Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai G. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsituokusio, neteisto, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis 2011 m. balandžio 26 d. apie 11 val. 30 min., Vilniuje Geležinkelio gatvėje, ties Vilniaus miesto Geležinkelio stotimi (Geležinkelio g. 16, Vilnius,) vairuodamas L. A. (naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini) “) priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, ko pasėkoje pervažiavo lipančiai į taksi automobilį keleivei G. M. kairės kojos pėdą. Po ko eismo įvykio vietoje nepasiliko. Eismo įvykio metu nukentėjo G. M., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis atvažiavo į iškvietimą (dirbo taksi vairuotoju), susikrovė lagaminus. Atvažiavo kita nukentėjusiosios ir jos vyro mašina. Jis atleido rankinį stabdį ir jo vairuojamas automobilis kiek pajudėjo. Atsakydamas į teismo bei kitų proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad įvykis įvyko 2011-04-26 apie 11 val. 30 min. Geležinkelio g. Vilniuje. Jis vairavo automobilį VW Passat valst. Vr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji buvo kartu su savo vyru. Nukentėjusioji tyliai kažką pasakė, kad jai skauda koją. Jis nematė, ar užvažiavo moteriai ant kojos. Jie išvažiavo, jis nežinojo, kad jai skaudėjo, jis to nesuprato. Ji pasakė, kad užvažiavo jis ant kojos, jis dar paklausė kaip užvažiavo. Tuo metu nukentėjusioji stovėjo šalia automobilio, iš galo. Jis pripažįsta, kad tikriausiai yra kaltas dėl to, kad nukentėjusiajai pervažiavo koją. Jis gailisi dėl to kas nutiko. Nukentėjusiosios atsiprašo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant A. K. įtariamuoju jis paaiškino, kad 2011-04-26 apie 11.30 val. jis vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį VW Passat , valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną dirbo pagal nustatytą darbo grafiką nuo 8.00 val.ryto. Jis gavo iškvietimą nuvykti į Geležinkelio g. ties geležinkelio stotimi ir nuvežti klientę į Antakalnio g. Jam nuvykus į Geležinkelio atvę, ties pagrindiniu įėjimu į geležinkelio stotį, jis sustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Prie automobilio priėjo moteris ir vyras, ar su jais buvo vaikas neprisimena. Vyras iš karto įdėjo į automobilio bagažinę lagaminus ir atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Vyras pasakė, kad reikia važiuoti į Taikos gatvę, jis atsakė, kad laukia klientės važiuoti į Antakalnio g. Moteris stovėjo atsidariusi automobilio dešinės pusės galines dureles ties automobilio dešinine galine dalimi. Jis sėdėdamas automobilyje, o moteris stovėjo prie automobilio atleido rankinį stabdį ir automobilis pajudėjo šiek tiek į priekį. Kokį atstumą pajudėjo nurodyti negali, gal 10 centimetrų. Moteris pasakė, kad jis pervažiavo jai koją. Tuo metu jis įjungė atbulinę pavarą ir pavažiavo šiek tiek atgal. Tuo metu už jo automobilio buvo sustojęs kitas taksi automobilis. Jis pasakė, kad tai galbūt jų automobilis. Jis išlipo iš automobilio, vyras taip pat išlipo. Jis išėmė lagaminus iš bagažinės, jie susėdo į kitą taksi automobilį. Tuo metu priėjo jo klienė, su kliente nuvažiavo į Antakalnio g. Tuo metu, kai išsikrovinėjo lagaminus iš bagažinės, moteris nieko nesakė, kad jai skauda koją ir reikalinga kokia nors pagalba, be to nesimatė, kad koja sužalota, tai yra normaliai vaikščiojo. Apie tai, kad ji kreipėsi į ligoninę, jis sužinojo iš tyrėjos. Jis pats nepajautė, kad galėjo užvažiuoti ant kojos. Dėl įvykusio eismo įvykio jis kaltę pripažįsta dalinai, t. y. keleivei kojos nepervažiavo, o prispaudė ir nukentėjusioji dėl to jokių pretenzijų nepareiškė (b. l. 66-67).

Nukentėjusioji G. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad su vyru ir vaiku grįžo traukiniu, laukė savo iškviesto taksi automobilio. Atvažiavo vienas taksi automobilis, bet paklausus ar jis važiuoja į Justiniškes, atsakė, kad ne. Priėjo prie antro, taip pat paaiškėjo, kad ne jų automobilis. Jie stovėjo ir laukė savo taksi automobilio. Kaltinamasis prie jų priėjo ir pasakė, kad savo kliento nesulaukia ir juos gali nuvežti kur jiems reikia. Jie su savimi turėjo krepšius ir jis kartu su jos vyru sukėlė juos į automobilį. Vyras su vairuotoju įsėdo į automobilį, o ji kėlė vaiką į automobilį. Gal vairuotojas buvo neatidus, gal nepastebėjo, tačiau jis kiek pavažiavo. Ji sušuko: „sustokite, užvažiavote man ant kojos“. Ji pasakė, kad pavažiuotų į priekį, bet jis pavažiavo atgal ir dar kartą pervažiavo per tą pačią koją. Vyras viską pamatė, išlipo iš mašinos, pribėgo prie jos, išėmė iš automobilio bagažinės krepšius.Tada išlipo vairuotojas, priėjo ir paklausė kas atsitiko. Ji jam pasakė, kad jis užvažiavo jai ant kojos. Tada jis neatsiprašęs pasišalino iš įvykio vietos. Po kokių 5-10 minučių atvažiavo jų iškviestas taksi ir nuvežė juos namo. Namuose vyro sesuo paskambino taksi firmai, viską papasakojo, kad jų įmonės darbuotojas sužalojo žmogų, nesuteikėpirmosios pagalbos ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Brolio sesuo ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Jeigu jis (A. K.) būtų nuvežęs ją į ligoninę, atsiprašęs, ji nesikreiptų į teismą. Iki įvykio ji dirbo „Čili“ picerijoje, reikėjo dirbti po 12 valandų. Dėl kojos (sužeidimo) ji negali susirasti darbo ir toliau dirbti. Jai teko iš Vilniaus persikraustyti pas mamą į kaimą. Jeigu kaltinamasis su ja susitartų dėl žalos atlyginimo, atsiprašytų, ji vistiek jam neatleistų. Dėl žalos atlyginimo ruošiasi kreiptis civilinio proceso tvarka.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. M. paaiškino, kad jis su žmona išlipo iš traukinio, laukė taksi.Tuo metu privažiavo kaltinamojo mašina, pagalvojo, kad tai jų kviestas automobilis. Jis išlipo, padėjo sukrauti krepšius, tuo momentu žmona atidariusi duris stovėjo su vaiku. Jie su vairuotoju atsisėdo į mašiną. Mašina pradėjo važiuoti ir žmona sušuko važiuok. Vairuotojas pavažiavo į priekį, jis išlipo, paklausė kas atsitiko. Žmona pasakė, kad jai pėdą pervažiavo. Jie išlipo iš šio automobilio, pasiėmė krepšius, vairuotojas paklausė, ar jie važiuoja, atsakė, kad ne. Tada jis (A. K.) pasakė, kad jo laukia kitas keleivis, atsisėdo ir nuvažiavo. Vairuotojas turėjo suprasti, kad koja buvo pervažiuota, nes jiems išlipus iš mašinos, jie apie tai kalbėjo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos specialisto dr. R. R. išvadoje konstatuota, kad G. M. padarytas kairės pėdos suspaudimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis pervažiuojant automobilio ratu ir ją suspaudžiant. Kairės pėdos pirštakaulio lūžio diagnozė kategoriškai nepatvirtinta, todėl sužalojimu nevertinama. Dėl kairės pėdos suspaudimo pasekmių G. M. sveikata sutriko ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, todėl sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25-26).

Iš 2011 m. gegužės 4 d. automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis neapgadintas, nufotografuotas (b. l. 10-13).

Iš 2011 m. balandžio 26 d. tyrėjo – vyr inspektoriaus A. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-04-26 apie 14 val. iš VGPUL gautas pranešimas apie tai, kad į juos kreipėsi G. M., kuri paaiškino, kad 2011-04-26 apie 11.30 val. Vilniuje, Geležinkelio g., ties Vilniaus m. geležinkelio stotimi, lipant į taksi automobilį „VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas pavažiavo į priekį ir dešinės pusės galiniu ratu pervažiavo G. M. kairės kojos pėdą, po ko pavažiavo atgal ir dar kartą tuo pat ratu pervažiavo tą pačią pėdą. G. M. VGPUL nustačius kairės kojos sumušimą ir pirštakaulio lūžimą išleista (b.l. 5).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas L. A., o naudotojas – UAB „SDKE“ (b. l. 14).

Taigi, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. K. 2011 m. balandžio 26 d. apie 11 val. 30 min., Vilniuje Geležinkelio gatvėje, ties Vilniaus miesto Geležinkelio stotimi (Geležinkelio g. 16, Vilnius,) vairuodamas L. A. (naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini) “) priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, ko pasėkoje pervažiavo lipančiai į taksi automobilį keleivei G. M. kairės kojos pėdą. Po ko eismo įvykio vietoje nepasiliko. Eismo įvykio metu nukentėjo G. M., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231 punktų reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms padarė nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 281 str. 1 d.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taip pat Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Vairuotojo ar kito eismo dalyvio pareigos išdėstytos Kalių eismo taisyklių 231 punkte. Viena iš pareigų yra ta, jog tuo atveju, kai yra sužeistas žmogus pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Privaloma imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Teismo vertinimu, A. K. veiksmai (nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, jog tai daryti saugu ir pan., pirmiau paminėtų Kelių eismo taisyklių pažeidimai) susieti priežastiniu ryšiu su BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytomis pasekmėmis – nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus G. M. sveikata.

A. K. veiksmuose pasireiškė neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Teismo vertinimu, transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai (nerūpestingumas).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę (neteistas (b. l. 75), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, paskutinį kartą baustas 2005 m. pagal ATPK 206 str. (b. l. 76), dirba taksi vairuotoju), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 79). Jis pripažino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi, tačiau iš jo paiškinimų matyti, kad jis kiek kitaip suvokia savo kaltę dėl to, kad G. M. buvo padarytas valdant jam transporto priemonę kairės pėdos suspaudimas, pasireiškęs patinimu. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu – atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam A. K. 10 MGL (1300 litų) baudą. Skirtina bauda arčiau minimalios, kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog sunki jo turtinė padėtis – gauna minimalų atlyginimą, nuomoja butą. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji G. M. teismo posėdyje paaiškino, jog civilinio proceso tvarka kreipsis į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 d. ir nubausti jį 10 MGL (1300 litų) bauda.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.