- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- I-3211-142/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Halina Zaikauskaitė (pran.), Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- P. G.
- Trečiasis asmuo
- N. V., Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Asta Kaminskaitė, Natalija Filipova
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui P. G., jo atstovei advokatei Natalijai Filipovai, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. V., jos atstovei advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, N. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. G. padavė teismui prašymą atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus prašymui, giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į I. (J.) G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę.
Paaiškino, kad senelis I. (J.) G., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 18 dešimtinių (20 ha) žemės Rozkazy kaime, Riešės valsčiuje, Vilniaus – Trakų apskrityje (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą – Antežerių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus r.). I. (J.) G. sūnus, pareiškėjo tėvas, P. G., mirė (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjui buvo 13 metų. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 4 d. pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę. Paaiškino, kad Įstatymo nustatytus terminus praleido dėl sunkių gyvenimo aplinkybių: pareiškėjos žmona sunkiai serga nuo 1987 m., po 1996 m. atliktos operacijos žmona dažnai gulėdavo ligoninėje, dėl to pareiškėjas vienas turėjo rūpintis šeima – prižiūrėti sergančią žmoną, du vaikus, daryti visus ruošos darbus. 1998 m. kilo gaisras bute, jam vienam teko rūpintis buto remontu. 1999 m. pareiškėjui buvo iškelta baudžiamoji byla, dėl to buvo areštuotas šeimos turtas. Baudžiamoji byla nutraukta 2000 m. Dėl to, kad pareiškėjui buvo iškelta baudžiamoji byla, pareiškėjas patyrė daug išgyvenimų, žmonos sveikata dar labiau pablogėjo, 2001 m. žmonai buvo atlikta sudėtinga operacija. Kojų operacijos metu žmona užsikrėtė hepatitu C, jai nuolat daromos interferono injekcijos. Paaiškino, kad 2000 m. lapkričio mėn. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Gautą archyvo 2000-11-16 pažymą parodė advokatui, kuris jam paaiškino, kad „dešimtinė“ yra „aras“ šiuolaikinėje matavimo sistemoje, ir patarė, kad dėl tokios smulkmenos, kaip 18 arų, neverta rašyti prašymo ir rinkti dokumentų. Tęsti nuosavybės teisių atkūrimą paskatino dukra T., kuri atsitiktinai iš Z. B., kuri yra I. (J.) G. giminaitė, sužinojo, kad I. (J.) G. Antežerių kaime turėjo daug žemės, miško, gyvulių. Duktė T. išsiaiškino, kad senelis turėjo ne 18 arų, o 20 ha. Taip pat dukra sužinojo, kad tėvo P. G. sesers K. duktė N. V. tvarko nuosavybės teisių atkūrimo į senelio I. (J.) G. iki nacionalizacijos turėtą žemę reikalus. N. V. atsisako bendrauti su pareiškėju ir pareiškėjo dukra. Mano, kad nurodytos priežastys yra svarbios, ir dėl to yra pagrindas atnaujinti praleistus terminus prašymui ir reikalingiems dokumentams pateikti.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė prašymą, prašė tenkinti nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) Teisės departamentas atsiliepime į prašymą (b. l. 38-39) paaiškina, kad teismui pripažinus, kad pareiškėjo nurodytos įstatymu nustatytų terminų praleidimo priežastys yra svarbios, neprieštaraus, kad terminas būtų atnaujintas. Teismo posėdyje VAVA atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. V. ir jos atstovė teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė jo netenkinti. N. V. paaiškino, kad su P. G. yra pusbroliai. Dar prieš 14 metu ji kalbėjosi su pareiškėju dėl senelio žemės. P. jai pasakęs, kad jam žemės nereikia, nes jam brolis duos ar davė. Prašyme atkurti nuosavybės teises nurodė kad I. G. turėjo tik dukterį, nes P. žemės nereikėjo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į senelio I. (J.) G. iki nacionalizacijos Antežerių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus r. turėtą 18 dešimtinių žemę. Tokią teisę pareiškėjui garantuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p. Iš Įstatymo normų analizės matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra sudėtinis procesas, inicijuojamas asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybes teises, bei sąlygojamas šiame procese dalyvaujančių subjektų veiksmų atlikimu įstatymo apibrėžtais terminais. Įstatymo (Nr.VIII-359, 2004-10-12 redakcija) 10 str. 1 d. nustato, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 4 d. nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Į bylą pateikti įrodymai (b. l. 7-35) patvirtina pareiškėjo prašyme nurodytas pareiškėjo gyvenimo aplinkybes. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės apsunkino pareiškėjo galimybes tinkamai rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Kad pareiškėjas rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, rodo tai, kad pareiškėjas 2000 m. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą žinių apie I. G. turėtą žemę (b. l. 7). Pareiškėjas neneigia, kad žinojo apie senelio turėtą žemę dar nepasibaigus įstatymo nustatytam terminui prašymui paduoti, tačiau jis manęs, kad žemės senelis turėjo mažai. Tai patvirtina ir N. V. paaiškinimą, kad P. G. atsisakė pretenzijų į senelio žemę. N. V. neįrodė, kad pareiškėjas žinojo tikrąjį senelio turėtos žemės plotą. Kadangi pareiškėjo senelis mirė, kai pareiškėjui buvo 9 metai, o pareiškėjo tėvas – kai pareiškėjui buvo 13 metų (b. l. 9, 11-15), dėl to buvo nutrūkę giminės ryšiai „seneliai-tėvai-vaikai“, ir tokiomis aplinkybėmis pareiškėjui dėl objektyvių priežasčių buvo negalima nustatyti visų su ginčo žemės grąžinimu susijusių faktinių ir teisinių aplinkybių. Pati N. V., paduodama prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio I. (J.) G. turėtą žemę, nurodė, kad I. G. turėjo tik vieną vaiką, t. y. dukterį K., kuri yra N. V. motina (b. l. 64-65). Senelio I. G. galimų įpėdinių N. V. nenurodė ir du kartus paduodama Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į tą pačią žemę, nustatymo (b.l. 8, 9). Pokalbio dėl senelio žemės metu nepasakydama tiesos apie senelio turėtos žemės plotą P. G., N. V. suklaidino pareiškėją. Dėl visų šių nurodytų aplinkybių pareiškėjas pasirinko ir atitinkamą elgesio būdą - klaidingai manydamas apie senelio turėtą žemės plotą, pareiškėjas visiškai pateisinamai neteikė prašymo nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatyti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje išsakytą poziciją, jog Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, darytina išvada, jog įstatymo nustatytas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, kliudžiusių pareiškėjui laiku realizuoti savo teisę, todėl terminas atnaujintinas. Kartu atnaujintinas ir terminas nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85- 88 str., 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo P. G. prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio I. (J.) G. iki nacionalizacijos Vilniaus r., Zujūnų sen., Antežerių kaime turėtą 18 dešimtinių žemės paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.