Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovas UAB „Inrent“ nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Kavaska“ (užsakovas) ir atsakovas UAB „AKS projektai“ (generalinis rangovas) sudarė rangos sutartį dėl logistikos sandėlio su administracinėmis patalpomis statybos (duomenys neskelbtini); 2008 m. liepos 10 d. užsakovo teises perėmė ieškovas. 2008 m. liepos 14 d. ieškovas su atsakovu A. Š. IĮ (statybos techninis prižiūrėtojas) sudarė pastato statybos techninės priežiūros sutartį, o 2008 m. liepos 16 d. ieškovas su atsakovu UAB „Statinių projektavimo biuras“ (statybos projekto vykdymo prižiūrėtojas) sudarė statybos projekto vykdymo priežiūros sutartį. 2010 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi iškelta ieškovo bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2010 m. rugsėjo 16 d. Bankroto administratorius, perėmęs atsakovo turtą, pastebėjo, kad pastatas yra avarinės būklės: įgriuvusi dalis sandėlio stogo bei gali sugriūti visas pastatas. Administratoriaus iniciatyva UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2010 m. lapkričio 30 d. atliko pastato stogo konstrukcijų ekspertizę. Ieškovo teigimu, ši ekspertizė patvirtina, kad generalinis rangovas UAB „AKS projektai“ nekokybiškai atliko pastato statybos darbus, o techninis prižiūrėtojas A. Š. IĮ ir projekto prižiūrėtojas UAB „Statinių projektavimo biuras“ neužtikrino, kad statybos darbai būtų atliekami pagal pastato projektą ir kad pastatas būtų statomas laikantis projekto sprendinių ir techninių specifikacijų reikalavimų. Bankroto administratorius, siekdamas išvengti pastato sugriuvimo, su trečiuoju asmeniu AB SEB bankas ir UAB „Euromonta“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Euromonta“ įsipareigojo atlikti pastato stogo remonto darbus, o AB SEB bankas sutiko darbus finansuoti; trečiasis asmuo AB SEB bankas už stogo remontą UAB „Euromonta“ sumokėjo 890 083,57 Lt. Ieškovo teigimu, būtent dėl nurodytų kaltų atsakovų veiksmų (neveikimo) įvyko pastato stogo griūtis ir teko skubiai jį tvarkyti, todėl atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovui dėl statybos defektų pašalinimo – stogo sutvarkymo darbų – padarytus nuostolius. Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 890 083,57 Lt nuostoliams atlyginti bei procesines palūkanas.

Ieškovas BUAB „Inrent“ ir trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantų argumentai iš esmės sutampa. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens apeliacinis skundas yra išsamesnis, pateikiami būtent jame išdėstyti argumentai:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad stogo griūtį nulėmė ieškovo netinkamas stogo eksploatavimas. Būtent blogai suprojektuota ir sumontuota stogo danga buvo jei ne pagrindinė, tai tikrai viena iš priežasčių, lėmusių griūtį:

1.1. Teismo ekspertas nustatė, kad atsakovo UAB „Statinių projektavimo biuras“ darbo projektas buvo parengtas nesilaikant techninio projekto sprendinių. Darbo projekte buvo nurodyta plonesnė skarda nei techniniame, kiekvienam tarpatramiui nebuvo numatytas vienas atskiras stogo plieninio profiliuoto pakloto lakštas, kas būtų leidę sustandinti stogo pakloto mazgus virš visų nekraštinių stogo pakloto atramų. Pagal darbo projektą profiliuoto pakloto lakštai perdengė du tarpatramius, todėl stogo pakloto mazgai buvo sustandinti tik virš kas antros nekraštinės stogo pakloto atramos. Tai turėjo įtakos ir stogo pakloto laikomajai galiai, ką pažymėjo ir teismo ekspertas, nurodydamas, kad tokie stogo plieninio profiliuoto pakloto sprendiniai neatitinka esminių statinio reikalavimų;

1.2. Teismo ekspertas nurodė, kad stogo plieninio profiliuotojo pakloto ruožo prie parapeto ašyje „1“ ir prie parapeto ašyje „38“ stiprumo sąlyga netenkinama. Ekspertas padarė išvadą, kad stogo konstrukcija buvo pastatyta nesilaikant statybos techninių reglamentų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų. Be to, ekspertas pažymėjo, kad UAB „Statinių projektavimo biuras“, vykdydamas statinio projektuotojo pareigas, veikė pažeidžiant statybos techninių reglamentų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo projekte atliekant skaičiavimus, patikslintos skardos tam tikruose pjūviuose stiprumas buvo per mažas;

1.3. UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ taip pat nustatė, kad stogo konstrukcija buvo įrengta nukrypstant nuo techninio projekto, panaudoto profiliuoto pakloto laikomoji galia yra nepakankama;

1.4. Atsakovas UAB „AKS projektai“, montuodamas denginio paklotą, nesivadovavo pagrindinio brėžinio „Stogo pakloto montavimo planas“ reikalavimais. UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ nurodė, kad denginyje sumontuoti 12,6 m. ilgio lakštai atramose buvo užleisti vienas ant kito 0,6 m. Savigręžiai varžtai susukti nesilaikant tiekėjo plieninių laikančių paklotų montavimo schemų reikalavimų, todėl lakštų sujungimo mazgai buvo nesandarūs. Dėl lakštų mazgų šarnyrinio jungimo plieninis paklotas sniego susikaupimo (sniego „maišų“) zonoje buvo perkrautas 34 proc., likusioje stogo dalyje – 15 proc. Taip pat nustatė, kad labiausiai apkrautoje pakloto zonoje pakloto skerspjūvio stiprumo sąlyga buvo viršyta 16 proc. Dėl šių priežasčių profiliuota plieninė danga prarado laikomąją galią stogo dalyje tarp ašių „1-38” ir „E-D“;

1.5. Teismo ekspertas nurodė, kad stogo griūtis įvyko būtent tose ašyse, kuriose stiprumo sąlyga nebuvo tenkinama (tarp ašių „1-38” ir „E-D“). Techniniame projekte buvo nurodyta padidinti stogo plieninio profiliuoto pakloto skardos storį ties sniego susikaupimo vietomis, tačiau tai nebuvo padaryta. Griūtis ir įvyko ten, kuri susidaro sniego „maišai“ stogo kampuose. Teismo ekspertas nustatė, kad atsakovas UAB „Statinių projektavimo biuras“, projektuodamas stogą, klaidingai vadovavosi nebegaliojančiu statybos techniniu reglamentu, kuriame buvo numatytos mažesnės taikomos pastatams projektuoti reikšmės, nei buvo numatyta projektavimo metu galiojusiame reglamente; buvusių projektavimo normų apkrova buvo mažesnė net 37 proc. Tai neabejotinai turėjo įtakos stogo laikomajai galiai;

1.6. UAB „Euromonta“ 2011 m. sausio 28 d. defektinis aktas, kuriame užfiksuoti stogo defektai, nustatyti UAB „Euromonta“ prieš pradedant remonto darbus, taip pat patvirtina, kad griūtis įvyko dėl nekokybiškai įrengto stogo. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį įrodymą;

1.7. Statybos techniniai reglamentai numato, kad, esant lietaus nuotekų šalintuvų elementų užšalimo grėsmei, turi būti numatytas jų apšiltinimas, kad plokščiųjų stogų parapetuose reikia numatyti angas avariniam lietaus vandens nusipylimui į lauką. UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ nustatė, kad šie techniniai sprendiniai nebuvo panaudoti, tą konstatavo ir teismo ekspertas. Akivaizdu, kad, įrengus angas avariniam lietaus vandens nubėgimui, pavasarį ištirpęs vanduo galėjo išbėgti ir sumažinti stogo apkrovas. Atsakovai neteisingai nurodė, kad tokių angų techniškai nebuvo įmanoma įrengti, – tą padaryti rekomendavo UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“, tokios galimybės neneigė ir teismo ekspertas;

1.8. Teismo ekspertas paaiškino, kad tuo atveju, jeigu stogas būtų tinkamai suprojektuotas, net ir jo nevalant, jis dar kurį laiką būtų atlaikęs sniego ir vandens apkrovas. Taigi, jeigu stogas būtų tinkamai suprojektuotas, jis būtų atlaikęs sniego apkrovas, o pavasarį vanduo būtų nutekėjęs per lietvamzdžius, kaip nutekėjo ir nuo likusios stogo dalies. Be to, pats atsakovas UAB „Statinių projektavimo biuras“ pripažino, kad faktiškas sniego kiekis buvo du kartus mažesnis nei paskaičiuotas techniniame projekte, todėl sniego svoris niekaip negalėjo būti griūties priežastimi.

2. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovą atsakingu dėl stogo griūties. Jei ne visa apimtimi, tai bent iš dalies už griūtį atsakingais turėjo būti pripažinti ir atsakovai. Egzistuoja visos sąlygos atsakovų solidariai civilinei atsakomybei atsirasti:

2.1. Atsakovai pažeidė įstatymuose bei sudarytose sutartyse prisiimtas pareigas:

2.1.1. Atsakovas UAB „Statinių projektavimo biuras“: nesilaikė privalomų norminių teisės aktų reikalavimų, dėl ko parengė netinkamą pastato darbo projektą, pagal kurį buvo sumontuotas nepakankamą galią turintis stogas (darbo projektas neatitiko techninio projekto sprendinių; stogo plieninio profiliuoto pakloto sprendiniai neatitiko esminių statinio reikalavimų; stogo parapetuose nenumatytos angos avariniam lietaus vandens nusipylimui); netinkamai atliko projekto vykdymo priežiūrą (netikrinta, ar statoma pagal darbo ir techninį projektus; nepastebėti atliekamų statybos darbų nukrypimai nuo techninio projekto ir nepareikalauta rangovo ištaisyti trūkumus; neužtikrinta, kad būtų statoma pagal ekspertuotą darbo projektuotą);

2.1.2. Atsakovas A. Š. IĮ: nepatikrino arba nepastebėjo, kad atsakovas UAB „AKS projektai“ stogo įrengimo darbus vykdo nesilaikydamas techninio projekto bei teisės aktų reikalavimų, kad stogo denginiui naudoja lakštus, kurių laikomoji galia yra mažesnė nei numatyta techniniame projekte, o juos tvirtina nesilaikydamas tiekėjo paruoštų montavimo schemų bei nesivadovaudamas pagrindiniu brėžiniu „Stogo pakloto montavimo planas“; nepatikrino arba netinkamai patikrino atliktų stogo įrengimo darbų kokybę, nepareikalavo, kad atsakovas UAB „AKS projektai“ nedelsdamas pašalintų normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos dokumentų pažeidimus bei ištaisytų padarytas klaidas; pritarė statyboms pagal neekspertuotą darbo projektą;

2.1.3. Atsakovas UAB „AKS projektai“: stogo konstrukciją įrengė nesilaikydamas įstatymuose numatytų privalomų reikalavimų bei neužtikrino, kad ši konstrukcija turėtų įprastai tokioms konstrukcijoms būdingas savybes, kad ją būtų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį ir ji nekeltų pavojaus žmonių saugumui; statybos darbus vykdė pagal neekspertuotą darbo projektą, neatitinkantį techninio projekto ir teisės aktų reikalavimų; nepanaudojo teisės aktuose numatytų sprendinių; montuodamas denginio paklotą nesivadovavo pagrindinio brėžinio „Stogo pakloto montavimo planas“ bei tiekėjo plieninių laikančių paklotų montavimo schemų reikalavimų.

2.2. Visų atsakovų veiksmai pakankamu laipsniu prisidėjo prie stogo griūties. Teismo ekspertas patvirtino, kad, tinkamai suprojektavus ir sumontavus stogą, jis dar kurį laiką būtų atlaikęs apkrovas net jo ir nevalant. Galimas daiktas, kad stogas būtų atlaikęs iki pavasario, sniegas tuomet būtų ištirpęs bei nubėgęs lietvamzdžiais. Taigi žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu ne atsakovų neteisėti veiksmai, t. y. jei projektuotojas būtų parengęs tinkamą darbo projektą, projekto vadovas ir techninis prižiūrėtojas būtų laiku pastebėję, kad statybos vyksta nesilaikant techninio projekto ir dirbama pagal neekspertuotą darbo projektą, o rangovas – nestatęs pagal neekspertuotą darbo projektą ir laikęsis pakloto montavimo schemos. Atsakovai, būdami apdairūs ir rūpestingi, turėjo galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Teismas nepagrįstai tyrė tik lemiamą (tiesioginę) padarinių priežastį, tačiau visiškai nesiaiškino, kokia apimtimi prie stogo griūties galėjo prisidėti stogo netinkamas suprojektavimas ir pastatymas (netiesioginės priežastys). Iš teismo eksperto išvadų galima spręsti, kad buvo nustatyta tik pagrindinė priežastis, tačiau ekspertas nepasisakė, jog tam visiškai įtakos neturėjo projektuotojo padaryta klaida ir kitų atsakovų veiksmai.

2.3. Byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą taikyti mišrios kaltės institutą, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti. Pagal teismų praktiką turi būti vertinamos visos prie žalos prisidėjusios priežastys, įskaitant ir tuos atvejus, kai vieno asmens veiksmai yra pagrindinė priežastis, nulėmusi žalos atsiradimą, o kito asmens veiksmai tik netiesiogiai prisideda prie žalos. Nėra taip, kad atsakomybės našta tenka tik tam asmeniui, kurio veiksmai tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą. Todėl, net pripažinus, kad ieškovo veiksmai buvo lemiantys, tai nereiškia, kad visiškai nėra atsakovų kaltės.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas save laikė atsakingu už stogo griūtį, nes apie ją niekam nepranešė, nereikalavo iš atsakovo UAB „AKS projektai“ pašalinti defektus, pretenziją jam pateikė tik po stogo remonto darbų, nesukvietė komisijos darbams priimti. Pirma, nepranešimas valstybinėms institucijoms apie stogo griūtį niekaip nesusijęs su pačia griūtimi ir tuo labiau nėra įrodymas, kad dėl jos yra atsakingas ieškovas. Pastarasis atliko visus veiksmus, reikalingus stogo griūties aplinkybėms užfiksuoti. Teismas ekspertas pažymėjo, kad aplinkybė, jog nebuvo pranešta apie griūtį bei nesudaryta tyrimo komisija, netrukdo nustatyti griūties priežastis. Antra, teismo nepagrįstai atsisakyti priimti įrodymai patvirtina, kad atsakovui UAB „AKS projektai“ apie stogo griūtį buvo pranešta iš pat pradžių, tačiau neatlygintinai sutvarkyti stogą jis atsisakė. Todėl ieškovas pagrįstai ėmėsi tvarkyti jį savo lėšomis.

4. Teismas neteisingai nustatė nuostolių dydį. Teismo nepagrįstai atsisakyti priimti įrodymai patvirtina, kad su UAB „Euromonta“ buvo pasirašyta dar viena sutartis papildomiems, nenumatytiems statybos darbams atlikti, be to, buvo atlikti papildomi darbai stogo statybos brokui ištaisyti, kad mokėti tiesiogiai už darbus UAB „Novitela“ buvo nurodęs pats UAB „Euromonta“. Kadangi įrodymai nebuvo priimti, jų negalėjo įvertinti ir teismo ekspertas. UAB „Euromonta“ stogo remonto darbams buvo atrinkta konkurso būdu; šis asmuo pasiūlė mažiausią kainą. Tuo tarpu teismo eksperto skaičiavimai yra labiau teorinio pobūdžio, padaryti nežinant visų aplinkybių ir nemačius visų įrodymų.

5. Teismas padarė procesinių teisės normų pažeidimų, dėl ko buvo neatskleista bylos esmės ir neteisingai išspręstas ginčas: netinkamai atliktas įrodymų, susijusių su stogo griūties priežastimis, šalių kalte ir nuostolių dydžiu tyrimas bei vertinimas, nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės (byloje nėra įrodymų nei kad elektra pastate buvo atjungta, nei nuo kada ji buvo atjungta; neturint specialių žinių padaryta išvada, kad darbo projektas buvo ekspertuotas, nors teismo ekspertas buvo nustatęs priešingai ir kt.); nepagrįstai atsisakyta priimti svarbius įrodymus ir nepakankamai ištirtos faktinės aplinkybės, taip pažeidžiant šalių rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principus; nepagrįstai atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę, nors atliktos teismo ekspertizės išvados yra prieštaringos, jos padarytos įvertinant ne visus įrodymus, be to, kyla abejonės dėl eksperto nešališkumo.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Inrent“ ir trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo tenkinti apeliacinius skundus.