Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-19 · Byla Nr. ATP-83-626/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-19
Bylos Nr.
ATP-83-626/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-83-626/2015Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-10757-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. S. atstovės advokatės R. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimo, kuriuo J. S. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., ir jai paskirta 28 EUR baudą, ATPK 130 str. 1 d., ir jai paskirta 868 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. jai paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nubausta už tai, kad ji 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 17 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Toyota Y. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodama stovintį automobilį F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir šiais savo veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. S. atstovė R. E. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl J. S. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti arba vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis sušvelninti jai paskirtą baudą ir palikti teisę vairuoti transporto priemones.

Nurodo, kad J. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino neturėdama tyčios, kadangi neturėjo tam jokio pagrindo, nes automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ji buvo blaivi, turėjo teisę vairuoti, be to, dirbdama pastate, kuriame dirba ir nukentėjusysis ir prie kurio įvyko eismo įvykis, žinojo, kad įvykio vieta yra filmuojama vaizdo kameromis. Be to, viso tyrimo metu apeliantė bendradarbiavo su pareigūnais.

Teigia, kad teismas neįvertino liudytojo M. M. parodymų, kurie sutampa su administracinėn atsakomybėn patrauktos J. S. parodymais.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos J. R. parodymais, nors pastaroji įvykio iš arti net nematė, kadangi ją ir eismo įvykio vietą skyrė transporto priemonių eilė. Atkreipia dėmesį, kad jei ši liudytoja būtų įsitikinusi eismo įvykio buvimu, ji nebūtų palikusi eismo įvykio vietos (šiuo atveju ji paliko eismo įvykio vietą ir grįžo tik po kelių minučių). Iš tokių liudytojos veiksmų matyti, kad ji nebuvo tikra, ar susidūrimas buvo, ar girdėjo jo garsą.

Apeliantės atstovė pažymi, kad iš byloje esantis vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina buvus susidūrimui su nukentėjusiojo automobiliu.

Nurodo, kad apeliantė galimo susidūrimo galėjo nejausti dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė konfliktas kitos transporto priemonės vairuotojas.

Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų apeliantės kaltę pagal ATPK 130 str. 1 d., skundu prašoma pakeisti apeliantei paskirtą administracinę nuobaudą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nors ir buvo taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos, tačiau J. S. paskirta nuobauda vis tiek yra aiškiai neproporcinga, kadangi apeliantės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nagrinėjant bylą ji gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, kas lengvina jos atsakomybę, be to, jei būtų žinojusi apie sukeltą eismo įvykį, būtų atlyginusi padarytą žalą. Taip pat pažymi, kad ji nėra teista ar bausta administracine tvarka, ji vadovauja įmonei ir yra charakterizuojama teigiamai, jos padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, o minimas eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu, nukentėjusysis apeliantei jokių pretenzijų nėra pareiškęs. Taip pat skunde nurodoma, kad apeliantė viena augina nepilnametį sūnų, kurį reikia nuvežti ir parvežti iš mokyklos ir papildomo ugdymo užsiėmimų, rūpinasi kitame mieste gyvenančiais savo senyvo amžiaus tėvais, tėvas sunkiai serga, jį reikia vežioti į gydymo įstaigas. Teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi ir su jos darbu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

J. S. nubausta už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog J. S. padarė jai inkriminuotus teisės pažeidimus.

Dėl atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

J. R. nurodyta aplinkybė – tai, kad ji nepajuto ir neišgirdo kontakto su nukentėjusiojo automobiliu, yra paneigta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.2), Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 1 kuopos 3 būrio vyresniosios patrulės R. D. 2014 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), eismo įvykio vietos schema (b.l.5), liudytojos J. R. rašteliu (b.l.7), fotolentelėmis (b.l.13-15, 19-20), vaizdo įrašais, bei teismo posėdyje duotais parodymais, kita byloje esančia medžiaga. Nors apeliantė teigia nejutusi ir negirdėjusi automobilių kontakto, tačiau iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip apeliantės kliudomas automobilis F. M. nuo smūgio sujuda (vaizdo įrašas „2014 08 27 a“, 00:01 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio automobilių kontakto nebuvo įmanoma nepajusti. Juolab, kad kaip pirmos instancijos teismui nurodė liudytoja J. R., automobilių kontaktas buvo girdimas, nors ji pati buvo kitoje gatvės pusėje. Nustačius, kad apeliantė suprato atsitrenkusi į automobilį F. M., ji privalėjo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 p., tačiau taisyklių nesilaikė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Todėl jos veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojo M. M. parodymų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis liudytojas, nors ir betarpiškai dalyvavo eismo įvykyje ir jo parodymai sutampa su apeliantės parodymais, vis dėlto, yra administracinėn atsakomybėn traukiamos J. S. bendradarbis, taigi, yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Dėl šių priežasčių teismas abejoja minėto liudytojo parodymų patikimumu. Tuo tarpu liudytoja J. R., būdama įspėta dėl atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra įsitikinusi, kad eismo įvykį sukėlė būtent J. S., nurodė, kad automobilių kontaktą ji tikrai turėjo jausti ir girdėti. Byloje nėra nustatyta jokių šios liudytojos suinteresuotumą patvirtinančių duomenų, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais, spręsdamas J. S. kaltės dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo klausimą.

Taigi, nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad apeliantė pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, J. S. apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra atmestinas.

Dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju be apylinkės teismo nutarime nustatytų aplinkybių papildomai pažymėtina, kad J. S. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiajam priklausantis automobilis apgadintas nežymiai, apeliantės padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius iš esmės yra mažareikšmis, nukentėjusysis pretenzijų apeliantei neturi. Taip pat atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas aplinkybes – ji viena augina nepilnametį vaiką, rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais, teisė vairuoti automobilį yra betarpiškai susijusi su jos darbinėmis funkcijomis. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinos išskirtinėmis, todėl pagrįstai buvo taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos apeliantės atžvilgiu, tačiau manytina, kad ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti dar labiau švelninant J. S. paskirtą nuobaudą, t.y. neskiriant jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimą pakeisti:

vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d., pagal ATPK 130 str. 1 d. J. S. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams panaikinti.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė