Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje neturintis, nurodė laikiną gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. F. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą bei sugadino svetimą turtą: G. F. 2009 m. kovo 28 dieną apie 23.56 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. L., kuriam priimtas įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendis, ir M. J., kuriam priimtas įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendis, ir dar vienu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, einant visiems kartu pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, K. L. akmeniu išdaužė parduotuvės centrinių durų stiklą, 231, 70 Eur (800 litų) vertės, po to G. F. pasiliko stovėti lauke prie parduotuvės durų su išdaužtu stiklu ir tokiu būdu stebėti aplinką, ar nusikalstamos veikos nepamatys pašaliniai asmenys, o K. L. ir M. J., bei asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įšoko pro išdaužtą durų stiklą į parduotuvės prekybinę salę, ir iš parduotuvės pagrobė: 1 vnt. 1 l talpos degtinės „Originali Lietuviška“, 10,28 Eur (35,49 litų ) vertės, 3 vnt. 0,7 l talpos degtinės „Originali Lietuviška“ , kurios 1 vnt. vertė 7,53 Eur ( 25,99 litai), bendroje sumoje 22, 58 Eur ( 77,97 litai), 9 vnt. 0,5 l talpos degtinės „Gera Premium“, kurios 1 vnt. kaina 5,44 Eur ( 18,79 litai), bendroje sumoje 48, 98 Eur (169,11 litų), 2 vnt. 0,5 l talpos trauktinės „Trejos devynerios“, kurios 1 vnt. kaina 5,79 Eur ( 19,99 litai), bendroje sumoje 11,58 Eur ( 39,98 litai), 1 vnt. 0,5 l talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurio kaina 6, 89 Eur ( 23,78 litai), 2 vnt.0,7 l talpos viskio „Tullamore“, kurios 1 vnt. kaina 18, 53 Eur (63,99 litai), bendroje sumoje 37, 07 Eur ( 127,98 litai), 14 vnt. 0,2 l talpos trauktinės „Starka“, kurios 1 vnt. kaina 2, 84 Eur (9,79 litai), bendroje 39,70 Eur ( 137, 06 litų) sumoje, iš kurių keletą butelių perdavė pro išdaužtą durų stiklą lauke stovinčiam G. F., po to visi iš įvykio vietos pabėgo. Tokiu būdu G. F., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. L., kuriam priimtas įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendis, ir M. J., asmeniu, kuriam priimtas įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendis, ir dar vienu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įsibraunant į patalpą pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 177,06 Eur (611,37 litų) bei sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 231, 70 Eur (800 litų).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. F. kaltę dėl padarytų veikų pripažino, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad viskas vyko prieš 11 m., tada buvo jaunas, jam buvo 20 metų. Jis užaugo vaikų namuose. Įvykio naktį jis buvo blaivas, o jo draugai G. Č., K. L. ir M. J. buvo neblaivūs. Jie parašė jam žinutę, nes norėjo susitikti. Draugai pritrūko degtinės ir nutarė išdaužti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ langą ir paimti gėrimus. Jis nesutiko, bandė juos atkalbėti, bet nepavyko. Draugai paprašė, kad jis bent pastovėtų. Jie planavo išdaužti „ (duomenys neskelbtini)“ langą, įšokti į vidų ir paduoti alkoholį. Išgirdo, kaip dužo stiklas. Nusikaltimą padarė jo draugai. Jis stovėjo 5 metrų atstumu, nugara į parduotuvę. Po to jie pasakė: „bėgam“, ir jie visi keturi nubėgo pas jį namus, kur visi vartojo pavogtus alkoholinius gėrimus. Buvo pavogta apie 10 butelių alkoholio. Jis tuo metu nuomojosi butą netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, Šilutės pl. 6. Jį sulaikė pareigūnai po savaitės, laikė 6 val. Po to atėjęs pareigūnas ir pasakė, kad jeigu pasirašys, bus laisvas. Jis norėjo į laisvę, todėl pasirašė ir išėjo. Lietuvoje prarado darbą, todėl išvyko į Ispaniją pas sesę, po to į Airiją. Tikslo slėptis neturėjo. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir ekstradicijos išlaidomis, turi pinigų, gali atlyginti. Airijoje turėjo darbą, uždirbo į savaitę 300 Eur. Galėtų sumokėti užstatą. Tvirtina savo parodymus, duotus 2009 m. lapkričio 4 d. Galimai padavė jam kažkuris iš draugų degtinės butelius vagystės metu.

Ikiteisminio tyrimo metu G. F. kaltę taip pat pripažino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. lapkričio 4d. parodė, kad 2009 metų kovo 28 dieną apie 24 val. jis su G. Č., M. J., K. L. ėjo link „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Kai ėjo pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kažkuris iš kartu buvusių jaunuolių pasakė: „Padarom“. Kas taip sakė, neprisimena, bet ne jis. Tada staiga stiklo dūžis ir pamatė, kaip K. L., M. J. ir G. Č. įšoko pro išdaužtą durų stiklą į parduotuvės vidų. Kaip K. L. paėmė akmenį, kokiu metu, nepastebėjo. Jis į vidų nelipo, nes neplanavo apvogti parduotuvės. Jis stovėjo netoli prie išdaužtų parduotuvės durų. Kažkuris iš vaikinų pašaukė jį, kad ateitų ir padėtų paimti. Kažkuris iš vaikinų padavė jam pro išdaužtą durų stiklą tris butelius, kokios talpos neprisimena, bet buvo dideli degtinės buteliai. Po to jie visi nubėgo pas jį į namus. Jis, stovėdamas prie durų, girdėjo, kad parduotuvės viduje dužo buteliai. Jis stovėjo lauke, tačiau girdėjo dūžių garsus. Butelių buvo paimta nemažai, kiek tiksliai kiek nežino, nes jų neskaičiavo. Kuris iš jų sugalvojo, kad reikia apvogti parduotuvę, jis tiksliai neprisimena (1 t., b. l. 67-68).

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Lauko durų stiklas yra išdaužtas, stiklo šukės guli ant žemės iš lauko pusės ir parduotuvės viduje ant grindų. Parduotuvės viduje guli dvi plytos. (1. t, b. l. 12-15).

Iš kompaktinio disko su vaizdo įrašu, apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas kompaktiniame diske įrašytas vaizdo įrašas, padarytas vagystės metu parduotuvėje. Kompaktinis diskas kaip daiktas, turintis reikšmės veikai tirti ir nagrinėti bei prijungtas prie baudžiamosios bylos, padarytos fotolentelės (1 t., b. l. 17-26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. D. parodė, kad 2009-03-28, apie 23.59 val. buvo pranešta, kad suveikė signalizacija. Atvykus į įvykio vietą, į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo aptikta, kad išdaužtas vitrinos durų stiklas, kurio vertė su pakeitimu 800 litų, iš prekybos centro pagrobti įvairūs alkoholiniai gėrimai, bei dalis jų sudaužyta. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)” padaryta 1411,37 litų žala (1 t., b. l. 9).

UAB „(duomenys neskelbtini)” protokole-pareiškime nustatyta, kad nustatytas alkoholinių gėrimų trūkumas: 1 vnt. 1 l talpos degtinės „Originali Lietuviška“, 35,49 Lt vertės, 3 vnt. 0,7 l talpos degtinės „Originali Lietuviška“, kurios 1 vnt. vertė 25,99 Lt, viso už 77,97 Lt, 9 vnt. 0,5 l talpos degtinės „Gera Premium“, kurios 1 vnt. kaina 18,79 Lt, iš viso už 169,11 Lt, 2 vnt. 0,5 l talpos trauktinės „Trejos devynerios“, kurios 1 vnt. kaina 19,99 Lt, iš viso už 39,98 Lt, 1 vnt. 0,5 l talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurio kaina 23,78 Lt, 2 vnt. 0,7 l talpos viskio „Tullamore“, kurios 1 vnt. kaina 63,99 Lt, iš viso už 127,98 Lt, 14 vnt.0,2 l talpos trauktinės „Starka“, kurios 1 vnt. kaina 9,79 Lt, iš viso už 137,06 Lt. Viso pavogta turto už 611, 37 litus, sudaužyta turto už 800 litų, žala 1411, 37 litai (1 t., b. l. 7).

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. L. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-03-28 apie 24 val. jis kartu su G. F., M. J., G. Č. ėjo pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Kažkuris iš kartu buvusių jaunuolių pasakė: „padarome“, tai yra apvagiame parduotuvę. Kuris taip pasakė, neprisimena. Jam kaip tik tuo metu pasitaikė po kojomis akmuo, kurį jis paėmė ir išdaužė parduotuvės durų stiklą. Jis įšoko į parduotuvę pirmas ir iš karto nubėgo į gėrimų skyrių. Kas po jo sušoko į parduotuvę, neprisimena, nes viskas įvyko labai greitai. Pagal jam pateiktas fotolenteles jis fotolentelėje Nr.1 atpažįsta save. Jis tuo metu ant galvos buvo užsidėjęs baltos spalvos gobtuvą. Fotolentelėje Nr.2 ir 3 jis atpažįsta M. J., o fotolentelėje Nr.4 ir 5 atpažįsta G. Č.. Kiek pamena, jis paėmė 3 ar 4 butelius 0,7 ar 0,5 l butelius degtinės. Jis neprisimena, ar ką nors perdavė F., ar ne. Kiek pamena, kai iššoko iš parduotuvės į lauką, G. F. buvo lauke. Jis nepastebėjo, ar jis laikė ką nors rankose. Jam labai sunku kažką tiksliai prisiminti, nes vagystės metu viskas „atsijungė“, tuo metu norėjo kuo daugiau paimti, o po to kuo greičiau pabėgti. Kiek pamena, jie bėgo su buteliais. Kai atbėgo pas G. F., M. J. laikė dėžutę su buteliukais „Starka“, ką turėjo Č., neprisimena. Kiek pamena, G. F. taip pat turėjo rankose degtinės butelius, kiek - neprisimena. Jie iš anksto apvogti parduotuvės nesitarė, tai įvyko neplanuotai, staiga, einant pro parduotuvę ( t.1, b.l. 99).

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. J. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2009-03-28 apie 24 val. ėjo kartu su K. L., G. F., G. Č. pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Kažkuris iš kartu buvusių jaunuolių pasakė: „padarome“, tai yra apvagiame parduotuvę. Kuris taip pasakė, neprisimena. K. L. paėmė akmenį, ir jį metė į parduotuvės durų stiklą. K. L. pro išdaužtą durų stiklą įšoko į parduotuvės vidų pirmas, o jis paskui jį. Po to pamatė iš nugaros įšokantį G. Č.. Jie peršoko pro prekybinius vežimėlius ir nubėgo link gėrimų skyriaus, kur peršoko pro prekystalį ir griebė alkoholinius gėrimus. G. F. įšokęs nebuvo, kodėl jis nešoko - nežino. G. F. stovėjo prie išdaužtų durų. Viskas vyko labai greitai. Jis neprisimena, kas G. F. padavė butelius, tik po to, kai jau bėgo, matė, kad G. F. turėjo rankose butelius su degtine. Kai ėmė gėrimus, jis girdėjo dūžius. Jie imdami sudaužė dalį butelių, tačiau kokių ir kiek, nežino. Buvo susijaudinęs, norėjo kuo greičiau išsprukti iš parduotuvės. Jis asmeniškai paėmė vieną dėžę su mažais buteliukais „Starka“. Kiek ir ko paėmė kiti, tiksliai nežino. Kai grįžo pas G. F. į butą, matė, kad buvo daug degtinės butelių. Iš pateiktų fotolentelių jis atpažįsta K. L., atpažįsta save, G. Č.. Jie iš anksto apvogti parduotuvės nesitarė, viskas įvyko neplanuotai, staiga, einant pro parduotuvę ( t.1, b.l. 134-135).

Veikų kvalifikavimas.

Kaltinamojo G. F. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, teisiamajame posėdyje pagarsintais liudytojo parodymais, kitų šioje byloje nuteistųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros, vaizdo įrašo peržiūros protokolų duomenimis, fotolentelėmis, kita bylos medžiaga.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis jį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra bet koks svetimas kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Būtini objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys.

Veika gali pasireikšti dviem alternatyviais veiksmais: turto sunaikinimu arba sugadinimu. Turto sugadinimas tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Ši nusikalstama veika padaroma tik tyčia, tiesiogine ar netiesiogine. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba sąmoningai leidžia joms kilti.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. F., veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą bei sugadino svetimą turtą, t. y., K. L. akmeniu išdaužus parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, centrinių durų stiklą, po to G. F. pasilikus stovėti lauke prie parduotuvės durų su išdaužtu stiklu ir tokiu būdu stebint aplinką, ar nusikalstamos veikos nepamatys pašaliniai asmenys, o K. L. ir M. J., bei asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įšokus pro išdaužtą durų stiklą į parduotuvės prekybinę salę, iš parduotuvės visi pagrobė įvairius alkoholinius gėrimus. Šiais veiksmais, įsibraunant į patalpą, buvo pagrobta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 177,06 Eur ( 611,37 litų) bei sugadinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 231, 70 Eur (800 litų).

Kaltinamasis G. F. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, paaiškino nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.

Nors byloje nustatyta, kad G. F. tik stovėjo lauke prie parduotuvės durų su išdaužtu stiklu ir stebėjo aplinką, ar nusikalstamos veikos nepamatys pašaliniai asmenys, tačiau baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus nusikalstamos veikos dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku – vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo nusikaltimo objektyviuosius požymius, ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius nusikaltimo požymius. Tuo labiau, kad bylos medžiaga ir paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad visi kaltinamieji susitarė įsibrauti į parduotuvę, ir nors aiškaus susitarimo dėl daiktų pagrobimo nebuvo, tačiau įvykio vietoje bendrininkų susitarimas buvo sukoreguotas konkliudentiniais veiksmais. Be to, kaltinamasis matė kitų kaltinamųjų neteisėtus veiksmus ir nesiekė jų nutraukti, pats paėmė jam perduotus butelius su alkoholiu, kas reiškia, kad sutiko su tokiu jų elgesiu, jo padariniais, ir suvokė tokio elgesio pasekmes. Todėl kaltinamasis G. F., pritardamas kitų kaltinamųjų veiksmams, pats prisidėjo prie nusikalstamų veikų padarymo. Tai reiškia, kad kaltinamasis už atsiradusias pasekmes privalo atsakyti kaip bendrininkas.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad sugadinant svetimą turtą ir įsibraunant į svetimas patalpas bei grobiant svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininkų valią, numatė nusikalstamų veikų pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-12-30 nutarimu Nr. 1366, patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis, kuris yra 130 litų. Lietuva prie euro zonos prisijungė 2015-01-01. Tą dieną eurai pakeitė litus nustatytu keitimo kursu 1 € = 3,45280 LT. Fiksuotas litų perskaičiavimo į eurus kursas – 1 € = 3,45280 LT. Veikų padarymo metu bazinis bausmių ir nuobaudų dydis 37, 65 Eur ( 130 Lt = 37, 65 Eur).

Sugadinto turto vertė – 800 Lt (231,70 Eur), t. y. viršija 5 MGL. Todėl kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji šių nusikaltimų sutaptis.

Bausmių skyrimas.

Kaltinamasis G. F. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl nusikalstamos veikos pasekmių ir kritiškai vertina savo elgesį. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. F. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą. Iki sulaikymo dirbo Airijoje. Nusikaltimai padaryti daugiau nei prieš 10 metų, duomenų, kad per tą laiką G. F. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nėra. Nors nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos neatlygino, tačiau kaltinamasis civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai ir pasižada jį atlyginti. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų pasekmių ir kritiškai vertina savo elgesį. Darytina išvada, kad kaltinamasis nėra linkęs ignoruoti įstatymų reikalavimų, nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir daryti nusikaltimus, todėl jo poelgis vertintinas kaip labiau atsitiktinio, o ne sisteminio pobūdžio elgesys. Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, G. F. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos trukmę nustatant didesnę nei sankcijos vidurkis, o už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama sankcijoje numatyta mažesnė nei vidurkis laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, bei 187 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį, todėl paskirtos bausmės subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. F. pagal Europos arešto orderį Airijoje ir Lietuvoje suėmime išbūtas laikas nuo 2021-04-20 iki nuosprendžio paskelbimo ir laikytina, kad jis yra atlikęs bausmę.

G. F. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – šioje byloje panaikinama ir jis iš suėmimo paleidžiamas nedelsiant (BPK 309 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 1411,37 Lt (408,76 Eur) sumai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-12 nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo atstovas nurodė, jog K. L. motina padarytos žalos 1/3 dalį atlygino, ir bendrovė jokių turtinių pretenzijų K. L. neturi, bei atsisako šioje dalyje civilinio ieškinio, nusprendė procesą dalyje dėl turtinės žalos išieškojimo K. L. atžvilgiu nutraukti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo M. J. priteista 272,52 Eur ( 940,91 litų) civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti.

Tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamųjų ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą veiksmais, žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo, šiuo atveju iš G. F., žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistais asmenimis.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-25 raštu informavo, kad G. F. žalos nėra atlyginęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-31 rašte nurodė, kad neturi duomenų, kad M. J. būtų atlyginęs žalą ( t. 4, b.l. 155).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. K. L. atlygino 1/3 dalį padarytos turtinės žalos, o iš M. J. priteista likusi neatlyginta ir nepašalinta žala, kaltinamasis G. F. privalo solidariai su M. J., iš kurio turtinės žalos atlyginimas priteistas 2015-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, atlyginti nusikalstama veika padarytą 272,52 Eur turtinę žalą.

Kiti klausimai.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad bendra išlaidų, susijusių su G. F. ekstradicija, suma yra 2582,88 Eur (4 t., b. l. 103-110). Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinė nutartis 2K-210/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo G. F. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas yra išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžiu, todėl papildomai šiuo klausimu nebepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais:

nusprendė:

G. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 66 (šešiasdešimt šešių ) parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę G. F. paskirti – 66 (šešiasdešimt šešių ) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. F. paskirti – 44 (keturiasdešimt keturių ) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. F. pagal Europos arešto orderį Airijoje ir Lietuvoje suėmime išbūtą laiką nuo 2021-04-20 iki nuosprendžio paskelbimo ir laikyti, kad jis yra atlikęs bausmę.

G. F. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – šioje byloje panaikinti, ir jį iš suėmimo paleisti nedelsiant.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš G. F. solidariai su M. J., iš kurio turtinės žalos atlyginimas priteistas 2015-05-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 272,52 Eur turtinės žalos atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš G. F. 2582,88 Eur proceso išlaidų dėl Europos arešto orderio vykdymo atlyginimui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.