Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-870/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
1A-229-870/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60857-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
R. D.
Advokatai
Žana Timaškova
Kategorijos
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-870/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60857-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; (S) 1.1.9.8.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,nuteistojo R. D. gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, paskiriant 30 parų arešto bausmę, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 45 parų arešto bausmę, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam 60 parų arešto bausmę.

Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę paskiriant 90 parų arešto. Bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant R. D. galutinę 60 parų arešto bausmę, atliekant ją poilsio dienomis.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis Volvo V70,v/n (duomenys neskelbtini), taip pat išieškota iš R. D. 3 330 Eur.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. D. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 3 d., apie 07.31 val. pastato, esančio Gerosios Vilties g. 3, Vilniuje, kieme, vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti atbulas, partrenkė ir sužalojo ties automobilio galine dalimi iš dešinės į kairę pusę kiemo pravažiavimu ėjusį G. B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

2. R. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2017 m. balandžio 11 d. apie 15.57 val. Savanorių prospekte, Vilniuje, ties sankirta su Kirtimų gatve vairavo automobilį „Mercedes Benz 308 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,99 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

3. R. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 2 d. apie 23.00-23.13 val. Teodoro Narbuto gatve, Vilniuje, važiuodamas nuo miesto centro pusės link Laisvės prospekto, toliau važiuodamas Pilaitės prospektu iki Sidaronių - Klinikų gatvių sankryžos, Buivydiškių kaime, Vilniaus rajone, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo 2,15 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, netaikant automobilio Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

3. Apeliantas teigia, kad teismas vadovaujasi teismų praktika (LAT kasacinė nutartis Nr. 2AT-5-2011, LVAT nutartis Nr. N-438-88/2011), kuri taikoma atvejams, kai transporto priemonė įgyjama lizingu, tuo tarpu, jo šeimoje naudojamas automobilis Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur yra gavęs paskolą. Paskola ir lizingas savo prigimtini yra skirtingi civiliniai santykiai.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo sutuoktinė D. D. gyvena Vilniaus r. ((duomenys neskelbtini)), o dirba Vilniuje, veža savo nepilnamečius vaikus į mokyklą ir vaikų darželį, todėl automobilis yra labai reikalingas. Apeliantas nurodo sutinkantis atlikti ilgesnę arešto bausmę, kad minėtas automobilis nebūtų konfiskuotas.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, teigdamas, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sieja ne lizingo, o nuomos teisiniai santykiai.

6.1 Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. D. 2017 m. kovo 23 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Apeliantas nuosavybės teisę į automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), perdavė įmonei, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė klientui teisę valdyti ir naudotis Transporto priemone nuomos pagrindu. Klientas nurodomą transporto priemonę valdo bei naudojasi nuomos pagrindu su teise išpirkti automobilį. Rašte taip pat nurodoma, kad rašto rengimo dieną (2017 m. rugsėjo 25 d.) nėra išsipirkęs automobilio Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 90).

6.2 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.567 straipsnyje yra apibrėžta lizingo, arba kitaip – finansinės nuomos, sutarties samprata. Pagal šią sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.

6.3 Apeliantas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu taip pat parodė, kad automobilis Volvo priklauso lizingo įmonei, kuriai moka 107 Eur per mėnesį, taip pat paaiškino, kad dar daug liko mokėti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aptariamas automobilis priklauso lizingo bendrovei, o Apeliantas yra šios transporto priemonės valdytojas, taigi pagrįstai, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, vadovavosi normomis, susijusiomis būtent su lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi.

6.4 Vis dėlto, vertinant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo R. D. pagrįstumą, pažymėtina, jog paprastai, tuo atveju, kai konfiskuotinas automobilis nuosavybės teise priklauso ne pačiam pažeidėjui, o lizingo bendrovei, yra išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kaip tai numatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje (pvz.: Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-317/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-230-309/2017). Tačiau šiuo atveju apeliacinį skundą padavė nuteistasis ir jis prašo nekonfiskuoti automobilio. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš Apelianto akivaizdžiai blogintų pastarojo teisinę padėtį, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų plačiau dėl šio argumento nepasisako.

7. Apeliantas taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio Volvo ir tuo pagrindu, kad aptariama transporto priemonė yra labai reikalinga jo šeimos poreikiams tenkinti. Nurodė, kad tai paliečia du nepilnamečius vaikus, kurių kasdienės gyvenimo sąlygos tampa blogesnėmis, jeigu teismo sprendimas yra įvykdomas.

7.1 BK 72 straipsnio nuostatose nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ginčo dėl to, kad R. D. vairavo automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas 2,15 promilių etilo alkoholio, nėra. Tokie apelianto veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o automobilis Volvo yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė.

7.2 Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Darant tokią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemones arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

7.3 Baudžiamosios bylos duomenimis, R. D. 2008 m. spalio 27 d. padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,65 promilių girtumas (1 t., b.l. 126-127). Nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. birželio 2 d.) galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, teistumas įstatymų nustatyta tvarka buvo išnykęs, tačiau matyti, kad 2015 m. lapkričio 3 d. jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį Ford Transit, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas partrenkė ir sužalojo pėsčiąjį G. B.. Ikiteisminis tyrimas 2016 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro S. Jankausko nutarimu nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis. Nepraėjus vieneriems metams po šio procesinio sprendimo priėmimo, Apeliantas padarė naują tyčinį nusikaltimą – 2017 m. balandžio 11 d. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas 1,99 promilės girtumas). 2017 m. birželio 2 d. R. D. transporto priemonę vėl vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,15 promilių girtumas), be to, dar ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo (2017 m. balandžio 11 d. nutarimu R. D. skirta kardomoji priemonė – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo, paėmimas).

7.4 Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018).

7.5 Apelianto argumentai, kad automobilis reikalingas jo sutuoktinei vežti nepilnamečius vaikus į mokyklą ir darželį iš Vilniaus rajono ((duomenys neskelbtini)), taip pat tai, kad asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas nebevartoti alkoholio, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nuteistasis transporto priemonę neblaivus vairuoja jau ne pirmą kartą, jam nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimas sunkiam. Tai, kad turto (automobilio) konfiskavimas suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja minėtiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-39-222/2018). Kaip minėta, įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas sankcijas už vairavimą esant neblaiviam, todėl asmuo, pakartotinai sėsdamas už vairo būdamas neblaivus, privalėjo įvertinti visas iš to galimai kilsiančias pasekmes tiek jam, tiek ir jo šeimai bei šeimos narių gerovei. Nors apeliantui skirta ne pati švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant didesnį nei bausmės vidurkis, tačiau atsižvelgiant į visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, vertintina, kad ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kartu su bausme nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų.

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Apeliantui paskirta bausmė – 60 parų areštas, šią bausmę atliekant poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, arešto bausmę poilsio dienomis atlikti galima, kai ši bausmė neviršija 45 parų. Atsižvelgiant į tai, kad skundą padarė nuteistasis ir teismas negali bloginti Apelianto padėties, dėl bausmės skyrimo nuostatų taikymo teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė