefizinius darbus. Jo pajamas sudaro tik socialinė išmoka - 350 Lt per mėnesį. Didžiąją dalį gaunamų pajamų išleidžia vaistams, tačiau visų skiriamų vaistų nusipirkti neišgali. Jokio nekilnojamojo turto neturi.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tačiau padėtis gaunamų pajamų prasme pablogėjo, kadangi jie abu tapo dalinai darbingi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Apelianto įsitikinimu mokėti sūnui išlaikymą po 250 litų per mėnesį jis finansiškai nepajėgus, nes pats gauna tik 350 Lt socialinę išmoką. Nagrinėjamos bylos atveju ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti apelianto realiai gaunamomis pajamomis, nes nurodyto dydžio pajamų nepakaktų būtiniausiems ir minimaliems apelianto poreikiams patenkinti, nekalbant apie pareigos vykdymą teikiant išlaikymą sūnui.

Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju nors apeliantas yra oficialiai yra praradęs dalį darbingumo, nes nuo 2012-11-14 iki 2013-11-13 jam yra nustatytas 55 % darbingumo lygis, nuo 2009-08-26 yra registruotas darbo biržoje, gauna socialinę išmoką, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantas deda maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad gautų savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant šalių turtinę padėtį bei sprendžiant keistino išlaikymo dydį. Apeliantas, būdamas darbingo amžiaus, nors dėl sveikatos ir praradęs dalį darbingumo, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis ieškojo ir negali susirasti sveikatos būklę atitinkančio darbo, siekė gauti netekto darbingumo pensiją ir dėl kokių priežasčių jos negavo.

Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004).

Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus amžių (15 metų), jo sąlygotus poreikius maistui, aprangai, lavinimo bei mokymo reikmėms, priteisus iš apelianto teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį, bei to paties dydžio išlaikymą teikiant ir atsakovei, bus užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai, buitinės sąlygos, jo vystymasis ir mokymasis. Apelianto sutikimas teikti 130 Lt per mėnesį išlaikymą sūnui negali patenkinti net minimalių jo poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertimo byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau tai šalims neužkerta kelio vėliau iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo CPK 3.201 straipsnio tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą rengiant atsakovei atsiliepimą į apeliacinį skundą, nepriteistinos, nes apeliantas yra 100 % atleistas nuo bylinėjimo išlaidų valstybei ( t. 2, b. l. 120, CPK 96 str. 4 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė