Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Ramunei Brazdeikytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2020 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 261 straipsnį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi - 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti (registruotis užimtumo tarnyboje) ir per 12 mėnesių išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei įpareigoti gydytis nuo narkomanijos, esant S. K. sutikimui;

2) 2020 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b p. p. - 1 metų laisvės atėmimo bausme. BK 92 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalimi, skirtos auklėjamo poveikio priemonės - 1) elgesio apribojimas vieneriems metams, įpareigojant mokytis (tęsti mokslą) arba dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; 2) nemokami auklėjamo pobūdžio darbai, įpareigojant jį per 12 mėnesių išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis nuo narkomanijos, esant kaltinamojo sutikimui. 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi paskirta BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nenusiję su darbu arba mokymusi;

2022 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi panaikintas 2020 m. rugsėjo 17 d., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. K. artimoje aplinkoje prieš šeimos narį panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2021 m. spalio 30 d., apie 24.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kakta sudavė šeimos nariui – kartu su juo gyvenančiai sugyventinei V. P. į veidą, padarė nukentėjusiajai V. P. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimus nugarėlėje – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. P. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, S. K. pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau teigė, kad tyčia sužaloti V. P. jis nenorėjo, sužalojimus padarė paslydęs griūdamas ant nukentėjusiosios. Parodė, kad dėl praėjusio laiko nelabai atsimena įvykio aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi (1 t., b. l. 92, 99), jog 2021 m. spalio 30 d., apie 24.00 val. (kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, nes pats neprisimena), kakta sudavė smūgį savo, jau dabar buvusiai sugyventinei V. P.. Su V. P. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį apie 3-4 metus. Kartu su ja nuomojosi butą, nuomos sutartis bendra. Po įvykio su V. P. negyvena, gyvena pas savo tėvą. Tą dieną vartojo alkoholį, buvo apsvaigęs, visų įvykio aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad vienu momentu paslydo ir kakta sudavė V. P. smūgį. Tyčia jos žaloti tikslo nebuvo. Ar tą dieną pas juos buvo kas nors svečiuose, neprisimena. Kaltinamasis nurodė, kad Vaida sėdėjo prie šaldytuvo ant kėdės, o jis atsistojo, paslydo ant išpilto alkoholio ir krisdamas ją sužalojo. Šias aplinkybes jis prisimena. Stipraus smūgio nebuvo, jis krito visu svoriu, todėl įmanomas toks sužalojimas, koks nustatytas V. P.. Nepamena, ar tuo metu vyko namuose vaišės. Kambaryje daugiau kaip ir nieko nebuvo, visko nepamena, tą dieną buvo išgėręs penkis butelius po 0,5 litro degtinės, keliese gėrė nepamena. Nepamena kaip atsirado tas kitas asmuo jų namuose, to asmens jis nepažįsta, jis ne jo draugas, jo vardo nežino. Keliese tą dieną gėrė, nepamena. Nepamena, ar buvo jų namuose nukentėjusiosios motina ir jos patėvis. Nelabai teisingi nukentėjusiosios parodymai, jis tyčia nukentėjusiajai netrenkė.

Nukentėjusioji V. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad S. K. jos buvęs sugyventinis. Įvykis buvo 2021 m. spalio 30 d., apie 24 val. (duomenys neskelbtini), jų nuomojamame bute. Bute kartu su jais buvo S. K. draugas ir jos mama su patėviu. Visi išgėrinėjo, ji taip pat buvo išgėrusi. Jokio konflikto nebuvo, nesuprato, kodėl taip nutiko. Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje atsirado po kaltinamojo sudavimo galva jai į kaktą. Ji tuo metu sėdėjo ant kėdės prie šaldytuvo ir kalbėjosi su S. draugu. S. K. buvo įniršęs. Jis atėjo iš kambario ir stovėdamas prieš ją, galva smogė jai į kaktą, jos atžvilgiu išsakė keiksmažodžius. S. K. draugas tuo momentu buvo prie stalo, jis ją ginė, laikė kaltinamąjį. Mano, kad S. K. taip pasielgė iš pavydo, pavydėjo jos S. draugui. Kitos priežasties, kodėl jis jai trenkė ji nežino. S. draugas jokio dėmesio jai nerodė. Iki įvykio dienos, S. K. jos atžvilgiu nėra naudojęs smurto. Ji nestipriai buvo išgėrusi, visas įvykio aplinkybes pamena. Po įvykio S. jos atsiprašė, jie susitaikė, ji jam atleido. Klausė S., kodėl jis jai sudavė, S. nurodė, kad neatsimena, nes buvo girtas. S. K. buvo stipriai išgėręs. Jis buvo paslydęs, bet tai buvo kitas kartas ir jis į ją nebuvo atsitrenkęs. Apie įvykį pareigūnams pranešė paskatinta mamos. Skambino seseriai, sutiko, kad sesuo paskambintų pareigūnams, bet tai buvo kitą dieną. Po konflikto ji su mama ir patėviu išvyko pas mamą į kaimą. Po dienos ar dviejų, S. K. atvažiavo į kaimą, išgėrinėjo, ji neapsikentusi iškvietė pareigūnus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, įrodymams patikrinti perskaičius nukentėjusiosios V. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37-38, 43-44), jog ji susirinko daiktus ir taksi automobiliu išvyko pas mamą į kaimą, nes bijojo, kad S. K., būdamas girtas, gali vėl ją pulti. 2021m. spalio 31 d., apie 20 val. S. atvyko į kaimą pas jos motiną, jis buvo išgėręs, ji prašė važiuoti namo, nenorėjo jo matyti. 2021 m. lapkričio 1 d. ryte S. vėl pradėjo vartoti alkoholį. Apie 10 val. jai paskambino sesuo E., ji seseriai pasakė, kad S. sudavė jai galva į nosį, kad bėgo kraujas. Sesuo pasiūlė pranešti policijai. Ji sutiko, kad sesuo praneštų pareigūnams, nukentėjusioji parodė, kad taip buvo, patvirtino perskaitytus parodymus. Kaltinamasis duodamas parodymus meluoja, gina save. Liudytoja V. N., duodama teisme parodymus, sako netiesą, supainiojo įvykius, apie ką liudytoja pasakoja, buvo prieš tą įvykį. Ji nedrįso kviesti pareigūnų, paprašė, kad mama iškviestų, bet mama pasakė, kad ne jos reikalas ir ji nesikiš.

Liudytoja E. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji V. P. jos sesuo. Vakare sumanė paskambinti seseriai. Kalbantis, sesers balsas pasirodė keistas. Tada vėl paskambino seseriai ir pasiteiravo kas yra. Iš pradžių sesuo nelabai norėjo pasakoti apie įvykį. Ji seserį įkalbino pasakyti, tada sesuo nurodė, kad ją sumušė S., kad trenkė jai kakta į nosį. Sesuo buvo kruvina, atvykę pareigūnai išsigando ją tokią pamatę. Po sesers pasakojimo ji iškvietė pareigūnus ir greitąją pagalbą. V. P. jai sakė, kad S. ją sumušė iš pavydo. Sesuo pasakojo, kad pas juos į namus buvo atėjęs S. draugas, ji su tuo asmeniu kalbėjosi, juokėsi, o S. užpavydėjo. Sesuo sakė, kad ji buvo sumušta bute (duomenys neskelbtini).

Liudytoja V. N., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji V. P. dukra. Įvykio datos nepamena. Buvo svečiuose pas dukrą, adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo S. K., jos vyras, ir jai nepažįstamas asmuo. Buvo šeštadienis, jie visi gėrė, piktumų nebuvo. Ant grindų buvo kažko pripilta, S. eidamas paslydo ir griuvo, griūdamas užkliudė dukrą V. P., ir sudavė kakta dukrai per nosį. Dukrai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Mano, kad jis netyčia užgavo, nes paslydo. Dukra tuo metu stovėjo prie kambario durų. Kai vyko vaišės, jos dukra V. vilkėjo trumpą suknelę. S. užpavydėjo, jiedu ėmė bartis. Muštynių nebuvo, niekas nesistumdė. Ji sako tiesą, daug ko nepamena, nes buvo išgėrusi. Jos niekas neprašė taip sakyti. Ikiteisminio tyrimo metu ji šių aplinkybių nenurodė. Su S. K. bendrauja, susirašinėja per facebook, S. nenurodė, ką jai teisme sakyti. Įvykio metu ji buvo girta. Vakare su taksi parsivežė dukrą namo, nes dukra buvo užgauta. Lapkričio 1 d. ryte atvyko pas ją į namus S. Jos dukra susibarė su S., dukrai pasidarė skaudu, nes ją iš vakaro sužalojo S.. Tada atvyko policijos pareigūnai ir greitoji. Kas juos iškvietė, nežino. S. išvežė pareigūnai, dukrą apžiūrėjo medikai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, įrodymams patikrinti perskaičius liudytojus V. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 66-67), jog S. K. dažnai vartoja alkoholį, yra labai pavydus ir konfliktiškas žmogus. Prieš 5-6 mėnesius V. su S. išsinuomojo butą Jonavoje, ir nuo to laiko gyvena atskirai. 2021m. spalio 30 d. po 24.00 val. jai paskambino V. ir paprašė atvažiuoti. Pasakė, kad S. vėl „durniuoja“. Ji taksi automobiliu atvažiavo, paėmė V. iš buto ir nuvežė į savo namus. V. sakė, kad ji buvo užsidėjusi trumpą suknelę, kad S. iš pavydo galva sudavė jai smūgį į nosį. Ar tuo metu buvo kokių nors jų draugų bute, V. neminėjo. Matė, kad dukrai buvo prakirsta nosis, buvo išsitepusi krauju. Suprato, kad iš nosies bėgo kraujas. Kitą dieną, vakare, pas ją į namus atvažiavo S. K.. Jis buvo išgėręs. Ji ir V. prašė S. važiuoti namo, tačiau jis neklausė, toliau gėrė alų. S. liko nakvoti jos namuose. Ryte S. K. vėl gėrė alkoholį. Prašė jo išvažiuoti, bet jis atsisakė. Tuo metu V. paskambino kita jos dukra E. V. pasakė E. apie smūgį į nosį, todėl E. iškvietė policiją. Liudytoja paaiškino, kad daug ko neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, kad S. pavydus, kad užgavo dukrą. Dukra sakė, kad jai S. tyčia sudavė smūgį į nosį. Ji nematė, kai S. trenkė dukrai į nosį, pamatė, kai jai iš nosies bėgo kraujas. Ji S. nebijo. Ją S. buvo užgavęs, bet ji jam atleido. S. nėra labai agresyvus, girti asmenys daug ką gali padaryti. 2021 m. spalio 31 d. ji buvo pas dukrą, tą pačią dieną matė dukros kraujuotą nosį. Policijos pareigūnai buvo iškviesti lapkričio 1 d. Įvykio vakarą pareigūnų nekvietė, nes visi buvo neblaivūs ir nesusigaudė ką daryti, bijojo, kad nebūtų iškviesta policija, kalbos apie policijos kvietimą nebuvo. Dėl jos perskaitytų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kodėl davė tokius parodymus, nieko negali paaiškinti.

Liudytojas N. N., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2021 m. spalio 31 d. kartu su V. N. buvo atvykęs į svečius pas V. P.. Atsigėrė alaus, degtinės ir atsigulė pamiegoti. Girdėjo, kaip S. su V. šūkavo. Nematė, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją būtų panaudojęs smurtą, konflikto negirdėjo, įvykio dieną sužalotos nukentėjusiosios nematė. Kitą dieną matė nukentėjusiosios V. sužalojimus veide, matė mėlynę ant alkūnės. Kaip ji buvo sužalota, nesakė. Paklausus kas nutiko, sakė, kad su S. K. apsipyko.

Alkoholio kiekio matuokliu, kad 2021 m. lapkričio 1 d., 10:11 val. patikrinus S. K. nustatytas 1,74 promilės girtumas (b. l. 71-73).

2021 m. lapkričio 1 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l.16-17).

Specialisto išvada Nr. G 2110/2021 (02) nustatyta, kad V. P. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 52-53).

2021 m. lapkričio 1 d. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 1 d., 10.18 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), V. P. paaiškino, kad būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje sugyventinis S. K., būdamas neblaivus, galva sudavė jai vieną smūgį į galvą, sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios veide po dešine akimi yra kraujosruva, prakirsta nosis ( b. l. 24-27).

2021 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūnų „body“ kamerų įrašai. Užfiksuoti (galimai) V. P. žodžiai „nieko nepadariau, su galva į galvą, nosį praskėlė”, bei jos pokalbio metu su S. K., V. P. sako „tu man iš lempos dėjai į galvą” aš sėdėjau prie šaldytuvo tu atėjai man iš galvos dėjai į galvą, aš tau nieko S. nepadariau” (b. l. 54-56).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino iš dalies, pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau teigė, kad tyčia sužaloti V. P. jis nenorėjo. Paaiškino, kad jis eidamas paslydo ir netyčia griūdamas ant nukentėjusiosios, kakta sudavė jai smūgį į galvą, t.y. neigė, kad yra atlikęs tyčinį smurtinio pobūdžio veiksmą savo sugyventinės V. P. atžvilgiu. Teismas jo parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jie paneigti visuma byloje ištirtų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais. Nukentėjusioji V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad S. K. priėjęs prie jos ir nieko nesakęs, galva tyčia smogė jai į kaktą, specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai atsirado po kaltinamojo suduoto smūgio į kaktą. Vertinant nukentėjusiosios parodymus matyti, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme yra nuoseklūs. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį, tokių duomenų nenurodė ir pats kaltinamasis. Teismas tiki nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis nukentėjusiąją sužalojo netyčia. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja, nukentėjusiosios sesuo, E. P. nurodė, kad paties įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad paskambinusi nukentėjusiajai iš jos balso suprato, kad kažkas yra negerai, iš pradžių nukentėjusioji nenorėjo nieko sakyti, tačiau vėliau papasakojo, kad ją, iš pavydo dėl S. draugo, sumušė S., sakė, kad trenkė kakta į nosį. Liudytojas N. N., apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kitą dieną po įvykio matė nukentėjusiosios V. P. sužalojimus veide, matė mėlynę ant alkūnės, paklausus kas nutiko, nukentėjusioji pasakė, kad su S. K. apsipyko. Aplinkybes dėl kaltinamojo panaudoto smurto prieš nukentėjusiąją patvirtina ir pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, „Body“ kamera daryti įrašai, kurie taip pat patvirtina, kad kaltinamasis galva trenkė nukentėjusiajai į galvą, bei tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo užfiksuoti nukentėjusiosios V. P. paaiškinimai, kur ji atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jos sugyventinis S. K., būdamas neblaivus, galva sudavė jai vieną smūgį į galvą, sukėlė jai fizinį skausmą. Specialisto išvadoje Nr. G 2110/2021 (02) nurodyta, kad V. P. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertė Zofija Makšimaitė teisiamojo posėdžio metu savo išvadą patvirtino ir parodė, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikus nurodytą sritį ir galėjo atsirasti panaudojant jėgą, suduodant smūgį kakta. Ekspertė pažymėjo, kad maža tikimybė, jog kaltinamasis galėjo padaryti sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, krisdamas ant nukentėjusiosios. Ekspertė patvirtino, kad toks sužalojimo mechanizmas, kokį parodė nukentėjusioji, yra galimas ir tikėtina, kad toks buvo. Jėgos panaudojimas prieš nukentėjusiąją, šiuo atveju - sudavimas kakta yra sąmoningas veiksmas, tas pats kaip suduodant kumščiu, spiriant koja. Pats kaltinamasis parodydamas apie įvykio aplinkybes buvo nenuoseklūs ir teismas jo parodymais nesivadovauja. Ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje, kur jis apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, kad jis apie 2021 m. spalio 31 dienos įvykius nieko negali pasakyti, nes nieko neprisimena dėl didelio kiekio suvartoto alkoholio ir negali nurodyti, kokie asmenys tą dieną buvo jo namuose ir ką veikė (b. l. 93). Tuo tarpu apklausiamas kaip įtariamasis 2022 m. sausio 24 d., praėjus beveik trims mėnesiams po įvykio, S. K. neva prisiminė, kad nukentėjusiąją sužalojo netyčia, paslydęs krisdamas ant jos. Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis laikėsi tokios pačios pozicijos. Toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas parodo jo siekį pritaikyti savo parodymus prie tiriamų aplinkybių, vengti atsakomybės.

Vertinant liudytojos V. N. parodymus akivaizdu, kad V. N. yra linkusi slėpti S. K. neteisėtus veiksmus, jam padėti, tai patvirtina ir tai, kad pati V. N. negalėjo paaiškinti, kodėl jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu kardinaliai skiriasi nuo jos parodymų teisme. Iš jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ši liudytoja nedalyvavo 2021 m. spalio 30 d, vykusiose išgertuvėse pas kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, adresu (duomenys neskelbtini), o tik po 24 val., sulaukusi iš savo dukros skambučio, kur ji pasakė, kad S. vėl durniuoja, taksi automobiliu nuvyko pas nukentėjusiąją ir ją parsivežė į savo namus. V. P. jai pasakė, kad S. K. iš pavydo galva sudavė jai smūgį į nosį. Tuo tarpu ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė jau kitokias aplinkybes, aiškino, kad matė, kaip S. eidamas paslydo, paslydęs griuvo ir netyčia užkliudė dukrą V. P., suduodamas kakta dukrai per nosį. Taip pat ši liudytoja nurodė, kad su S. ji bendrauja, susirašinėja per facebook, tačiau S. K. jos neprašė teisme duoti tokius parodymus. Teismas vadovaujasi šios liudytojos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisiamajame posėdyje buvo perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka tik ta dalimi, kuri neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kur ji apklausta nurodė sužalojimo aplinkybes, ir kitiems byloje esantiems įrodymams. V. N. parodymai teisiamojo posėdžio metu patvirtina siekį nutylėti jai žinomas aplinkybes, padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam, todėl teismas netiki šios liudytojos parodymais apie nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes, ši liudytoja nepaneigia nukentėjusiosios aiškinimo teisingumo.

Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis S. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kakta sudavė šeimos nariui – kartu su juo gyvenančiai sugyventinei V. P. į veidą, padarė nukentėjusiajai V. P. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimus nugarėlėje – tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. P. sveikatą.

Nekyla teismui abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis. Teismas neabejoja, kad S. K. suduodamas smūgį nukentėjusiajai kakta į veidą, suprato ir suvokė, kad tokiais savo veiksmais sukels savo sugyventinei V. P. fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokių padarinių siekė, taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis S. K. gyveno kartu su nukentėjusiąja, vedė bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji kaltinamajam buvo šeimos narys. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmių skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam S. K. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis S. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. S. K. ankščiau teistas (b. l. 108-113), 1 metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (b. l. 126), Psichiatrinio ir Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, VŠĮ Jonavos PSPC PSC lankėsi 2019 m. vasario 20 d., diagnozė (duomenys neskelbtini) (b. l. 133), nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, todėl 2022 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2020 m. rugsėjo 17 d., teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant ir į nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, įvertinus ir tai, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, turi būti skirta griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės terminas, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad praeityje teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusi nusikalsti, į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios sutrikdytą sveikatą, kuris ilgalaikių ir komplikuotų padarinių jos sveikatai nesukėlė, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatomas mažesnis nei bausmės vidurkis – 9 mėnesiai.

Šiuo nusprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bendrinama su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Parinkdamas šį bausmių subendrinimo būdą ir pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendžia, kad turi būti pridėta bausmės dalis - 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Nuosprendžio priėmimo dieną neatliktos bausmės dalis yra 10 mėnesių ir 11 dienų, kadangi ankstesniu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas (b. l.191).

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir į likusią atlikti bausmės dalį, iki bausmės pradėjimo vykdyti kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam neskirtina.

S. K. 2021 m. lapkričio 1 d., 10:10 val. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu (b. l.75), 2021 m. lapkričio 2 d., 10:40 val. paleistas (b. l. 80-81), laikino sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės laiką.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais iš policijos pareigūnų „Body” kamerų (prie 2021 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokolo), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir S. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius ir 11 (vienuolika) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 1 d., 10:10 val. iki 2021 m. lapkričio 2 d., 10:40 val. (1 parą).

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2022 m. birželio 1 d.

Kaltinamajam S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais iš policijos pareigūnų „Body” kamerų, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).