- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2YT-1729-630/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00257-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Pareiškėjas
- R. M., R. B., L. Ž., M. S.
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
dalyvaujant pareiškėjų R. M., R. M., R. B., L. Ž., M. S. atstovei advokatei Gitanai Butrimienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M., R. M., R. B., L. Ž., M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant V. N. ir valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. M., R. M., R. B., L. Ž., M. S. (toliau – Pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S. priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po tėvo S. L. mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., R. M., R. B., L. Ž., M. S. po motinos L. S. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti.
Pareiškime nurodė, jog Pareiškėjai R. M., R. M., R. B., L. Ž., M. S. yra L. S. vaikai, kuri mirė (duomenys neskelbtini). L. S. iš viso turėjo penkis vaikus – R. M., gimusią (duomenys neskelbtini), R. B., gimusią (duomenys neskelbtini), R. M., gimusią (duomenys neskelbtini), L. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), M. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nei vienas iš minimų įpėdinių neišreiškė valios ir nesiėmė veiksmų palikimui priimti po L. S. mirties. L. S. tėvas buvo S. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). S. L. įgijo šį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) žemės sklypą – unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (toliau – žemės sklypas). (duomenys neskelbtini) mirus S. L., notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla, kadangi po jo mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad S. L. dukra L. S. bei Pareiškėjų motina, iki pat mirties naudojosi ir prižiūrėjo minėtą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų motina L. S. faktiškai turtą valdė prižiūrėdama sklypą, juo naudojosi bei rūpinosi iki pat savo mirties. Pareiškėjai po savo mamos mirties buvo įsitikinę, kad jų mama L. S. teisėtai priėmė palikimą, kadangi faktiškai pradėjo jį valdyti bei rūpintis žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjai po savo motinos L. S. mirties per nustatytą terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, į tai, kad pareiškėjai po savo motinos L. S. mirties rūpinosi žemės sklypu kaip savo, į tai, jog kitais būdais nėra galimybių pripažinti Pareiškėjus priėmusius po L. S. mirties atsiradusį palikimą, kuris atsirado po L. S. tėvo S. L. mirties, Pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. dėl L. S. palikimo priėmimo, jai pradėjus faktiškai valdyti paveldimą savo tėvo S. L. žemės sklypą bei dėl pačių Pareiškėjų palikimo priėmimo, jiems pradėjus faktiškai valdyti paveldimą savo motinos L. S. žemės sklypą. Žemės sklypas valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ registruotas tik palikėjo S. L. vardu. Po S. L. mirties, L. S. faktiškai valdė žemės sklypą, tvarkė jį, mokėjo mokesčius ir pilnai disponavo. Taigi, po S. L. mirties, būtent Pareiškėjų motina L. S. žemės sklypą prižiūrėjo, o vėliau, po motinos mirties žemės sklypą prižiūrėjo ir patys Pareiškėjai bei tai daro iki šiol, todėl darytina išvada, jog būtent L. S. priėmė po S. L. mirties atsiradusį palikimą jį pradėjusi faktiškai valdyti, o vėliau, būtent Pareiškėjai priėmė po L. S. mirties, faktiškai pradėtą valdyti palikimą po S. L. mirties. Po tėvo S. L. mirties, jo dukra L. S. perėmė savo tėvo priklausančius daiktus: baldus, buitinius prietaisus, knygas, drabužius, nuotraukas, albumus, dokumentus ir kitus asmeninius daiktus, taip pat ir toliau gyveno, prižiūrėjo ir rūpinosi bendru nekilnojamuoju turtu: (duomenys neskelbtini) žemės sklypu – unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už šio turto išlaikymą mokesčius, jį prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi. Taigi, S. L. dukra, savo aktyviais veiksmais išreiškė valią ir priėmė savo tėvo palikimą, kuris buvo palikimo atsiradimo momentu. L. S. iki pat savo mirties su savo mirusio tėvo kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, t. y. tiek kilnojamuoju, tiek nekilnojamuoju turtu naudojosi ir jį vadė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už turto išlaikymą.
Pareiškėjų atstovė advokatė Gitana Butrimienė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog palikėjas S. L. įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymo pagrindu. (duomenys neskelbtini) mirus S. L. notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir po jo mirties niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė. S. L. dukra L. S. iki pat mirties naudojosi ir prižiūrėjo minėtą žemės sklypą. Taigi, mirus L. tėčiui iškarto po jo mirties faktiškai turtą valdė, jį prižiūrėjo ir naudojosi iki pat savo mirties. Visi Pareiškėjai buvo įsitikinę, kad jų mama L. S. teisėtai priėmė palikimą, kadangi faktiškai ji pradėjo valdyti bei rūpintis žemės sklypu. Tačiau Pareiškėjai po savo motinos L. S. mirties per nustatytą terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Tai, kad Pareiškėjai žinojo, jog L. S. žemės sklypu naudojosi taip kaip savo, o kitu būdu nėra galimybės pripažinti, kad palikimą priėmė faktiškai valdydama, todėl Pareiškėjai nusprendė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y., kad L. S. priėmė palikimą pradėjus faktiškai jį valdyti, po savo tėvo S. L. mirties. Taip pat rašytiniai įrodymai patvirtina, kad VĮ „Registrų centras“ yra registruotas turtas – žemės sklypas, būtent S. L. vardu. Pareiškėjų motina L. S. žemės sklypą prižiūrėjo, o vėliau po motinos mirties žemės sklypą prižiūrėjo ir patys Pareiškėjai, kurie tai atlieka iki šiol. Todėl yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po L. S. mirties Pareiškėjai pradėjo faktiškai valdyti palikimą. Po S. L. mirties dukra L. S. perėmė savo tėvui priklausančius daiktus, baldus, knygas, nuotraukas. Taip pat gyveno, prižiūrėjo ir rūpinosi bendru nekilnojamuoju turtu, t. y. žemės sklypu. Taigi, L. S. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią ir priėmė savo tėvo palikimą, kuris buvo būtent palikimo atsiradimo momentu. Pareiškėjų motina L. S. iki pat savo mirties, savo mirusiojo tėvo kilnojamaisiais daiktais ir nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, todėl manytina, kad šiais veiksmais ji įrodo, jog ji priėmė palikimą ir išreiškė savo valią kaip palikėjo turto savininkė ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 16 sek. – 11 min. 30 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. N. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad buvo išnaudotos visos būtinos ir protingos priemonės suinteresuoto asmens gyvenamajai vietai nustatyti, į tai kad Pareiškėjai kuratoriaus skirti neprašo, todėl teismo šaukimas suinteresuotam asmeniui įteiktas viešo paskelbimo būdu ir byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Pareiškimas ir jo priedai buvo įteikti suinteresuotam asmeniui V. N. asmeniškai, todėl laikytina, kad suinteresuotas asmuo žino apie pradėtą teisminį procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Iš Pareiškėjų R. M., R. M., R. B., L. Ž., M. S. pareiškimo ir jame nurodytų aplinkybių nustatyta, kad Pareiškėjai R. M., R. M., R. B., L. Ž., M. S. yra L. S. vaikai, kuri mirė (duomenys neskelbtini). L. S. tėvas buvo S. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). S. L. turėjo įgijęs nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus S. L., nebuvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Po tėvo S. L. mirties dukra L. S. naudojo ir prižiūrėjo žemės sklypą iki savo mirties, t. y. palikimą priėmė ir faktiškai jį valdė. Po L. S. mirties, jos vaikai-Pareiškėjai nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau žemės sklypu rūpinasi, jį prižiūri iki šiol, todėl palikimą po motinos mirties Pareiškėjai priėmė pradėjus faktiškai jį valdyti.
Įstatymas reglamentuoja, kad palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę paveldėti, laisva valia apsisprendžia dėl palikimo priėmimo. Įpėdinio valia turi būti išreikšta per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), t. y. akivaizdžiai parodo, kad palikimą priėmė, išreikšdamas valią tapti palikėjo turto savininku (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis (-iai) nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas gali būti nustatomas tik teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog po palikėjo S. L. (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas, kurio dalyką sudarė nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) žemės sklypą – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamasis turtas yra registruotas S. L. vardu. S. L. paveldėjimo bylos nebuvo sudaręs. Mirus palikėjui S. L. šį žemės sklypą prižiūrėjo dukra L. S., kuri šį žemės sklypą tvarkė, mokėjo mokesčius ir juo pilnai disponavo kaip savo nuosavu turtu. Taip pat L. S. naudojosi ir mirusiojo S. L. daiktais – tokiu būdu priimdama mirusiojo tėvo S. L. palikimą, faktiškai jį valdydama. Šį žemės sklypą L. S. prižiūrėjo ir juo rūpinosi iki pat savo mirties. Po L. S. mirties, jos vaikai-Pareiškėjai R. M., R. M., R. B., L. Ž., M. S. į vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjai žemės sklypą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir juo naudojosi kaip savo, todėl jie pradėjo ši turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjai R. M., R. M., R. B., L. Ž., M. S. iki šiol žemės sklypą prižiūri, jį tvarko, moka mokesčius ir žemės sklypu naudojasi kaip paveldėto turto savininkai.
Šiuo atveju mirusiojo nekilnojamojo turto faktinis valdymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad L. S. po tėvo S. L., (duomenys neskelbtini) mirties, aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdama įgyti teises į savo tėvo, atsiradusį palikimą ir prisiėmė visas pareigas, kilusias iš palikimo, tai yra faktiškai po palikėjo S. L. mirties pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą. Taip pat, mirusiojo nekilnojamojo turto faktinis valdymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Pareiškėjai R. M., R. M., R. B., L. Ž., M. S. aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdami įgyti teises po savo motinos L. S., (duomenys neskelbtini) mirties, atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai po palikėjos mirties pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 574 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), L. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), po motinos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.