- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- I-4725-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05409-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Bronius Januška
- Atsakovas
- D. U.
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 1.6.6.2Pašalpos ir kitos išmokos
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Broniaus Januškos, dalyvaujant atsakovui D. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui D. U. dėl permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš D. U. 173,97 Eur permoką.
Prašyme nurodė, kad D. U. 2011-02-14 kreipėsi į Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) dėl išmokos vaikui skyrimo nuo 2011-02-14. Teikdamas prašymą išmokai vaikui gauti, atsakovas pasirinko Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2014-05-16; toliau – Įstatymas;) 12 straipsnio 10 dalyje nurodytą pirmąjį pajamų apskaičiavimo būdą - pagal praėjusius kalendorinius metus ir atitinkamai, pateiktame prašyme patvirtino, kad jo šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2010 m. ir 2011 m. neviršijo nustatyto 525,00 Lt dydžio. Pažymėjo, kad pasirašydamas prašymą atsakovas patvirtino žinantis ir sutinkantis, kad prašyme išmokai gauti nurodyta informacija bus pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau -VMI); kad nuslėpdamas ar pateikdamas neteisingus duomenis, reikalingus išmokai teikti, ir permokos atveju turės grąžinti savivaldybei neteisėtai gautas išmokų sumas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka.Socialinių išmokų skyrius 2012-03-06 sprendimu Nr. 18013 atsakovui paskyrė išmokas vaikui, t. y. S. U., laikotarpiu nuo 2011-02-14 iki 2012-02-14 ir nuo 2012-02-14 iki 2013-02-14 paskyrė išmokąir apie tai informavo atsakovą 2012-03-06 pranešimu Nr. 21983 „Dėl išmokų vaikams skyrimo“.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama išsiaiškinti, ar išmokos vaikui yra mokamos pagrįstai, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Lietuvos darbo biržos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktus bei Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų bazėse esančius duomenis atliko išmokos vaikui gavėjų pateiktų duomenų patikrinimą, kurio metu nustatėatsakovo prašyme pateiktų duomenų apie pajamas neatitikimą - kaip nurodyta VMI duomenų bazės laikmenoje apie asmens pajamas už 2011 kalendorinius metus, atsakovo vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį viršijo nustatytą 525,00 Lt dydį. Apie nustatytus neatitikimus bei galimybę pateikti šeimos pajamų dydį patvirtinančius dokumentus atsakovas informuotas Socialinių išmokų skyriaus 2012-12-14 pranešimu Nr. A736-1106-(2.11.4.1-SR7) „Dėl galimai neteisėtai gautos išmokos vaikui“.Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prašomų pateiktų duomenų nepateikė, Socialinių išmokų skyrius 2013-02-21 sprendimu Nr. 17-102/123 „Dėl permokos nustatymo“ jam nustatė 600,69 Lt (173,97 Eur) dydžio išmokos vaikui permokos sumą. Apie nustatytą išmokos vaikui permoką, pareigą ją grąžinti bei grąžinimo būdus ir terminus, atsakovas periodiškai buvo informuojamas Socialinių išmokų skyriaus 2013-02-22 raštu Nr. A740-1413-(2.11.4.1-SR7), 2013-05-13 raštu Nr. A740-3268-(2.11.4.1-SR7) ir 2015-05-29 raštu Nr. A740-2698/15-(2.11.4.1-SR7), į kuriuos atsakovas neatsakė(b. l. 2–4).
D. U. teismo posėdyje sutiko su atsakovo prašymu. Pripažino, kad 2011 metais viršijus gaunamų pajamų dydžiui, susidarė išmokos už vaiką permoka. Prašė permokos grąžinimą išdėstyti dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. U. 2011-02-14 Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą išmokai gauti nuo 2011-02-14 už dukrą S. U. Prašyme patvirtino, kad šeimos vidutinės pajamos vienam asmeniui 2010-2011 m. per mėnesį neviršijo 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt) (b. l. 5-7).
Socialinių išmokų skyrius 2012-03-06 sprendimu Nr. 18013 atsakovui skyrė išmoką vaikui (nuo 2 iki 7 m., auginant 1ar 2 vaikus) už laikotarpiusnuo 2011-02-14 iki 2012-02-14 ir nuo 2012-02-14 iki 2013-02-14, mokant už dukrą S. U.: nuo 2011-02-14 iki 2011-03-01 - 27,86 Lt, nuo 2011-03-01 iki 2012-02-01 - po 52,00 Lt, nuo 2012-02-01 iki 2012-02-14 – 23,31 Lt, nuo 2012-02-14 iki 2012-03-01 - 28,69 Lt, nuo 2012-03-01 iki 2013-02-01 - po 52,00 Lt, nuo 2013-02-01 iki 2013-02-14 - 24,14 Lt (b. l. 8, 9). Atsakovas apie paskirtas išmokas vaikui buvo informuotas Socialinių išmokų skyriaus 2012-03-06 pranešimu Nr. 21983 „Dėl išmokų vaikams skyrimo“ (b. l. 10).
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2012 m. rugsėjo mėn. atlikusi išmokos vaikui 2012-02-14 prašyme išmokai gauti Nr. 18546 nurodytų duomenų apie šeimos pajamas patikrinimą, remdamasi VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bei Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, nustatė neatitikimus ir perdavė šią informaciją Socialinių išmokų skyriui. Patikrinimo duomenimis, D.U. šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2011 m. viršijo Įstatyme nustatytą dydį (525 Lt).
Socialinių išmokų skyrius, 2012-12-05 gavęs iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie išmokų gavėjų pateiktus neteisingus duomenis apie 2011 m. pajamas, 2012-12-14 pranešimu Nr. A736-1106-(2.11.4.1-SR7) „Dėl galimai neteisėtai gautos išmokos vaikui“ paprašė iki 2013-01-14 atsakovo pateikti šeimos pajamų dydį patvirtinančius dokumentus apie nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 gautą darbo užmokestį, nekilnojamojo daikto nuomos pajamas, netauriųjų metalų laužo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas. Atsakovas buvo įspėtas, kad nepateikus per nustatytą laikotarpį dokumentų, įrodančių teisę gauti išmoką vaikui, jam bus išsiųstas raštas dėl permokėtos išmokos sumos nustatymo, nurodant lėšų grąžinimo tvarką (b. l. 13). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas prašomų pateiktų duomenų nepateikė, Socialinių išmokų skyrius 2013-02-21 sprendimu Nr. 17-102/123 „Dėl permokos nustatymo“ jam nustatė 600,69 Lt (173,97 Eur) dydžio išmokos vaikui permokos sumą (b. l. 14).
Apie nustatytą išmokos vaikui permoką ir pareigą ją grąžinti atsakovas informuotas Socialinių išmokų skyriaus 2013-02-22 raštu Nr. A740-1413-(2.11.4.1-SR7), 2013-05-13 raštu Nr. A740-3268-(2.11.4.1-SR7) ir 2015-05-29 raštu Nr. A740-2698/15-(2.11.4.1-SR7)(b. l. 15-16, 17, 18).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl išmokos vaikui permokos grąžinimo.
Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801. Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2014-05-16) 3 straipsnį prie išmokų, skiriamų vaikams, inter alia priskiriama išmoka vaikui, kurios mokėjimo ir apskaičiavimo tvarką reglamentuoja šio įstatymo 6 straipsnis. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio: 1) kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų; 2) kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) šeimoje globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka mokama, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jeigu šių bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų vaikai ar buvę šeimoje globojami vaikai mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai.
Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2014-05-16) 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad vidutinės bendrai gyvenančių asmenų mėnesio pajamos išmokai vaikui gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas bendrai gyvenantys asmenys neturėjo teisės gauti išmokos vaikui, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai vaikui gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Jeigu bendrai gyvenantys asmenys gauna socialinę pašalpą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir (ar) socialinę paramą mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą, išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą. Skaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų pajamas, jų globojamų (rūpinamų) vaikų pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos.
Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti, kad išmokos bus teikiamos tiems vaikams, kuriems dėl šeimos materialinės padėties, jos labiausiai reikia bei racionaliai naudoti turimus išteklius, Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtino išmokų gavėjų pareigas. Pagal šio straipsnio 1–4 punktus, asmenys, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo: 1) pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus; 2) pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos; 3) savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų gyvenimo sąlygas; 4) išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį.
Nagrinėjamu atveju, teikdamas 2012-02-14 prašymą, atsakovas D. U. pajamų apskaičiavimo būdą – pagal praėjusius kalendorinius metus. Pagal prašymo išmokai gauti pateikimo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 538 valstybės remiamų pajamų dydis buvo 350 Lt, taigi išmoka vaikui galėjo būti skirta tuo atveju, jei vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 525 Lt.Pateiktame prašyme atsakovas patvirtino, kad jo šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2010-2011 m. neviršijo nustatyto 525,00 Lt dydžio, kad pateikta informacija yra teisinga, pažymėjo žinantis, kad nuslėpdamas ar pateikdamas neteisingus duomenis, reikalingus išmokai teikti, ir permokos atveju turės grąžinti neteisėtai gautas išmokų sumas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėjas nustatė, kad D.U. šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2011 m. viršijo valstybės remiamų pajamų dydį (b. l. 11-12). Kadangi atsakovas Socialinių išmokų skyriui nepateikė prašomų 2011 m. šeimos pajamų dydį patvirtinančių dokumentų, buvo padaryta išvada, kad jis, pateikdamas2012-02-14 prašymą skirti išmoką vaikui, nurodė neteisingą informaciją. Tai reiškia, kad D. U. netinkamai vykdė Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigą pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šioįstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus. Tokie atsakovo veiksmai lėmė tai, kad Socialinių išmokų skyrius nepagrįstai jam nuo 2012-02-14 iki 2013-02-01 mokėjo išmoką vaikui ir todėl susidarė 600,69 Lt (kas atitinka 173,97 Eur) šios išmokos permoka.
Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, jog savivaldybės administracija privalo informuoti išmokos gavėją apie jo pareigas ir aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymąpriklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
Nustatyta, kad gavęs informaciją apie nepagrįstai atsakovui išmokėtas sumas, Socialinių išmokų skyrius 2013-02-22 raštu Nr. A740-1413-(2.11.4.1-SR7), 2013-05-13 raštu Nr. A740-3268-(2.11.4.1-SR7) ir 2015-05-29 raštu Nr. A740-2698/15-(2.11.4.1-SR7) informavo D. U. apie susidariusią išmokos vaikui permoką ir pasiūlė ją grąžinti. Atsakovui taip pat buvo nurodyti permokos grąžinimo būdai bei jos negrąžinimo teisines pasekmės. Šių raštų D. U. teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, nors tokia teisė minėtuose raštuose jam buvo išaiškinta. Teismo posėdyje atsakovas sutiko su nustatyta permoka, patvirtino, kad jos negrąžino.
Pripažinus, kad išmokos vaikui permoka susidarė dėl D.U. kaltės – Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo – ir nustačius, kad atsakovas yra negrąžinęs 173,97Eur susidariusios permokos dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas tenkintinas ir jai iš D.U. priteistina negrąžinta 173,97 Eur išmokos vaikui permoka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Atsakovas teismo posėdžio metu prašė susidariusios permokos grąžinimą išdėstyti dalimis, tačiau nepateikė jokių savo prašymą ir pajamas pagrindžiančių dokumentų. Remiantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS 556-385/2010). Tačiau šiuo atveju, atsakovui nepateikus į bylą jokių jo prašymą pagrindžiančių ir turtinę padėtį įrodančių dokumentų, jo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas Nr. 188710061, buveinė Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, AB DNB bankas, banko kodas 40100, banko sąskaita Nr. (Duomenys neskelbtini), naudai 173,97 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt septynis euro centus) išmokos vaikui permoką.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.