- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-30
- Bylos Nr.
- 2S-1386-221/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01248-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Kreditorius
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
Pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą.
2012-04-05 hipotekos teisėjos nutartimi kreditoriui buvo nustatytas 14 dienų terminas pareiškimo trūkumams šalinti, nurodyti duomenims kiek laiko buvo nevykdoma prievolė, kada buvo priimtas sprendimas nutraukti kreditavimo sutartį prieš terminą, duomenis kaip skolininkas vykdė prievolę per rašte nustatytą įspėjimo terminą (duomenis apie skolininkų sumokėtas įmokas kreditoriui per nustatytą terminą ir kt.), pateikti detalų skolos paskaičiavimą, taip pat aiškius ir neginčijamus įrodymus, kad skolininkui V. K. pranešimas apie sutarties nutraukimą ir kt. įteikti (jei neįteikti tai dėl kokių priežasčių) kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Taip pat patikslinti aplinkybę, kokiu pranešimu (data ir jo numeris) skolininkui galutinai pranešta apie sutarties nutraukimą prieš terminą bei pareiškime nurodytoms susidariusio bei prašomo išieškoti įsiskolinimo aplinkybėms patikslinti.
Kreditorius, šalindamas trūkumus, 2012-04-26 pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad pradinis kreditorius AB SEB bankas skolininkui/daikto savininkui V. K. apie kredito sutarties nutraukimą prieš terminą pranešė 2009-09-22 ir 2009-10-26 pranešimais, kurie buvo išsiųsti vieninteliu žinomu skolininko adresu. Abu pranešimai skolininkui nebuvo įteikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012-04-30 nutartimi nutarė pareiškėjui (kreditoriui) UAB „Būsto paskolų draudimas“ nustatytu laiku, t.y. per 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nepašalinus pareiškimo trūkumų, jį laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
Teismas padarė išvadą, kad duomenų, jog skolininkui/įkeisto daikto savininkui V. K., LR CK 6.218 str. 1 d. nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kuris yra nurodytas ir jo pasirašytoje kredito sutartyje bei hipotekos lakšte, pareiškėjas nepateikė. Todėl teismas nusprendė, kad kreditorius nustatytu laiku pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl jo pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti 2012 m. balandžio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012 m. kovo 27 d. pareiškimo tenkinimo klausimą iš esmės.
1. Apelianto nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas nutartį neištyrė ir neišsiaškino aplinkybių įtakojusių naująjį kreditorių kreiptis dėl priverstinės skolos išieškojimo iš skolininko V. K..
Šalies argumentai
2. Apeliantas nurodo, kad 2011-07-20 skolininkas buvo informuotas ir apie tai, kad AB SEB bankas perleido reikalavimą naujajam kreditoriui - UAB „Būsto paskolų draudimas“. Skolininkas nesikooperavo nuo 2009-08-24 pirmos būsto kreditavimo sutarties pažeidimo dienos nei su pradiniu kreditoriumi, nei su naujuoju kreditoriumi ir nebuvo suinteresuotas išvengti priverstinės skolos išieškojimo procedūros. Mano, kad vien ši aplinkybė įrodo, kad skolininkas tiek prievolės egzistavimo, tiek ir jos pasibaigimo metu elgėsi nesąžiningai, nei su pradiniu kreditoriumi, nei su naujuoju kreditoriumi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Vienas iš būdų, kuriais savo interesus gali įgyvendinti sutartinių teisinių santykių dalyviai, yra vienašališkas sutarties nutraukimas, kai antroji sutarties šalis pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 straipsnis). Dėl šios priežasties vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 straipsnis). Vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos laikymąsi itin svarbu užtikrinti tokiais atvejais, koks yra nagrinėjamoje byloje, kai sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes, pvz. visos kredito sumos su priklausančiomis mokėti palūkanomis grąžinimą prieš sutartyje nustatytą terminą ir išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą ne ginčo tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Taigi, įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. Pabrėžtina, kad pareiga pranešti apie sutarties nutraukimą yra nustatyta antrosios sutarties šalies naudai. CK 6.218 straipsnyje nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Tačiau šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 straipsnio 1dalis). Pagrindinis apelianto atskirojo skundo argumentas yra, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas, atitinka įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad AB SEB bankas skolininkui/daikto savininkui V. K. apie kredito sutarties nutraukimą prieš terminą pranešė 2009-09-22 ir 2009-10-26 pranešimais, o 2011-07-20 skolininkas buvo informuotas apie tai, kad AB SEB bankas perleido reikalavimą naujajam kreditoriui - UAB „Būsto paskolų draudimas“. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nei vienas iš AB SEB bankas siųstų pranešimų skolininkui nebuvo įteiktas (27-33, 88 b. l.). Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus. Teismas pažymi, kad pareiškėjas neatsižvelgia į tai, kad tokiu atveju tinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą tektų laikyti ir tuos atvejus, kai pranešimas būtų gautas jau po pranešime nustatytos sutarties nutraukimo datos, ar netgi ir tuos atvejus, jei antroji sutarties šalis apskritai negautų pranešimo. Teismas sprendžia, kad apelianto argumentai prieštarauja CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Tai, be kita ko, reiškia, kad sutarties nutraukimo termino eiga negali būti skaičiuojama nuo pranešimo išsiuntimo dienos.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustačius aplinkybę, jog kreditorius hipotekos teisėjui nepateikė rašytinių įrodymų, kad skolininkui/įkeisto daikto savininkui V. K. LR CK 6.218 str. 1 d. nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą, nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto atskirąjį skundą
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ar procesinės teisės normų, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pagrindų ją panaikinti nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.