Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-679-167/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-08-08
Bylos Nr.
1-679-167/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Nukentėjusysis
N. M.
Kaltinamasis
Č. I.
Advokatai
Juana Dumbliauskaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1-679-167/2011Proceso Nr. 1-41-1-01250-2011-9Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.2.4.8.1.; 1.2.4.5.4.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-08-08Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas,sekretoriaujant Ernestai Baltutienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Grušuikaltinamojo gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,nukentėjusiajai N. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. I., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1) 2006-09-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 310 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p bausmes subendrinus, laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2007-07-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., 64 str. 1 d., 3 d. subendrinus bausmę su 2006-09-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, galutinė bausmė paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2007-10-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 2008-01-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2007-05-04 ir 2007-10-08 Šiaulių miesto apylinkės tesimo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 m. laisvės atėmimo, 4) 2009-10-23 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p. 3 m. laisvės atėmimo bausme, 2011-07-28 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 140 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Č. I. grasino nužudyti nukentėjusiąją N. M. ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Č. I. 2011-07-29 apie 17.00 val., namuose, esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti nukentėjusiąją N. M., grasindamas jai žodžiais „nužudysiu, užmušiu“, spardydamas ir suduodamas rankomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu savo elgesiu sudarydamas nukentėjusiajai N. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas,

be to, jis, 2011-07-29 apie 17.00 val., namuose, esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė nukentėjusiąją N. M. spardydamas ir suduodamas rankomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, ir taip sukeldamas nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis Č. I. teismo posėdžio kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis blaivus 2011-07-28 grįžo iš įkalinimo vietos į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną jis alkoholio lyg ir nevartojo, namuose netriukšmavo. Su motina bendravo, ji parodė kokius reikės padaryti darbus, ką reikės jai padėti ir jis žadėjo visus šiuos darbus atlikti. 2011-07-29 konfliktas kilo todėl, kad jam namuose nebuvo vietos, nes savo rūbus jis galėjo pasidėti tik ant stalo kampo, jo kambarys, kuriame jis anksčiau gyveno, buvo užimtas sesers. Namas yra jo mamos ir senelio. Visą savo gyvenimą jis gyveno tame name. Konflikto metu mama buvo šalia, tačiau ši nieko nesakė. 2011-07-29 ryte atsikėlęs jis nuvyko į darbo biržą, tačiau neturėjo reikiamų dokumentų, todėl jis negalėjo užsiregistruoti ir teko sugrįžti į namus. Namie buvo jo sesuo N. M., su kuria jis bendravo. Jis parsinešė vyno, todėl visi tą vyną gėrė kalbėdamiesi, vartodami necenzūrinius žodžius. Jo sesuo pati pradėjo ant jo pulti, tačiau jis nieko nedarė, o tik atsisėdęs sėdėjo. Tada sesuo išbėgusi į kiemą iškvietė policijos pareigūnus. Seseriai jis tikrai negrasino, kad ją užmuš, nes to niekada nedarytų. Sesers jis tikrai nestūmė, nespardė, nemušė rankomis, tik galėjo nebent ją šiek tiek pastumti, kai ji puolė. Nukentėjusiajai jis nesakė, kad ją nužudys, sumuš, jos nespardė. Policijos pareigūnai jį į komisariatą išsivežė iš kambario, nes jis gulėjo lovoje, kai šie atvyko. Į policijos komisariatą važiavo vienu automobiliu su seserimi, tačiau jai nieko tada nesakė.

Nukentėjusioji N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jos brolis ir jis 2011-07-28 grįžo iš įkalinimo įstaigos į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis iš karto pradėjo pulti ant mamos, kad nekaltai turėjo atlikti bausmę, grasino jai duoti kumščiu į galvą. 2011-07-29 8.40 val. jis jau turėjo parsinešęs butelį degtinės ir jį išgėrinėjo. Degtinės jis įpylė ir jai ir mamai ir visi kartu ją gėrė. Visą tą dieną jis nuolatos šūkavo, ėjo į kiemą ir ten triukšmavo. Buvo išėjęs į darbo biržą užsiregistruoti, tačiau nenusinešė reikiamų dokumentų, todėl sugrįžęs pradėjo šaukti ant mamos, kad ši jam nesudėjo reikiamų dokumentų. Tada ir vėl jis kažkur išėjo, tačiau vėliau ir vėl sugrįžo. Vakarop jis virtuvėje prie mamos apvertė virtuvinį stalą ir šaukė ant mamos. Tada ji įėjo į virtuvę, o mama iš ten išėjo, tuomet Č. I. spyrė į šaldytuvą, nes ji pradėjo jį raminti, sakė, kad negalima taip elgtis. Jis trenkė jai kumščiu į galvą, trenkė su plaštaka per veidą, sudavė kumščiu į dešinę ranką, du kartus spyrė į sėdmenis ir šaukė, kad ją užmuš. Tada jis liovėsi ir apsisukęs išėjo į kiemą, ji matė, kad jis nuėjo parduotuvės link. Ji iš karto nubėgo prie 2,5 metų anūko, nes jis tupėjo pasislėpęs po stalu ir buvo labai išsigandęs. Ji iškvietė policiją, o atvykę pareigūnai Č. I. rado sėdintį prie parduotuvės „Pilaitė“. Kadangi į policijos komisariatą vyko vienu automobiliu, jis toliau jai grasino, koneveikė, nekreipė dėmesio į policijos pareigūnų liepimus apsiraminti. Č. I., kai yra apsvaigęs nuo alkoholio, yra ypatingai agresyvus, ūmaus būdo, skriaudžia mamą, ji prašydavo jo taip nebesielgti, tačiau tai nepadėdavo. Jis jai grasino realiai, nes būdamas išgėręs jis labai agresyvus ir jo grasinimų realiai ji bijojo. Mama jos prašė neiti darytis ekspertizės, todėl sumušimai niekur nebuvo užfiksuoti. Ji jau metus gyvena su mama, nes šiai reikalinga priežiūra. Kartu name gyvena ir jos dukra, tačiau šiuo metu ši yra išvykusi į Norvegiją. Namuose gyvena tik jos dukters vaikas. Ji gyvena brolio kambaryje. Mama labai laukė sūnaus sugrįžtančio iš įkalinimo vietos, tačiau bijojo, kad jis ir vėl bus agresyvus, vartos smurtą. Jos brolis nėra deklaravęs gyvenamos vietos mamos name. Savo broliui ji atleido, nes jo gaila.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2011-07-29 dirbo ekipaže kartu su kolega R. L. ir gavo iš VPK budėtojo nurodymą nuvykti į konflikto vietą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko dvi išsigandusios moterys ir mažametis vaikas. Nukentėjusioji nurodė, kad jos brolis jai sudavė, labai triukšmavo. Mama buvo nepatenkinta sūnaus veiksmais ir, kad šiai namuose yra blogai. Nukentėjusioji pasakė, kad jos brolis šiuo metu gali būti prie netoliese esančio parduotuvės baro. Nuvykus prie minėto baro, kaltinamąjį rado sėdintį ant bortelio, ten buvo dar 4 – 5 žmonės. Įsisodino kaltinamąjį į tarnybinį automobilį, kuriame kartu važiavo priekinėje sėdynėje nukentėjusioji, bei nuvyko į policijos komisariatą. Važiuojant automobilyje kaltinamasis sakė, kad nukentėjusiąją užmuš už tai, kad jį veža į policiją. Kaltinamasis nuolat kartojo, kad tikrai užmuš seserį, tačiau ramiai sėdėjo automobilyje ir ant jos nepuolė. Jie mėgino jį nuraminti, tačiau prašymų kaltinamasis nevykdė. Tuo metu jis buvo girtas, tačiau savo žodžius tikrai turėjo suprasti, jis buvo susinervinęs.

Liudytoja L. I. teisme parodė, kad kai iš įkalinimo įstaigos grįžo jos sūnus, žadėjo padėti, nupjauti žolę, sutvarkyti aplinką ir namus, buvo labai geras. Kai tarp dukros ir sūnaus įvyko konfliktas, jos šalia nebuvo. Tuo metu ji galėjo būti kieme. Sūnus jai dėl nieko nepriekaištavo. Ką ji sakė ikiteisminio tyrimo metu – nepamena. Ji žino, kad sūnus už tokius pačius veiksmus buvo teistas net kelis kartus, kad yra grasinęs nužudyti, ji jam viską atleido. Sūnus į namus buvo grįžęs išgėręs ir per tas dvi dienas alkoholinius gėrimus jis vartojo ir namuose. Ji su sūnumi negėrė. Nežino ar tarp sūnaus ir dukros buvo kokių pykčių. Dukra iškvietė policiją. Kai į namus atvyko policijos pareigūnai, sūnus jau buvo išėjęs. Jai dukra sakė, kad sūnus jai sudavė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę, tačiau jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais: nukentėjusiosios N. M., liudytojų A. M., L. I. teisme duotais parodymais.

Netikėti nukentėjusios, liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie yra įspėti dėl melagingų parodymų ir prisiekę.

Iš 2011-07-29 įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra (b.l. 6-9).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad Č. I. buvo nustatytas 0,55 promilių girtumas. (b.l. 23).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas kaltinamojo parodymus atmeta kaip pasirinktą gynybinę poziciją, ir remiasi nuosekliais nukentėjusiosios N. M. bei teisme apklaustų liudytojų, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, kitais teisme ištirtais įrodymais, teismas pripažįsta, kad Č. I. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta. Č. I. nusikalstami veiksmai įvertinus N. M. spiriant ir suduodant smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas ir grasinimus žodžiu, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį kaip grasinimas nužudyti, nes kaltinamasis žodžiu grasino nukentėjusiajai, naudojo prieš ją fizinį smurtą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, išsakė grasinimus nukentėjusiąją nužudyti, kuri pagrįstai turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo veiksmai dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Č. I. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę Č. I. atsižvelgiama į tai, kad ji teisiamas penktą kartą (b.l. 35-36, 51), ir visuose ankstesniuose kaltinimuose už kuriuos buvo nuteistas inkriminuotas grasinimas nužudyti, teistumui neišnykus padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 51-54), todėl skirti baudą, viešuosius darbus, areštą ar laisvės apribojimą netikslinga, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, numato, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio pirma dalimi jam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtinas laisvės atėmimas, virš sankcijos nustatytam vidurkiui, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar skirti kitą bausmės rūšį nėra pagrindo.

Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmą, antrą, penktos dalies 1 punktu – taikytinas bausmių apėmimo būdas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2011-07-29 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2011-08-08.

Kaltinamajam Č. I. paskirta kardomoji priemonė 2011-07-29 (b.l. 30-34), – pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

Č. I. pripažinti kaltu :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pirmąją dalį skirti – šešis mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio pirmąją dalį – septynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, antra, penktos dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes, bausmių apėmimo būdu esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-07-29 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2011-08-08.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Vilbikas