- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-16
- Bylos Nr.
- A-756-1591-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB ,,Statybų teisinis biuras“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Nedas Šilaika
- Kategorijos
- 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės, Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Statybų teisinis biuras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Statybų teisinis biuras“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. S-84(7-52/2007), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą 2007 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 69-39, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – Inspekcija) 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-432. Teigė, jog 73 000 Lt, fizinių asmenų pajamų mokesčio, 21 900 Lt šio mokesčio bauda ir 19 841,20 Lt delspinigių apskaičiuota nepagrįstai. Nurodė, kad UAB ,,Statybų teisinis biuras“, 2002 m. lapkričio 4 d. sutartimi įsigydamas iš I. M. už 365 000 Lt 40 vnt. paprastųjų UAB ,,Finjura“ akcijų“, negavo ir negalėjo gauti jokios mokestinės naudos, kadangi akcijas įsigijo iš pelno, prieš tai sumokėjęs pridėtinės vertės (toliau – ir PVM) bei pelno mokestį. Sąlygų taikyti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies nuostatoms nebuvo. Pareiškėjas minimos už akcijas sumokėtos sumos į sąnaudas neįtraukė, apmokestinamojo pelno ja nemažino. Negalima konstatuoti, kad mokestinė nauda buvo perkelta kitai sandorio pusei, kadangi už akcijas mokama suma buvo jau po apmokestinimo, pareiškėjas nuo šios sumos jau nebeturėjo mokėti jokių mokesčių. Komisija konstatavo siekį gauti mokestinę naudą, tačiau nesugebėjo nurodyti, kaip konkrečiai ta mokestinė nauda pasireiškė. Pareiškėjas su asmeniu, iš kurio įgytos akcijos, neturėjo jokių kitų sutartinių santykių, todėl sandoriu negalėjo būti pridengtas atsiskaitymas už kažkokias kitas paslaugas. Komisija priimdama sprendimą rėmėsi turto vertintojų V. Č. Turto vertinimo paslaugų įmonės ir UAB „Audito konsultacijos“ atliktu UAB ,,Finjura“ 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketo vertės įvertinimu. Šis akcijų paketo įvertinimas atliktas klaidingai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nesurinkus ir nepateikus turto vertintojams visos turimos informacijos apie įmonę, o patiems turto vertintojams tendencingai vertinant pateiktą informaciją. Mokesčių administratorius nepateikė turto vertintojui visų duomenų, reikšmingų akcijų vertės nustatymui, o kai kurie pateikti duomenys – klaidingi. Mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimą, nepatikrino I. M. mokesčių administratoriui pateiktų deklaracijų ir pagal jas sumokėtų mokesčių. Įsigyjant akcijas buvo siekiama ne gauti iš UAB ,,Finjura“ naudos tiesiogiai, o pasinaudoti sukurta baze pelningai veiklai vystyti, taip pat dėl galimybės, pasinaudojant UAB ,,Finjura“ veikla plėsti pareiškėjo veiklą bei didinti jo pelningumą. Skirtumas tarp akcijų įsigijimo ir pardavimo kainos susidarė dėl objektyvių priežasčių (teisės aktų reikalavimų pasikeitimo). Akcijų kaina nebuvo dirbtinai didinama ar mažinama. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta nei vienos pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pateikė visą reikalingą informaciją, patikrinimo akte nurodomas pažeidimas buvo padarytas nesiekiant jokios mokestinės naudos.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas iš I. M. įsigijo UAB „Finjura“ 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų už 365 000 Lt. Per laikotarpį nuo 2002 m. lapkričio 4 d. iki 2002 m. gruodžio 30 d. I. M. už akcijas sumokėjo grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderius, išmokant sumas, neviršijančias 10 000 Lt. Pareiškėjas įsigytas akcijas pagal 2004 m. gegužės 19 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį pardavė fiziniam asmeniui J. K. už 10 000 Lt, patirdamas 355 000 Lt nuostolį. Inspekcijos užsakymu V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonė ir Audito ir konsultacijos UAB atliko UAB „Versima“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Finjura“) 100 Lt nominalios vertės 40 vnt. akcijų paketo vertinimą, kurio metu nustatė, kad UAB „Versima“ 40 vnt. PVA 100 Lt nominalios vertės paketo rinkos vertė, nustatyta turto požiūrio vertinimo metodu, vertinimo dieną (2002 m. lapkričio 4 d.) yra 0 Lt. Buvo konstatuota, kad akcijų kaina, mokant po 9 125 Lt už 1 akciją yra nereali (per didelė) ir neatitinka nepriklausomų turto vertintojų nustatytos rinkos kainos. Inspekcija padarė išvadą, jog I. M. už akcijas išmokėta 0 Lt, o kita suma – 365 000 Lt – išmokėta kaip su darbo santykiais nesusijusios pajamos. Pareiškėjo akcininkai savo pateiktuose paaiškinimuose nenurodė konkrečių argumentų, turinčių įtakos pareiškėjo apsisprendimui įsigyti akcijas už 365 000 Lt. Nepriklausomo vertintojo išvadoje pateikti UAB „Finjura“ finansiniai rodikliai rodo, kad įmonė yra nemoki, jos veiklos tęstinumas abejotinas, įmonė neturi nekilnojamojo ar kito turto, kurį tikslingai naudojant galimos stabilios pajamos ateityje. Pareiškėjo akcininkai kartu buvo ir UAB „Finjura“ akcininkai, todėl UAB „Finjura“ finansinės veiklos rezultatai jiems galėjo būti žinomi. Nerandami ir dokumentais įforminti nei šių akcijų pardavėjas (I. M. ), nei pirkėjas (J. K. ). Atsakovo nuomone, nagrinėjamų pareiškėjo pirkimo – pardavimo sandorių pagrindinis tikslas buvo gauti mokestinę naudą, todėl taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pareiškėjas mokesčių įstatymus pažeidė sąmoningai, t.y. siekdamas mokestinės naudos, todėl jam pagrįstai buvo skirta 30 proc. fizinių asmenų pajamų bauda.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjo skundą prašė atmesti, palaikė atsakovo argumentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Inspekcijos 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. (21.26)-256-432, atsakovo 2007 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 69-39 ir Komisijos 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. S-84(7-52/2007) bei skundžiamais sprendimais pareiškėjui pritaikytų mokestinių sankcijų – fiziniam asmeniui I. M. išmokėtų 365 000 Lt pripažinimo su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis ir jų apmokestinimo taikant 20 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą. Pareiškėjas 2002 m. lapkričio 4 d. UAB „Finjura“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi iš fizinio asmens I. M. įsigijo „Finjura“ 40 vnt. akcijų paketą už 365 000 Lt (Komisijos byla, b.l. 47-48). Nepriklausomų turto vertintojų V. Č. Turto vertinimo paslaugų įmonės ir Auditas ir konsultacijos UAB pateiktoje 2006 m. rugpjūčio 8d. akcijų paketo vertinimo ataskaitoje nustatyta akcijų paketo rinkos vertė jų įsigijimo dieną (2002-11-04) yra lygi 0 Lt (Komisijos byla, b.l. 96-108). Remiantis atlikta UAB „Finjura“ finansinės būklės analize, padaryta išvada, kad vertinama įmonė yra nemoki, jos veiklos tęstinumas abejotinas, įmonė neturi nekilnojamojo ar kito turto, kurį tikslingai naudojant galimos stabilios pajamos ateityje, 2001-2002 metais įmonės veikla nuostolinga (2001 m. veiklos nuostolis sudarė 8 662 Lt, o 2002 m. – 27 5242 Lt) (Komisijos byla, b.l. 96-108). Tokiu būdu fiziniam asmeniui I. M. , išvengiant pajamų mokesčio (pajamos iš vertybinių popierių pardavimo pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punktą buvo neapmokestinamos), už akcijas buvo išmokėta jų realios rinkos vertės neatitinkanti pinigų suma – 365 000 Lt. Pareiškėjo teigimu, pagrindinis UAB „Finjura“ akcijų įsigijimo tikslas buvo siekis pasinaudoti šios bendrovės sukurta ir veikiančia komanditinių ūkinių bendrijų sistema, o ne tiesiogiai iš UAB „Finjura“ gauti pajamas, tačiau jis nepateikė įrodymų, kad per daugiau nei vienerių metų laikotarpį, t. y. iki 2004 m. sausio 1 d. (kol pardavė minėtos bendrovės akcijas kitam fiziniam asmeniui) pasinaudojo ir kaip pasinaudojo UAB „Finjura“ sukurta komanditinių ūkinių bendrijų sistema savo veiklai plėsti ir jos pelningumui didinti. Pareiškėjas įsigytas akcijas pagal 2004 m. gegužės 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (Komisijos byla, b.l. 90-91) pardavė fiziniam asmeniui J. K. už 10 000 Lt, tuo patirdamas 355 000 Lt nuostolį. Taigi mokesčių administratorius, konstatavęs, kad UAB „Finjura“ akcijų įsigijimo sandorio pagrindinis tikslas buvo gauti mokestinę naudą, pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį ir, atkūręs iškreiptas bei slepiamas aplinkybes, skirtumą tarp pareiškėjo išmokėtos už akcijas sumos ir nustatytos jų rinkos vertės pripažino akcijas pardavusio asmens kitomis, t. y. su akcijų pardavimu nesusijusiomis pajamomis.
Teismas pažymėjo, kad vertindamas bylos aplinkybes ir tokiu būdu tikrindamas skundžiamų sprendimų pagrįstumą remiasi ne vien nepriklausomų turto vertintojų pateikta UAB „Finjura“ akcijų paketo vertinimo ataskaita, bet byloje esančių įrodymų visuma. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų pakanka įvertinti tarp pareiškėjo ir fizinio asmens I. M. sudarytą sandorį dėl UAB „Finjura“ 40 vnt. akcijų paketo. Pareiškėjo argumentą, kad nepriklausomų turto vertintojų pateikta UAB „Finjura“ akcijų paketo vertinimo ataskaita dėl joje nurodytų netikslumų neturi būti remiamasi nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui paskiriant 30 proc. dydžio fizinių asmenų pajamų mokesčio baudą mokesčių administratorius atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas mokesčių įstatymą pažeidė sąmoningai, t. y. siekdamas mokestinės naudos, piktnaudžiavo Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punkto nuostatomis, todėl, teismo manymu, nubaustas pagrįstai, tinkamai pritaikius teisės aktų reikalavimus. Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo vieno mokesčio nepriemokos, bet už tą patį laikotarpį mokesčių mokėtojas turėjo to paties ar kito mokesčio permoką. MAĮ 87 straipsnis nedraudžia įskaityti nurodytas sumas (MAĮ 100 str. 1 d. 1 p.). Komisija pagrįstai, vadovaujantis MAĮ 100 str. 2 dalimi, atleido pareiškėją nuo 3 459,06 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai apmokestino 20 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifu pareiškėjo fiziniam asmeniui išmokėtą 365 000 Lt sumą. Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. 69-34 bei jį patvirtinęs 2007 m. gegužės 21 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Nr. S-84(7-52/2007 ) yra pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų ir nurodytų aplinkybių, patvirtinančių, kad ginčui aktualiu sandoriu jis nesiekė naudos, o naudos siekis yra būtina sąlygą MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymui.
2. Pareiškėjui numatytų verslo panų, susijusių su UAB ,,Finjura“ akcijų pirkimu, nepavyko įgyvendinti dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo.
3. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais, išskyrus V. Č. Turto vertinimo paslaugų įmonės ir Auditas ir konsultacijos UAB pateikta akcijų paketo vertinimo ataskaita, rėmėsi spręsdamas dėl UAB ,,Finjura“ 40 vnt. akcijų paketo vertės.
4. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl baudos sumažinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimais prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str.). Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Jo 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, - joje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).
Byloje nustatyta, kad finansinės – ūkinės operacijos su akcijomis buvo atliktos 2002 m. lapkričio 4 d. (UAB ,,Statybų teisinis biuras“ 40 UAB ,,Finjura“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 365 000 Lt įsigijo iš I. M. ) ir 2004 m. gegužės 19 d. (UAB ,,Statybų teisinis biuras“ tas pačias akcijas už 10 000 Lt pardavė J. K. ) (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 47, 90).
Akcijų pirkimo metu galiojo 1995 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. I-974 priimtas Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 26² straipsnio (2002 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. IX-955 redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami sąžiningai, vadovaujantis mokesčių įstatymais, o 2 dalyje nurodyta, kad esant piktnaudžiavimui, mokesčio administratorius, nustatydamas mokesčio bazę ir apskaičiuodamas mokėtiną mokesčio sumą, neatsižvelgia į mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) sandorį, ūkinę operaciją ar bet kokią jų grupę, kurių tikslas yra gauti mokestinę naudą, ir atkuria iškreiptas arba slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčio įstatymas sieja apmokestinimo tvarką. Pagal minėto įstatymo 2 ir 262 straipsnius būtina sąlyga tokiai mokesčio administratoriaus teisei atsirasti buvo nustatymas aplinkybės, kad mokesčio mokėtojas tokiais sandoriais turėjo tikslą tenkinti ne verslo poreikius, o gauti mokestinę naudą.
2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (įsigaliojusio nuo 2004 m. gegužės 5 d.) 166 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalis, nepažeidžiant 68 straipsnio 1 dalies nuostatų (mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties), taikoma mokesčių mokėtojo sandoriams, ūkinėms operacijoms ar bet kokiai jų grupei, kurie įvyko ar yra vykdomi po 2002 m. liepos 1 d. Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą; šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra išaiškinęs, jog nurodytoje teisės normoje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Pažymėtina, kad taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007). Darytina išvada, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, jog tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą, t.y.: - tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus; - sumažinti mokėtiną mokesčio sumą; - visiškai išvengti mokesčio mokėjimo; - padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą); - sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą. Vienokio ar kitokio tikslo, kaip subjektyvaus faktoriaus nustatymas, yra galimas tik analizuojant faktiškai atliktus mokesčio mokėtojo veiksmus, kuriais ir yra įgyvendinami mokesčio mokėtojo turėti tikrieji tikslai.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinis bendrovės ,,Finjura“ akcijų įsigijimo tikslas buvo gauti mokestinę naudą yra abstrakti ir nepagrįsta išsamia įrodymų analize. Teismas nenurodė kokios konkrečiai mokestinės naudos akcijų įsigijimo sandoriu pareiškėjas siekė, t.y. kokį konkretų pažeidimą, nurodytą Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje, padarė, nors tai yra būtina mokesčių mokėtojo atsakomybės sąlyga. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas apsiribojo Valstybinės mokesčių inspekcijos konstatuotų faktinių aplinkybių atkartojimu, tačiau neišnagrinėjo pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kad ginčui aktualiu sandoriu jis nesiekė naudos, neatsakė į skundo motyvus dėl klaidingo turto vertintojų V. Č. Turto vertinimo paslaugų įmonės ir Audito konsultacijos akcijų vertės nustatymo, nors šia akcijų paketo vertinimo ataskaita rėmėsi kaip vienu iš įrodymų. Nagrinėjant bylą iš naujo, tinkamai išanalizavus byloje esančius įrodymus ir pasitvirtinus pareiškėjo keliamoms abejonėms dėl turto vertintojų taikytų akcijų vertės nustatymo metodų tinkamumo ar kitų galimų turto vertinimo ataskaitoje padarytų klaidų, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas turi būti aktyvus, imtis priemonių visoms bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir jas visapusiškai bei objektyviai ištirti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvykdydamas įstatyme nustatytos pareigos išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, neįvykdė ir teisingumo (ABTĮ 6 str.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas mokestinį ginčą pažeidė ABTĮ 57, 81 straipsnių reikalavimus, o dėl tokios pažaidos teismo sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių byla turi būti nagrinėjama iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB ,,Statybų teisinis biuras“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.