Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Po tėvo M. V. mirties ieškovas kreipėsi į notarą ir paveldėjo visą tėvui priklausiusį turtą.

m. kovo 26 d. mirė ieškovo senelė (ieškovo tėvo M. V. motina) A. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kadangi A. V. mirė po M. V. mirties, A. V. palikimą įgijo teisę priimti ieškovas, būdamas M. V. sūnus ir atitinkamai A. V. pirmos eilės įpėdinis (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.12 str.).

Po A. V. mirties liko jai priklausę kilnojamieji namų apyvokos daiktai, asmeniniai daiktai bei nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 376/1204 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Po A. V. mirties ieškovas pasiėmė palikėjos turėtus kilnojamuosius namų apyvokos daiktus, asmeninius daiktus bei priėmė aukščiau minimą palikėjai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Po senelės mirties ieškovas, padedant ieškovo motinai G. V., prižiūrėjo senelei priklausiusius žemės sklypus, pirmais metais nušienavo, o vėliau, t.y. 2004-09-30 dalį žemės, t.y. didžiąją dalį žemės sklypų ploto - viso 7,85 ha, esančių (duomenys neskelbtini), kaip savą išnuomojo nuomininkui L. žemės ūkio bendrovei, o dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidavė naudotis savo dėdei A. V., kuris poilsiaudavo ir poilsiauja (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, ją prižiūri ir rūpinasi. Iš šių aplinkybių, ieškovo nuomone, darytina išvada, jog pagal įstatymą tenkantį A. V. palikimą jis priėmė faktiškai jį užvaldydamas.

Palikimą ieškovas priėmė iš karto po A. V. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti LR CK nustatyto 3 mėnesių termino.

Atsižvelgiant į tai, ieškovas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašys nustatyti juridinę reikšmę juridinį faktą, kad jis priėmė senelės A. V. palikimą.

2014 m. pavasarį į ieškovo valdomus iš senelės A. V. paveldėtus žemės sklypus, ieškovui nesant namuose, atvyko atsakovas J. G. kartu su matininku ir pradėjo juos matuoti. Atsakovas ieškovo motinai pasakė, jog dabar ši žemė yra jo. Ieškovas pradėjo domėtis šios žemės juridiniu statusu ir paaiškėjo, jog 2013 m. kovo 21 d. atsakovui buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2R-621, remiantis kuriuo atsakovas priėmė A. V. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 376/1204 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Atsakovas negalėjo priimti viso šio palikimo, kadangi jį faktiniu valdymu jau buvo priėmęs ieškovas. Kaip kad paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, atsakovo motina T. G. 2003-06-23 padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos Rokiškio r. 2-o notaro biuro notarei L. S., todėl ji taip pat laikoma tinkamai priėmusia palikimą, tačiau notarine tvarka. Kadangi ieškovas senelės palikimą priėmė faktiniu valdymu, todėl jam priklauso 1/2 senelės palikto palikimo.

Atsižvelgiant į tai, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė senelės A. V. palikimą, aukščiau minimas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 2R-621, iš dalies panaikintinas, t.y. panaikintina šio liudijimo dalis į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 188/1204 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Remdamasis tuo, ką išdėstė bei vadovaudamasi LR CPK 5 str., 135 str., 444 str. 2 d. 8 p., ieškovas teismo prašo:

nustatyti juridinį faktą, kad ieškovas S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2003 m. kovo 26 d., palikimą, faktiškai jį užvaldydamas;

panaikinti 2013 m. kovo 21 d. Rokiškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės L. S. atsakovui J. G., išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 2R-621, dalį į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 188/1204 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

iš atsakovo priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l.132-135) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka.

1993m. liepos 19d. A. V. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą kuris mirties dienoje jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, tame tarpe piniginį indėlį, esantį Rokiškio taupomojo banko O. filiale Nr.6775/011 pagal sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) su priskaičiuotais procentais ir atstačius nuosavybės teisę į žemę ir žemę, po savo mirties lygiomis dalimis paliko savo vaikams sūnui M. V. (ieškovo tėvui) ir dukrai T. G. (atsakovo motinai). Testamentas buvo pasirašytas O. apylinkės miesto merės S. K. akivaizdoje, jos patvirtintas ir saugomas O. apylinkėje. Ieškovas S. V. į testamentinius įpėdinius įtrauktas nebuvo.

2002m. rugpjūčio 27d. mirė ieškovo tėvas M. V. CK 5.5str.l d. l p. ir 2p. nustato, kad paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Pagal Civilinio kodekso 2.3 str. fizinis asmuo yra nuo asmens gimimo iki jo mirties. Po sūnaus M. V. 2002-08-27 mirties testatorė A. V. iki pat savo mirties 2003-03-26 nepakeitė ir nepanaikino 1993m. liepos 19d. sudaryto testamento, naujo testamento nesurašė.

M. V. sūnus ieškovas S. V. neįgijo teisės paveldėti senelės A. V. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, palikto 1993m. liepos 19d. testamentu, kadangi paveldėjimas atstovavimo teise (CK 5.12 str.) netaikomos, kai yra paveldima pagal testamentą. Pagal Civilinio kodekso 5.61 str.2d., jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskiriems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.

Todėl vienam iš testamentinių įpėdinių M. V. mirus iki testatorės mirties, po testatorės mirties palikimą pagal testamentą galėjo priimti ir priėmė tik likusi vienintelė testamentinė įpėdinė, atsakovo motina T. G., 2003m. birželio 23d. padavusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos Rokiškio rajono 2-o notaro biuro notarei L. S. (CK 5.50 str. 2d.).

2003m. birželio 23d. T. G. paduoto pareiškimo dėl palikimo priėmimo pagrindu 2013m. vasario 11d. Rokiškio rajono 2-o notaro biuro notarė išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą T. G. Atsakovo mama T. G. 2013-03-21 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovui paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises likusias po jos motinos A. V. mirties. Šios sutarties pagrindu Rokiškio rajono 2-o notaro biuro notarė L. S. 2013-03-21 atsakovui išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr.2R-621.

Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Šiuo atveju yra sprendžiamas A. V. turto paveldėjimo klausimas. Ieškovas S. V. neįgijo teisės paveldėti senelės A. V. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti juridinį faktą, kad jis priėmė senelės palikimą, faktiškai jį užvaldydamas, negali būti nagrinėjamas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl A. V., mirusios 2003-03-26 palikimo. LR CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovas į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo kreipėsi tik 2014-08-06 ieškinyje nurodydamas, kad apie tai, kad buvo paveldėtas senelės A. V. turtas jiems tapo žinoma neva tik 2014 m. pavasarį, atvykus matininkui matuoti žemes.

2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr.39, patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 7.4. punkte nurodyta: „Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subiektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymu, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. <...>."

Kaip matyti, iš Rokiškio rajono 2-o notaro biuro notarės atsiliepimo į ieškinį, ieškovas S. V., po senelės A. V. mirties buvo informuotas, kad turi teisę paveldėti M. V. paskirtą dalį pagal įstatymą, tad esamomis sąlygomis, ieškovas nuo 2003m. žinodamas apie A. V. palikimo atsiradimą bei T. G. palikimo priėmimo faktą turėjo elgtis protingai ir rūpestingai ir maksimaliai pasirūpinti savo teisėmis bei užtikrinti savo teisių gynybą įstatyme nustatyta tvarka.

Kitas svarbus momentas yra 2013-03-21 atsakovui išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo įregistravimas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Nuo 2013-04-12 atsakovo nuosavybės teisės įgijimas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra išviešintas ir kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus (CK 4.261 str.).

Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kuri asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dali ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. CK 1.126 str. 2 d. nurodo, kad ieškinio senatį teismas taiko tik ginčo šalies reikalavimu. Šio straipsnio 1 dalis skelbia, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl atsakovas mano, kad byloje yra pakankamos faktinės aplinkybės, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ir teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei vadovaujantis CK 1.126 str. 2 d., CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsniu, prašo: taikyti ieškinio senatį dėl ieškovo pareikštų reikalavimų ir ieškovo ieškinį atsakovui atmesti dėl ieškinio senaties pasibaigimo.

priteisti iš ieškovo atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo notarė L. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l.137-138) bei teisme nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas S. V. per dešimt metų po V. A. (mirė 2003-03-26) mirties dėl savo paties nerūpestingumo nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Ieškinyje teigiama, kad jis, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Tačiau šis faktas turėjo būti patvirtintas teismo ir tada ieškovui taip pat būtų

išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į jam priklausančią dalį turto. Prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui, ieškovas buvo raštu įspėtas apie tai, kad jis turi teisę paveldėti V. A. turto dalį, kuri būtų priklausiusi jo tėvui M. V., ir kad turėtų kreiptis į teismą. Tačiau ieškovas net ir po to jokių veiksmų nesiėmė. Todėl nebebuvo jokio pagrindo neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui, kuriam paveldėjimo teisę perleido jo motina, T. G., priėmusi A. V. palikimą.

Remdamasi išdėstytu, mano, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas dėl savo paties kaltės, nerūpestingumo nesiėmė jokių priemonių, kad būtų laiku išviešintas jo, kaip dabar teigia ieškinyje, „faktiškas" turto valdymas ir, kad jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į A. V. turtą.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. V., a.k(duomenys neskelbtini) mirė 2003m. kovo 26d. (mirties įrašas 2013-07-30, Nr. 33, b.l.4).

1993m. liepos 19d. surašytu testamentu A. V., g. (duomenys neskelbtini), visą savo turtą, kuris mirties dienoje jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, tame tarpe piniginį indėlį, esantį Rokiškio taupomojo banko O. filiale Nr. 6775/011 pagal sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) su priskaičiuotais procentais, atstačius nuosavybės teisę į žemę, ir žemę, paliko lygiomis dalimis savo vaikams sūnui M. V. ir dukrai T. G. (b.l.35).

M. V., a.k(duomenys neskelbtini) mirė 2002-08-26 (mirties liudijimas, AA Nr. 694257, b.l.7). Mirus M. V., S. V. tapo I-os eilės įstatyminiu įpėdiniu, paveldint A. V. turtą(CK 5.11str.1d.1p., 5.12str.).

Mirusiosios A. V. palikimą, 2003-06-23 paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, priėmė palikėjos dukra ir testamentinė įpėdinė T. G. (Liudijimas apie palikimo priėmimą, 2013m. vasario 11d., b.l.68).

Tatjana G. P. teisių dovanojimo sutartimi, sudaryta 2013-03-21, paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises, likusias po A. V. mirties, padovanojo sūnui J. G. (b.l.69).

2013m. kovo 21d. Rokiškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė L. S., vadovaudamasi Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2R-619, patvirtinta 2013m. kovo 21d., išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kad A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą paveldi vaikaitis J. G., a.k(duomenys neskelbtini)b.l.49-52).

Ieškovas nurodo, kad ir jis priėmė savo mirusiosios senelės A. V. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis po A. V. mirties pradėjo valdyti paveldimą turtą, patvirtino byloje apklausta liudytoja G. V., nurodžiusi, kad jos sutuoktinis M. V. žemę persikėlė į (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties, žemę dirbo ir tvarkė, dalį nuomavo L. ŽŪB sūnus S. V. Taip pat tvarkė ir mirusiosios A. V. žemę – dirbo, dalį nuomavo. Iš močiutės sodybos S. V. pasiėmė dalį daiktų - radiją, nuotraukas. Likusius namus ir juose likusius močiutės daiktus, namų aplinką toliau prižiūrėjo S. V. Jis likusiu močiutės turtu kaip savu, pradėjo rūpintis praėjus kokiam mėnesiui po A. V. mirties.

Tai, kad po A. V. mirties S. V. prižiūrėjo jos turėtą žemę, teisme nurodė ir atsakovas J. G.

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų 2014-08-06 (b.l.38-48) matyti, kad A. V., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė buvo įregistruota į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3.7600ha, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 5.1300ha, į dalį žemės sklypo – 376/1204, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 12.0400ha, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą un. Nr. (duomenys neskelbtini), 2.8000ha, esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, atsakydama į advokato M. Beinaravičiaus 2014-08-07 prašymą, nurodė, kad 2005-2012m. S. V., a.k(duomenys neskelbtini) deklaravo dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (5.13ha). Jam už paraiškose atitinkamai deklaruotus laukus, patenkančius į šį sklypą, buvo mokamos išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus, bei kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 metų priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“, bei pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“(b.l.79-80).

Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto mirusiosios A. V. vardu deklaravimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir išmokų už jį gavimas įrodo, kad ieškovas S. V. mirusios močiutės likusį turtą valdė kaip savo.

CK 5.50str.2d.,3d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepraleisdamas trijų mėnesių termino.

Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojos G. V. parodymus, virš minėtą rašytinį įrodymą, laikytina, kad nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, ieškovas po savo močiutės A. V., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (2003-03-26), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444str. 8p.).

2013 m. kovo 21 d. Rokiškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė L. S. atsakovui J. G. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 2R-621, remiantis kuriuo atsakovas priėmė A. V. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 376/1204 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.49-52).

Atsakovas teigia, kad 1993m. liepos 19d. testamentu A. V. jai priklausantį turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, tame tarpe piniginį indėlį, esantį Rokiškio taupomojo banko O. filiale Nr.6775/011 pagal sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) su priskaičiuotais procentais ir atstačius nuosavybės teisę į žemę ir žemę, po savo mirties lygiomis dalimis paliko savo vaikams sūnui M. V. (ieškovo tėvui) ir dukrai T. G. (atsakovo motinai). 2002m. rugpjūčio 27d. ieškovo tėvas mirė. A. V. savo testamento nepakeitė, tad ieškovas neįgijo teisės paveldėti senelės turtą, kadangi paveldima pagal testamentą (CK 5.12str., 5.61str.2d.).

CK 5.61str. 2d. nustatyta, kad jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį dėl ieškovo pareikštų reikalavimų ir ieškovo ieškinį atsakovui atmesti dėl ieškinio senaties pasibaigimo.

Trečiasis asmuo notarė L. S. nurodė, kad ji po to, kai T. G. paveldėjimo teises perleido sūnui J. G. (2013m.), išsiaiškino, kad yra galimi kiti paveldėtojai. Susisiekė telefonu su S. V. Jis aiškinosi, ar tai liečia jo tėvo M. žemę. Pasakius, kad tai dėl močiutės turto, S. V. nurodė, kad jiems nieko nereikia, jeigu tai M. dalis neliečiama.