- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- e2-440-829/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01463-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- R. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui R. V., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilkaviškio rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. R. prašo teismo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo dukrai materialinį išlaikymą, nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki išlaikytinės pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur, piniginių lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovę bei priteisti iš atsakovo 1 400 Eur išlaikymo skolą dukrai už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.
Ieškovė S. R. ieškinyje nurodė, kad su atsakovu R. V. nebūdama santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros S. V. Ieškovei ir atsakovui nusprendus nuo 2019 m. balandžio 1 d. nebegyventi kartu, bendru sutarimu dukra S. V. liko gyventi su ieškove. Dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes atsakovas nesirūpina vaiku, nesidomi jos reikalais, neteikia vaikui reikalingo išlaikymo. Atsakovas dukrai išlaikymo neteikia. Ieškovei vienai išlaikyti šalių dukrą yra sunku, nes tenka rūpintis ne tik visais jos poreikiais, bet ir gyvenamojo būsto išlaikymu. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Šiuo metu ieškovės gaunamos pajamas siekia 250 Eur, tačiau gaunamų pajamų neužtenka jos ir dukros pragyvenimui. Prie jų pragyvenimo prisideda ieškovės tėvai, pas kuriuos ieškovė ir gyvena. Tik būtiniausios išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui sudaro po: maistas: 100 Eur, apranga, avalynė: 80 Eur, sveikatos priežiūros išlaidos: 40 Eur, komunalinių mokesčių išlaidos: 40 Eur, higienos priemonių išlaidos: 45 Eur, išlaidos vaiko ugdymui: 45 Eur, žaislai: 30 Eur. Viso 380 Eur. Vaikui augant, jo išlaikymo išlaidos didėja. Vaikui reikia ne tik pavalgyti ir apsirengti, bet būtina rūpintis ir jo pasaulėjauta, sveikata ir kt. Iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas dukrai turėtų būti toks, kad jo pakaktų bent minimaliems jos poreikiams patenkinti. Ieškovė nesudaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku, atsakovo teisių vaiko atžvilgiu neriboja, todėl neprašo nustatyti vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos.
Ieškovė S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo vaiko gimimo su dukra gyvena tėvų namuose. Jos turi atskirą kambarį. Ruošiasi ir toliau gyventi pas tėvus. Savo būsto neturi. Iki 2019 m. balandžio 1 d. pas jos tėvus gyveno ir atsakovas. Mergaitei šiuo metu 1 metai 3 mėnesiai. Prieš gimdymą dirbo. Šiuo metu yra motinystės atostogose. Planuoja jose būti iki vaikui sueis 2 metai. Jos gaunamos pajamos – 243 Eur. Taip pat gauna 50 Eur už vaiką. Atsakovas su dukra nuo 2019 m. balandžio mėnesio nebendrauja, o jei ateina dukros aplankyti, tai būdamas girtas. Tokiu atveju bendrauti su dukra atsakovui neleidžia. Jei atsakovas ateitų blaivas, bendravimo tikrai nedraustų, niekaip neribotų. Atsakovas dukros neišlaiko. Jai padeda tėvai, kurie ūkininkauja. Tėvams už elektrą 2 mėnesiams duoda 50 Eur. Daugiau prie būsto išlaikymo neprisideda, nes tam neturi pinigų. Vaiko maistui, košėms ir mišinukui išleidžia 80–100 Eur per mėnesį. Specialių poreikių vaikas neturi. Rūbams ir avalynei dukrai išleidžia 100 Eur. Higienos priemonėms – kremams, tepalams, sauskelnėms – 45 Eur. Mergaitė serga sezoninėmis ligomis. Daugiau sveikatos problemų neturi. Sveikatos priežiūrai (žvakutėms, vaistams nuo karščiavimo, tepaliukams) išleidžia 40 Eur. Taip pat perka žaislus – 30 Eur. Atsakovas vaikui atnešdavo vieną bananą, jogurtą. Taip pat nupirko kėdutę, drabužėlių, tačiau ji pati šį turėjo nuvežti. Pinigų vaikui neduoda (b. l. 35–36, 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas, 6 min. 19 sek. – 15 min. 48 sek.; 23 min. 27 sek. – 25 min. 3 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. nurodė, kad ne su visu ieškiniu sutinka. Nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Iki 2019 m. rugsėjo prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Su atsakove išsiskyrė 2019 m. kovo pabaigoje. Atėjus aplankyti dukros duodavo 30–40 Eur. Vieną sykį davė 100 Eur, tačiau ieškovė neėmė pinigų. Kiekvieną penktadienį gavęs algą apipirkdavo vaiką. Važiuodavo į Marijampolę nupirkti drabužėlių. Išleisdavo 40–50 Eur. Maisto pirkdavo kiek paprašydavo. Išleisdavo apie 10–15 Eur. Ieškovė rašydavo kiek jis duoda vaikui pinigų. Nuo rugsėjo nebedirba. Susipyko su ieškovė, todėl išėjo iš darbo. Kito darbo neranda, tačiau yra sveikas ir darbingas. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nes buvo išbrauktas, kadangi atsisakė siūlomo darbo. Iki tol gaudavo minimalų atlyginimą. Nori bendrauti su mergaite, tačiau ieškovė neleidžia. Nesikreipė į vaikų teises. Gyvena būste, kuris priklauso jo motinai. Savo turto neturi. Ieškovė savo tėvams pinigų neduoda, nes jie neima. Mano, kad vaikui 125 Eur turėtų užtekti. (b. l. 35–36, 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas, 15 min. 48 sek. – 23 min. 27 sek.).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone išvadoje nurodė, kad S. R. gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Namas su patogumais, yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai, šildymas vietinis. Iš viso name gyvena 5 asmenys. Ieškovei S. R. ir jos mažametei dukrai S. V. namuose skirtas atskiras kambarys, kuriame yra miegamasis kampas – sofa, vaikiška lovytė, spinta, sekcija, rašomasis stalas. Mažametė S. V. turi atskirą miegamąją vietą, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, žaisti, ilsėtis. Ieškovė nurodė, kad yra vaiko priežiūros atostogose. S. R. teigimu, ji su atsakovu R. V. negyvena nuo 2019 m. balandžio mėnesio. Per šį laiką, kaip teigia ieškovė, atsakovas dukrai išlaikymo neteikė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dukrai nupirko vaikišką automobilio kėdutę ir vaikštynę. Ieškovės teigimu, atsakovas dukrą lanko maždaug 1 kartą per mėnesį. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su dukra bendrautų neribotai. Apsilankymo metu mažametė jautėsi labai gerai, daug šypsojosi, buvo aktyvi. Bendraujant matosi, kad dukrą ir motiną sieja stiprus emocinis ryšys. S. V. dėl mažo amžiaus nuomonės pareikšti negalėjo. Ieškovės teigimu, dukra yra sveika. Atsakovas R. V. gyvena atsakovo motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Iš viso name gyvena 2 asmenys. Atsakovas nurodė, kad yra bedarbis, jo pajamos apie 200 Eur. Kadangi abu tėvai vienodai atsakingi už tinkamą vaiko išlaikymą, o S. V. didžiąją laiko dalį gyvens su motina, todėl 200 Eur išlaikymas yra pakankamas, mažametės poreikiams patenkinti. Palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes tai atitinka mažametės S. V. poreikius, teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi nepilnametė dukrą S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Gimimo įrašas įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra S. V. gyvena su motina – ieškove S. R., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi. Tokių duomenų taip pat nepateikė ir išvadą byloje teikianti institucija. Tokiu atveju šalių nepilnametės dukters S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).
Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Byloje nustatyta, kad šalys turi mažametę dukrą S. V. – (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur bei priteisti iš atsakovo 1 400 Eur išlaikymo skolą dukrai už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
Nors ieškovė įrodymų pagrindžiančių vaiko poreikius nepateikė, tačiau kadangi vaikui neabejotinai reikalingas maitinimas, apranga, sveikatinimas, lavinimas, teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra būtini. Ieškovė nurodo, kad dukters maitinimui išleidžia 80–100 Eur, tačiau nenurodo, kad vaikui reikalingas specialus maitinimas ar kitus jo specialius poreikius, ar, kad jis yra kažkam alergiškas. Laikytina, jog maitinimui tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 90 Eur. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko S. V. sveikatos sutrikimus ar kitus jos specialius poreikius. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Mažamečiai vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus, o vaikui susirgus – vaistus. Taip pat vaikams yra būtinos higienos priemonės. Laikytina, jog sveikatos prekėms tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 35 Eur, o higienos priemonėms būtina suma yra 45 Eur per mėnesį. Nors ieškovė įrodymais nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad vaiko rūbams per mėnesį išleidžia 80–100 Eur sumą, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad jis greitai auga, mažamečiui vaikui daugiau reikalinga nupirkti šiltų rūbų, jie taip pat greičiau susidėvi, todėl laiko, kad minimalius poreikius vaiko aprangai užtikrinti būtina 90 Eur per mėnesį suma. Mergaitei (duomenys neskelbtini), todėl pilnavertiškai vystantis jai reikalingi žaislai, kitokios lavinimo priemonės. Teismas visapusiškai užtikrindamas vaiko interesus laiko, kad vaiko vystymosi poreikiams būtini žaislai, kitokios lavinimo priemonės ir tokio amžiaus vaikui šioms priemonėms nupirkti reikalinga ir protinga suma yra 30 Eur. Taip pat teismas laiko, kad prie neišvengiamai patiriamų išlaidų priskirtinos išlaidos skalbimui, patalynei, rankšluosčiams bei nustato, kad minimali reikalinga ir protinga tam išleidžiama suma yra 10 Eur. Nors ieškovė nurodė, kad būsto išlaikymas jai nekainuoja, nes gyvena pas savo tėvus, name, kuriame su vaiku naudojasi vienu kambariu, tačiau akivaizdu, kad vaikui yra būtinos išlaidos ne tik maistui, rūbams, apavui, tačiau kasdieninei vaiko priežiūrai būtinas vanduo, elektra, dujos ar kietasis kuras maisto gamybai, taip pat ir būsto šildymas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams, tačiau laikytina, kad 20 Eur suma per mėnesį užtikrintų mažamečio vaiko poreikius būstui, šilumai, vandeniui, elektrai. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad vaiko ugdymui išleidžia 45 Eur, tačiau posėdžio metų nedetalizavo kokios tai išlaidos, kad jos vaikų be vaikui perkamų žaislų yra būtinos, todėl jas laiko nepagrįstas ir prie būtinųjų dukros poreikių.
Teismas sprendžia, jog vaikui būtiniems poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma yra 320 Eur. Kadangi ieškovė gali kreiptis dėl 60 Eur išmokos vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuotina, kad šalių vieno dukros poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia 260 Eur (320 Eur – 60 Eur = 260 Eur).
Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena kitiems asmenims priklausančiame būste. Ieškovė turi savo vardu registruoto turto – (duomenys neskelbtini) automobilį „VW Passat“. Kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos nuo 2019 m. gruodžio mėnesio yra 214 Eur. Iki tols ieškovė gaudavo 243 Eur dydžio mėnesines pajamas. Atsakovas R. V. registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena kitiems asmenims priklausančiame būste. Atsakovas neturi transporto priemonės. Kitų išlaikytinių neturi. Nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, kadangi prašant priimti į darbą darbdavys atsisakė įdarbinti ir pan.) negali gauti didesnių pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina, kad pats atsakovas nurodė, jog iš darbo išėjo savo noru, užimtumo tarnyboje siūlyto darbo taip pat atsisakė, o jo gaunamos pašalpos dydis yra didesnis nei ieškovės gauna vaiko priežiūros išmoka. Iki 2019 m. rugsėjo mėnesio atsakovo gaudavo minimalaus dydžio atlyginimą it tik liepos bei rugpjūčio mėnesiais jis buvo šiek tiek didesnis nei minimalus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali dirbti dėl sveikatos problemų. Taigi, visas abejones dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, teismas vertina vaiko interesų naudai. Taip pat pažymėtina, kad su ieškove gyvena dukra ir jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl atsakovo galimybė dirbti bei teikti dukrai išlaikymą yra didesnė.
Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, – visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas sprendžia, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Bylos duomenimis atsakovas savo dukrai materialinio išlaikymo neteikia. Teismas sprendžia, kad atsakovas prie dukros išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, tai yra 160 Eur suma, o ieškovė – 100 Eur suma, todėl iš jo mažamečiui vaikui priteistinas materialinis išlaikymas, nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 160 Eur.
Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad vaiką išlaikė nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat priteistinas ir laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. susidaręs 1 120 Eur (160 Eur x 7 mėn. = 1 120 Eur) dydžio išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsniai).
Periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (CK 3.190 straipsnis).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl vadovaujantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis, galima kreiptis į teismą prašant atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai, kurie turi būti esminiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai patenkinami ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją bylinėjimo išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Išsprendus bylą ieškovės ieškinio reikalavimai: 1) neturtinio pobūdžio reikalavimas – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo tenkintas visiškai (100 proc.), 2) reikalavimas priteisi iš atsakovo išlaikymą vaikui tenkintas iš dalies (80 proc.), 3) reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas iš dalies (80 proc.). Taigi teismo sprendimu yra patenkinami 87 proc. ieškovės reikalavimų.
Tenkinant ieškinį iš dalies (87 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 133,65 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista – 65,25 Eur už reikalavimus nustatyti vaikui gyvenamąją vietą (100 Eur – 75 proc. = 75 Eur; 75 Eur – 87 proc.); 43,20 Eur už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą (12 mėn. x 160 Eur x 1 vaikas = 1 920 Eur; 1 920 Eur – 3 proc. = 57,60 Eur; 57,60 Eur – 75 proc. = 43,20 Eur); bei 25,20 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą (1 120 Eur x 3 proc. = 33,60 Eur; 33,60 Eur – 75 proc. = 25,20 Eur). Taip pat iš atsakovo priteistina dalis teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, tai yra 3,12 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 2 dalis).
Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurių pagrindu ieškovei S. R. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. R. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 171,93 Eur (156,80 Eur advokato padėjėjo užmokestis + 15,13 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (87 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 149,58 Eur (171,93 Eur – 87 proc. = 149,58 Eur) už ieškovei suteiktą teisinę advokato pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 387–392 straipsniais, 394–399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti šalių nepilnametės dukros S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą šešiasdešimt eurų (160 Eur).
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų (1 120 Eur) dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.
Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą trisdešimt šešis eurus septyniasdešimt septynis centus (136,77 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus penkiasdešimt aštuonis centus (149,58 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas į valstybės pajamas (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.