Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja),

išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-217/2014 pagal ieškovės G. V. U. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys: J. U. ir I. U.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Esminė aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra susijusi su ieškovės teise į termino pratęsimą. Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą yra svarbus momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas, bei ar praleistas terminas nėra neprotingai ilgas. Ieškovė prašė panaikinti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą po 9 metų nuo liudijimo išdavimo arba po 16 metų po J. V. U. mirties. Teismas 2014-01-28 sprendime nurodė, kad ieškovei valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik nuo 2013-03-06, todėl tai bei aplinkybė, kad ieškovė serga psichikos liga, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, jog 2012 metų pabaigoje, kiek pagerėjus sveikatai, sužinojo, kad Jonavos rajono notaro biuro notarė N. M. 2004-01-27 išdavė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, kuriuo visą turtą po J. V. U. mirties paveldėjo Lietuvos Respublikos valstybė. Teismas sužinojimo momentą sieja su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikiamo pradžia, t. y. tik nuo 2013-03-06. Tačiau nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų paaiškinimais nėra nustatyta, kada ieškovė sužinojo apie pažeistas teises. Šis apytikslis laikas (2012 m. pabaiga), kaip nurodė ieškovė, arba 2013-03-06, kaip nurodė teismas, negali būti laikomas pažeidimo momentu nei dalijant, turtą nei ginčijant paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, turi būti taikytinas trejų metų ieškininės senaties terminas bei vienerių metų senaties terminas paveldėjimo teisės liudijimui užginčyti. Teismas, vertindamas priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas pažeistoms teisėms ginti, nurodo, kad medicininiais dokumentais nustatyta, kad ieškovė dėl ligos negalėjo tinkamai rūpintis savimi, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, dėl ligos negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo savo nepilnamečių dukrų vardu ar teismine tvarka ginti teisėtus interesus. Tiek VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės padalinio Marių ligoninės, tiek Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymose yra nurodyti tik laikotarpiai, kada ieškovė buvo gydyta minėtose įstaigose. Kaip matyti iš VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės padalinio Marių ligoninės pateiktos informacijos Nr. 53-4015, ieškovė gydyta nuo 1997-07-23 iki 1997-09-24, nuo 1997-10-22 iki 1997-12-15, nuo 2008-02-27 iki 2008-06-16, nuo 2012-02-23 iki 2017-03-15. Taigi iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad laikotarpyje nuo 1997-12-15 iki 2008-06-16, t. y. 11 metų, nebuvo taikomi gydymo metodai. Byloje pateiktame invalido pažymėjime nurodyta, kad antra invalidumo grupė suteikta nuo 1997-11-26 iki 1998-01-01, nurodant bendrą susirgimą. Pateiktoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad diagnozės kodas F20.0 (paranoidinė šizofrenija) ir darbingumo lygio vertinimas yra pirminis ir nustatytas tik nuo 2008-05-20 iki 2011-07-05. Ieškovei nuo 2011-07-06 iki 2013-07-10 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ne dėl psichinės ligos ar sutrikimų, o dėl nuolatinės priežiūros būtinumo, asmeniui sukakusiam senatvės pensijos amžių. Tą patvirtina bylos medžiagoje pateikta darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažyma Nr. 014792. Asmeniui darbingumo lygis nustatomas jam dalyvaujant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose (ligoninėje) tais atvejais, kai asmens prognozuojamas bazinis darbingumas yra 0–25 procentai ir jis negali atvykti į NDNT, arba asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad prognozuojamas jo bazinis darbingumas yra 0–25 procentai ir jis negali atvykti į NDNT. Atskirais atvejais NDNT gali nuspręsti pakviesti asmenį dalyvauti, nustatant jo darbingumo lygį. Kyla pagrįsta abejonė, kaip šiuo konkrečiu atveju buvo nuspręsta dėl ieškovės neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritoriniame skyriuje, tiek išduodant pažymas 2008-05-20, tiek 2011-07-18. Pagal byloje pateiktą informaciją negalima objektyviai nustatyti ieškovės sutrikimų proceso, ar šis procesas buvo negrįžtamas, be pokyčių, ar tik periodiškas, ir jei taip, kaip dažnai ir ilgai jis truko, kaip šis procesas priklausė nuo ieškovės gyvenimo būdo, kitų jai diagnozuotų ligų, vartojamų vaistų, kokiu momentu, ar visą laiką liga buvo taip išsivysčiusi, kad ieškovė 9 metus nuo liudijimo išdavimo arba 16 metų po J. V. U. mirties, visą laikotarpį ištisai prarado gebėjimą suprasti, kad jos teisės yra pažeistos. Priešingai, pateiktos minėtų įtaigų pažymos liudija, kad ieškovei 11 metų nebuvo taikomi gydymo metodai. Byloje nesurinkta duomenų ir teismas nevertino fakto, kad būtent šiame 11 metų laikotarpyje nuo ieškovės išrašymo iš ligoninės, t. y. nuo 1997-12-15 iki 2003-06-16, ji negalėjo įgyvendinti savo teisių.

Teismas sprendime nurodo, kad psichiatrijoje šizofrenija apibrėžiama kaip lėtinė psichikos liga, kuria susirgus pažeidžiama emocijų, mąstymo bei valios sferos, ligai progresuojant ryškėja negatyvi simptomatika. Tačiau pateiktos pažymos nėra ligos istorijos duomenys. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrinė ekspertizė. Minėtiems prieštaravimams pašalinti būtinos specialios žinios medicinos srityje. Teismas detaliai nevertino visos medicininės dokumentacijos ir vien vertinimas ligos pobūdžio pagal klasifikatorių nesudaro pagrindo teigti, kokį poveikį ieškovės gebėjimui suprasti savo veiksmus padarė ši liga. Vien fakto konstatavimas, kad ieškovė įtraukta į psichiatrijos ligoninės įskaitas, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė ištisai prarado gebėjimą suprasti, kad jos teisės yra pažeistos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, jog ieškovei būtų terminuotai ar neterminuotai apribotos tėvystės teisės, ar ji būtų neveiksni, ar būtų nustatyta ir rūpyba pačiai ieškovei. Darytina išvada, kad jeigu ieškovė būtų pripažintina neveiksnia ir negalėjusia įgyvendinti savo teisių ir pareigų, tai nebūtų galėjusi rūpintis savo vaikais. Duomenų apie globėjo paskyrimą pačiai ieškovei ar jos vaikams nėra.

Nagrinėjamu atveju terminas yra praleistas daug, ir priežastys, dėl kurių taip atsitiko, turi būti labai svarbios. Negalima pripažinti, kad šios priežastys yra išimtinio (ekstraordinarinio) pobūdžio. Termino praleidimą lėmė netinkamas numatytų pareigų vykdymas. Liudytojų ir pačios ieškovės parodymais patvirtinta, kad ieškovei apie mirtį buvo žinoma nuo 1997 m., ieškovė teisme nurodė, jog pati iškvietė policiją buvusio sutuoktinio gyvenamosios vietos adresu. Ieškovei apie turtą taip pat buvo žinoma. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2004 m. Pagal gydymo įstaigų pateiktas pažymas laikotarpiu nuo 1997-12-15 iki 2008-06-16 nebuvo taikomi gydymo metodai, vadinasi, termino praleidimą lėmė ne objektyvios priežastys, kliudžiusios ginti savo teises, o pačios ieškovės neveikimas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės sveikata pagerėjo tik nuo 2012 m. bei kad ji serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kurio eiga buvo nepertraukiama, ir nėra pagrindo sieti, jog apie pažeistas teises sužinojo tik 2013-03-06, kuomet kreipėsi teisinės pagalbos. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę kreiptis teisinės pagalbos ir ankstesniais laikotarpiais. Šito nedarydama, ieškovė veikė savo rizika. Teismas netinkamai įvertino momentą, kada ieškovė sužinojo apie pažeistas teises, neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl sprendimas naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės ir jos sutuoktinio J. V. U., mirusio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25), santuoka, sudaryta 1985-01-05, buvo nutraukta 1996-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (t. 1, b. l. 23), ištuoka įregistruota 1997-07-18 (t. 1, b. l. 24). Kaip matyti iš gimimo liudijimų, ieškovė ir J. V. U. yra tėvai trečiųjų asmenų, t. y. J. U., gimusios (duomenys neskelbtini) ir kuriai tėvo mirties metu buvo tik 11 metų, bei I. U., gimusios (duomenys neskelbtini) ir kuriai tėvo mirties metu buvo tik 10 metų (t. 1, b. l. 21–22).

Taip pat nustatyta, jog 1 kambario butą adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini), ieškovės sutuoktinis J. V. U. įgijo 1995-09-22 pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 14–15), t. y. santuokos su ieškove metu. 2013-03-19 Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 11–13) patvirtina, jog šis butas nuosavybės teise buvo registruotas J. V. U. vardu nuo 1995-09-22 iki 2004-02-20, išregistravimo pagrindas – 2004-01-27 paveldėjimo teisės liudijimas, būtent kuris yra ginčijamas (prašomas panaikinti) šioje byloje ieškovės pareikštu ieškiniu. Be to, 2014-06-03 Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašu (t. 1, b. l. 11–13) nustatyta, jog ieškovės vardu nuosavybės teise nuo 1992-11-05 įregistruotas 1 kambario butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Jonavos m. (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – 1992-06-02 gyvenamųjų namų kooperatyvo pažyma Nr. 32. Akivaizdu, jog ir pastarasis butas įgytas ieškovės santuokos su J. V. U. metu.

Bylos duomenys taip pat pavirtina, jog UAB ,,Jonavos paslaugos“ 2003-10-15 pateikė informaciją Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), kad adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini), savininkas miręs, bute negyvenama, už suteikiamas komunalines paslaugas neatsiskaitoma, prašant perimti į apskaitą minėtą turtą kaip bešeimininkį (t. 1, b. l. 36). VMI 2003-10-22 raštu Nr. (16.7-15)-O-2422 kreipėsi į Jonavos rajono notarų biurą pateikti informaciją apie tai, ar užvesta paveldėjimo byla po J. V. U. mirties (t. 1, b. l. 37). Jonavos rajono notarų biuras 2003-10-27 pranešė, kad po J. V. U. mirties paveldėjimo byla neužvesta (t. 1, b. l. 38). VMI kreipusis į Jonavos rajono notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, 2004-01-27 Lietuvos Respublikos valstybei išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, registro Nr. 2-472, į J. V. U. butą adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44). 2005-03-15 pirkimo–pardavimo sutartimi butas parduotas P. T. (t. 1, b. l. 11–13), o nuo 2012-04-27 šį butą nuosavybės teise valdo V. L..

Šioje byloje teisme 2013-07-01 pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija 2004-01-27 Lietuvos Respublikos valstybei išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, registro Nr. 2-472, į jos buvusio sutuoktinio J. V. U. butą adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44), teigdama, jog šio buto, įgyto santuokos metu ir po ištuokos nepasidalinto, ½ dalis priklausė jai tuo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio pagrindu, o likusi ½ dalis paveldėjimo pagrindu turėjo atitekti jos ir mirusiojo J. V. U. dukroms, kurios tėvo mirties dieną buvo nepilnametės, o ji, kaip įstatyminė atstovė, dėl ją užklupusios psichinės ligos negalėjo tinkamai įgyvendinti nepilnamečių dukrų teisių ir už jas priimti tėvo palikimą.

Kaip spręstina iš tokių ieškinio argumentų, paveldėjimo teisės liudijimas ginčijamas dviem pagrindais, t. y.:

1) kad valstybės paveldėto buto, įgyto santuokos metu ir po ištuokos nepasidalinto, ½ dalis priklausė jai tuo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio pagrindu;

2) kad likusi ½ dalis ginčo buto paveldėjimo pagrindu turėjo atitekti jos ir mirusiojo J. V. U. dukroms, kurios tėvo mirties dieną buvo nepilnametės, o ji, kaip įstatyminė atstovė, dėl ją užklupusios psichinės ligos negalėjo tinkamai įgyvendinti nepilnamečių dukrų teisių ir už jas priimti tėvo palikimą.

Kolegija, spręsdama dėl ieškinio patenkinimo pirmuoju pagrindu (SŠK 21 str.), pažymi, jog apeliantė visiškai nepagrįstai remiasi CK 5.8 straipsniu, vadovaujantis kuriuo asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Konstatuotina, jog ieškovė, ginčydama paveldėjimo teisės liudijimą dėl jai SŠK 21 straipsnio pagrindu priklausiusios ½ dalies ginčo buto, negali būti laikoma asmeniu, pretenduojančiu į palikimą.

Tačiau, ginčijant paveldėjimo teisės liudijimą šiuo pagrindu, pirmiausia turėjo būti padalintas išsituokusių asmenų turtas ir nustatyta ieškovės dalis bendrame jos ir J. V. U. turte, kuris nei 1996-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ieškovės santuoka (t. 1, b. l. 23), nei po ištuokos įregistravimo iki J. V. U. mirties nebuvo pasidalintas. Nors šis reikalavimas ieškinio rezoliucinėje dalyje ir nebuvo suformuluotas, tačiau, kolegijos nuomone, būtent šis reikalavimas atitiko faktinį ieškinio pagrindą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog 1 kambario butą adresu: Jonava, (duomenys neskelbtini), ieškovės sutuoktinis J. V. U. įgijo 1995-09-22 pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 14–15), t. y. santuokos su ieškove metu. 2013-03-19 Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 11–13) patvirtina, jog šis butas nuosavybės teise buvo registruotas J. V. U. vardu nuo 1995-09-22 iki 2004-02-20, išregistravimo pagrindas – 2004-01-27 paveldėjimo teisės liudijimas, būtent kuris yra ginčijamas šioje byloje ieškovės pareikštu ieškiniu. Be to, 2014-06-03 Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašu (t. 1, b. l. 11–13) nustatyta, jog ieškovės vardu nuosavybės teise nuo 1992-11-05 įregistruotas 1 kambario butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Jonavos m. (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – 1992-06-02 gyvenamųjų namų kooperatyvo pažyma Nr. 32. Akivaizdu, jog ir pastarasis butas įgytas (baigtas išmokėti) ieškovės santuokos su J. V. U. metu.

Kadangi ieškovės ir jos sutuoktinio J. V. U., mirusio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25), santuoka buvo sudaryta 1985-01-05, o nutraukta – 1996-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (t. 1, b. l. 23), ištuoka įregistruota 1997-07-18 (t. 1, b. l. 24), akivaizdu, jog abu butai buvo įgyti ieškovės ir jos sutuoktinio J. V. U. santuokos metu.

Kadangi šalys nei 1996-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka (t. 1, b. l. 23), nei po ištuokos įregistravimo santuokos metu įgyto turto nesidalino, ieškovė su vaikais liko gyventi bute, esančiame Jonavos m. (duomenys neskelbtini), o J. V. U. – ginčo bute, kolegijos nuomone, yra visiškai tikėtina, jog sutuoktiniai tokiu būdu turtą laikė pasidalintą gera valia. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo būti aiškinamasi.

Vadovaujantis galiojusio SŠK 23 straipsnio 4 dalimi, reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas. SŠK 40 straipsnis numatė, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Kadangi ištuoka buvo įregistruota 1997-07-18 (t. 1, b. l. 24), konstatuotina, jog pagal tuometinį teisinį reglamentavimą ieškinio senatis turtui pasidalinti baigėsi 2000-07-18. Vadinasi, ieškovė, siekdama, kad būtų nustatyta jos ½ dalis ginčo bute, ieškinį teisme turėjo pareikšti iki 2000-07-18 arba įrodymais pagrįsti, kodėl ji šį trejų metų terminą praleido net trylika metų.

Kaip matyti iš VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės padalinio Marių ligoninės pateiktos informacijos Nr. 53-4015, ieškovė gydyta nuo 1997-07-23 iki 1997-09-24, nuo 1997-10-22 iki 1997-12-15, nuo 2008-02-27 iki 2008-06-16, nuo 2012-02-23 iki 2017-03-15. Taigi iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad laikotarpyje nuo 1997-12-15 iki 2008-06-16, t. y. 11 metų, nebuvo taikomi gydymo metodai. Byloje pateiktame invalido pažymėjime nurodyta, kad antra invalidumo grupė suteikta nuo 1997-11-26 iki 1998-01-01, nurodant bendrą susirgimą. Pateiktoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad diagnozės kodas F20.0 (paranoidinė šizofrenija) ir darbingumo lygio vertinimas yra pirminis ir nustatytas tik nuo 2008-05-20 iki 2011-07-05. Ieškovei nuo 2011-07-06 iki 2013-07-10 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ne dėl psichinės ligos ar sutrikimų, o dėl nuolatinės priežiūros būtinumo, asmeniui sukakusiam senatvės pensijos amžių. Tą patvirtina bylos medžiagoje pateikta darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažyma Nr. 014792. Pagal byloje pateiktą informaciją negalima objektyviai nustatyti ieškovės sutrikimų proceso, ar šis procesas buvo negrįžtamas, be pokyčių, ar tik periodiškas, ir jei taip, kaip dažnai ir ilgai jis truko, kaip šis procesas priklausė nuo ieškovės gyvenimo būdo, kitų jai diagnozuotų ligų, vartojamų vaistų, kokiu momentu, ar visą laiką liga buvo taip išsivysčiusi, kad ieškovė net 13 metų ištisai buvo praradusi gebėjimą suprasti, kad jos teisės yra pažeistos. Priešingai, kaip jau minėta, pateiktos minėtų įtaigų pažymos liudija, kad ieškovei 11 metų gydymo metodai nebuvo taikomi. Teismas sprendime nurodė, kad psichiatrijoje šizofrenija apibrėžiama kaip lėtinė psichikos liga, kuria susirgus pažeidžiama emocijų, mąstymo bei valios sferos, ligai progresuojant ryškėja negatyvi simptomatika. Tačiau pateiktos pažymos nėra ligos istorijos duomenys. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrinė ekspertizė. Minėtiems prieštaravimams pašalinti būtinos specialios žinios medicinos srityje. Teismas detaliai nevertino visos medicininės dokumentacijos, o vien vertinimas ligos pobūdžio pagal klasifikatorių nesudaro pagrindo teigti, kokį poveikį ieškovės gebėjimui suprasti savo veiksmus padarė ši liga. Vien fakto konstatavimas, kad ieškovė įtraukta į psichiatrijos ligoninės įskaitas, kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė ištisai buvo praradusi gebėjimą suprasti, kad jos teisės yra pažeistos.

Kaip minėta, paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė ginčijo ir dėl to, kad ji, kaip įstatyminė nepilnamečių dukrų atstovė, dėl ją užklupusios psichinės ligos negalėjo tinkamai įgyvendinti nepilnamečių dukrų teisių ir už jas priimti tėvo palikimą – likusią ½ dalį ginčo buto.

Bylos duomenys patvirtina, jog J. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), tėvo mirties metu buvo tik 11 metų, o I. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), tėvo mirties metu buvo tik 10 metų (t. 1, b. l. 21–22). Kadangi ieškovės ir J. V. U. dukros ieškinio pareiškimo metu jau buvo pilnametės, kolegijos nuomone, jos, turėdamos visišką teisnumą ir veiksnumą, pačios turėjo ginti savo pažeistas teises, kaip asmenys, pretenduojantys į palikimą.

Be to, kolegijos nuomone, palikimo priėmimo teisėtumą bei valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą galėtų ginčyti tik asmenys, kurie priėmė palikimą arba kuriems pratęstas terminas palikimui priimti. Šiuo atveju byloje nėra konstatuota, jog ieškovė ar tretieji asmenys (dukros) po J. V. U. mirties būtų priėmę palikimą ar kad jiems yra pratęstas terminas palikimui priimti, byloje nebuvo reiškiami jokie su tuo susiję reikalavimai.

Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko (CPK 45 str.).

Kokiu iš įstatymo nustatytų pagrindų ginčijamas konkretus sandoris, teismas sprendžia (teisiškai kvalifikuoja) pagal ieškinio faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes ir ieškovo suformuluotą reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 punktai). Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu asmuo aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia ne tik apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Kai ieškinio pagrindas ir (ar) dalykas nurodyti neaiškiai (netiksliai), teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą arba pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu iškviesti šalis ir jas apklausti tam, kad būtų išsiaiškinta ginčo esmė ir netgi visiškai suformuluotas šalių reikalavimų bei atsikirtimų turinys (CPK 230 str. 1 d.).

Be to, ieškinyje nurodyta, jog ½ dalis ginčo buto, kaip neteisėtai nusavinta, ieškovei turi būti sugrąžinta. Pažymėtina, jog pagal bylos duomenis ginčo butas 2005-03-15 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas P. T. (t. 1, b. l. 11–13), o nuo 2012-04-27 šį butą nuosavybės teise valdo V. L.. Akivaizdu, kad jeigu ieškovė reiškia reikalavimą ir dėl ginčo buto ar jo dalies sugrąžinimo jai, tai neabejotinai į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais asmenimis turi būti įtraukti ir šie asmenys, be to, turi būti ginčijami ir paminėti sandoriai.

Be to, byloje liko neišsiaiškintos aplinkybės dėl to, kas perėmė teises ir pareigas ginčijamą paveldėjimo liudijimą išdavusios notarės.

Kolegijos nuomone, šioje situacijoje, kai ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ieškovė pareiškė siekdama apginti interesus tiek savo, tiek savo vaikų, kurie tėvo mirties metu buvo nepilnamečiai, tačiau bylos nagrinėjimo metu jau buvo sulaukę pilnametystės, pirmosios instancijos teismas pagal faktinį ieškinio pagrindą turėjo išsiaiškinti, ar šioje byloje pareikšti visi reikalavimai, kurie yra pagrindas ieškovės norimam rezultatui pasiekti, galimai taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nuspręsti dėl ieškovės tinkamumo, dėl įtraukimo visų dalyvaujančių asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas sprendimas, o, esant pagrindui nustatinėti ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumą, spręsti dėl ekspertizės šioje byloje atlikimo.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Atsižvelgiant į byloje būtinų nustatyti, ištirti ir įvertinti faktinių aplinkybių pobūdį ir mastą, spręstina, kad liko neatskleista bylos esmė. Kadangi pagal byloje pareikštus reikalavimus ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Jonavos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.