- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-958-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01215-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- I. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. ir atsakovo A. J. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo - I. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. 2010 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo A. J. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kol ji mokysis aukštojoje mokykloje (2014 m. birželio 30 d.), o taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2750 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos tėvai I. J. ir A. J. yra išsituokę ir gyvena atskirai. Ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Vilniaus universitete, dieniniame skyriuje, finansų ir draudimo matematikos studijų programoje, pirmame kurse bei nuomojasi kambarį studentų bendrabutyje. Jai ir broliui M. J. teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo iki jų pilnametystės po 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymą atsakovas mokėjo tik iki ieškovės pilnametystės. Ieškinio pateikimo metu atsakovas nusišalino nuo ieškovės išlaikymo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė yra pilnametė. Tačiau ieškovė studijuoja dieninio skyriaus pirmame kurse, lanko visų dėstomų disciplinų paskaitas sąžiningai, neturi jokio nuolatinio pragyvenimo šaltinio, stipendijos negauna, turto ir pajamų neturi, todėl iš atsakovo jai materialinė parama yra būtina. Ieškovės motinos I. J. darbo užmokestis yra 1414 Lt per mėnesį. Iš šių pajamų motina išlaiko butą, tenkina minimalius asmeninius poreikius, kiek išgali remia ją ir brolį, dengia kreditą 121,97 Eur per mėnesį, moka vartojimo kredito įmokas už jos (ieškovės) poreikiams skirtą kompiuterį - 157,96 Lt per mėnesį. Tačiau šių motinos skiriamų lėšų nepakanka net būtiniems jos poreikiams tenkinti studijų metu. Ieškovės išlaidos transportui mėnesiui atsieina apie 90 Lt, bendrabučio kambario nuoma - apie 150 Lt, išlaidos knygoms - 100 Lt, kanceliarinėms prekėms - 50 Lt, asmeninei higienai - 90 Lt, mobiliojo telefono sąskaitoms apmokėti - 30 Lt , sveikatos priežiūrai - 80 Lt, komunaliniams mokesčiams - 80 Lt, kompiuteriui ir internetui - 110 Lt, drabužiams ir avalynei - 76 Lt, maistui - 500 Lt. Tik tenkinant minimalius ieškovės poreikius, mėnesinės išlaidos sudaro apie 1363 Lt. Motinai dengiant dalį ieškovės pragyvenimui reikalingų išlaidų, kitą pusę, pagal CK 3.192 straipsnį, turėtų padengti atsakovas. Atsakovas turi visas galimybes teikti ieškovei išlaikymą: jis dirba ir gauna pensiją. Dar 2009 m. jo pajamos kas mėnesį buvo apie 2000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis neturi galimybės mokėti savo pilnametei dukrai išlaikymą. Šiuo metu atsakovas padeda savo noru pilnamečiam sūnui Mariui, kuris mokosi Druskininkų amatų mokyklos dieniniam skyriuje, skirdamas jam po 100 Lt per mėnesį. Atsakovo pajamos yra tik gaunama 950 Lt pensija. Gaunamų pinigų jam aiškiai nepakaktų mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, kadangi tokiu atveju jam pačiam beveik neliktų lėšų normaliai pragyventi. Atsakovas susirasti kitų darbų negali, kadangi serga osteochondroze, turi tausoti stuburą. Atsakovas gyvena sutuoktinės L. J. už banko kreditą įsigytame 1 kambario bute Vilniuje, kur komunaliniai mokesčiai yra virš 400 Lt. Sutuoktinė gauna apie 1800 Lt atlyginimą, turi mokėti banko paskolos grąžinimą, išlaikyti savo 8 metų vaiką. Atsakovas turi prisidėti prie šeimos turimo buto išlaikymo. Už gautą buto Varėnoje kompensaciją jis padengė 14000 Lt paskolą bankui, paimtą buto remontui, jokių papildomų pajamų, nekilnojamojo turto neturi, sodo sklypo neturi, moka paimto vartojimo kredito grąžinimą. Ieškovės motina gauna žymiai didesnes pajamas ir gali ženkliai pasirūpinti dukros išlaikymu, kada jis pagal išgales teikia išlaikymą sūnui. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už liepos – rugpjūčio mėnesius, kai ji nesimokė. Ieškovė galėtų kur nors įsidarbinti po paskaitų ir taip prisidėti prie savo išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis pilnamečiam vaikui A. J., gimusiai 1992 m. balandžio 21 d., po 150 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki sukaks 24 metai. Teismas nustatė, jog ieškovė mokosi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete ir jos mokslas truks iki 2014 m. birželio 30 d., stipendijos negauna, nedirba, nekilnojamojo turto neturi. Kadangi ieškovė yra aukštosios mokyklos studentė, teismas padarė išvadą, kad jos reikalavimas priteisti išlaikymą iš tėvo, kuris atsisako savanoriškai materialiai padėti dukrai, yra teisėtas ir pagrįstas (CK 3.194 str. 3d.). Ieškovė reikalauja 500 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį, nurodydama, kad jos poreikių tenkinimui mėnesiui reikia 1363 Lt. Tačiau teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovės nurodyta mėnesio išlaidų suma yra labiau siektina, nei realiai šiuo metu turimos išlaidos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės turtinė padėtis po vidurinės mokyklos baigimo visiškai nepasikeitė, nes ji neturi savarankiškų pajamų. Todėl teismas laikė, kad ieškovei yra reikalinga papildoma abiejų tėvų materialinė parama, kol ji baigs aukštąją mokyklą. Trečiojo asmens gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, kurio pajamas sudaro tik gaunama pensija. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, turi tik lengvąjį automobilį. Atsakovo galimybės dirbti yra apribotos dėl jo stuburo susirgimo. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, darė išvadą, kad atsakovas turi ir gali prisidėti prie savo pilnametės dukters išlaikymo, iki kol ji baigs aukštąją mokyklą. Atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, teismas ieškovei priteisė po 150 Lt kas mėnesį iki ji mokysis aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus. Teismas laikė, kad pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nėra, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. J. prašo sprendimą pakeisti ir priteisti jai iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 350 Lt išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki ieškovė baigs aukštąją mokyklą bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2750 Lt. Nurodo, jog teismas be pagrindo atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi pats atsakovas pripažino, kad neteikė ieškovei išlaikymo nuo 2010 m. gegužės mėnesio. Todėl aplinkybė, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas byloje buvo įrodyta. Ieškovei pradėjus mokytis universitete Vilniuje, jos išlaidos ne mažėjo, bet padidėjo, lyginant su išlaidomis vidurinėje mokykloje. Pagal studijų grafiką ieškovė dirbti negali. Mokslas sunkus, reikia daug ruoštis. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, reali ir protinga iš atsakovo priteistina išlaikymo suma yra 350 Lt per mėnesį, t.y. tokia, kokią atsakovas mokėjo ieškovei būnant nepilnametei. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės motinos. Atsakovas po santuokos su ieškovės motina nutraukimo pardavė jam priklausantį turtą ir gavo 20000 Lt, už kuriuos savo naujos sutuoktinės bute padarė remontą. Atsakovas neprotingai išleido šią ženklią pinigų sumą, nepasilikdamas lėšų kasdieniams poreikiams, taip pat ir ieškovės išlaikymui. Nors atsakovo vardu ir nėra registruoto turto, tačiau jo sutuoktinės pateikti į bylą dokumentai rodo, kad jis bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe 2011 metais įsigijo sodo sklypą Varėnos rajone, kas rodo gerą atsakovo turtinę padėtį. Atsakovui nėra nustatytas neįgalumas, nėra apribotas darbingumas. Tuo tarpu ieškovės motina gauna tik darbo užmokestį, moka paskolą bankui, išlaiko ieškovę ir padeda savo sūnui - ieškovės broliui.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl išlaikymo priteisimo atmesti. Nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė nebandė gauti studijų kredito. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad domėjosi paskola, tačiau jos neėmė, nes nenorėjo įsipareigojimų, norėjo išsiversti savo jėgomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimui, kad pilnametis asmuo, prašantis priteisti išlaikymą iš tėvų, turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi aukštojoje mokykloje. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas savo noru teikia išlaikymą sūnui - ieškovės broliui po 100 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį (vienintelės jo pajamos yra 950,34 Lt pensija, vertingo turto neturi) ir sveikatos būklę (atsakovui diagnozuota stuburo išvarža, osteochondrozė bei kiti su stuburu susiję susirgimai, dėl ko jis negali dirbti fizinio darbo ir turėti papildomų pajamų), atsakovas negali teikti išlaikymo dar ir pilnametei dukrai. Būtų protinga ir teisinga, jog Aušros išlaikymu rūpintųsi jos motina, kuri sūnui materialiai nepadeda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. J. prašo jos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas pripažįsta, kad nuo 2010 m. gegužės 1 d. neteikia išlaikymo ieškovei. Tačiau ieškovė 2010 metų vasarą galėjo bent mėnesiui įsidarbinti ir taip gauti pajamų pragyvenimui, o nuo rugsėjo mėnesio ji, kaip paaiškėjo, gavo socialinę stipendiją - 390 Lt per mėnesį. Ieškovė, gaudama 390 Lt socialinę stipendiją ir dar paramą iš savo motinos, reiškia nepagrįstus reikalavimus dar ir iš atsakovo priteisti jai išlaikymą. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad turtinių santykių su trečiuoju asmeniu po santuokos nutraukimo pasibaigimas, atsakovui gaunant 20000 Lt kompensaciją, rodo esant atsakovo gerą turtinę padėtį, nes po santuokos nutraukimo ieškovės motinai atiteko 2/3 trijų kambarių buto Varėnoje, vėliau atsakovo dalį ieškovės motina iš jo nupirko. Atsakovas iš bute buvusio turto nepasiėmė nieko, išskyrus drabužius ir asmeninius daiktus. Dalį iš gautų 20000 Lt atsakovas išleido, grąžindamas paskolą, kuri buvo paimta dar santuokos su trečiuoju asmeniu metu ir panaudota šeimos poreikiams tenkinti, o po santuokos nutraukimo liko atsakovo asmenine prievole. Loterijoje laimėtas automobilis yra būtinybė, o ne prabangos dalykas.
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė naują įrodymą – Valstybinio studijų fondo 2011 m. liepos 29 d. raštą Nr.R2-467 Dėl informacijos suteikimo (b.l. 149).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės A. J. ir atsakovo A. J. apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.
Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; kt.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį. Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-11/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2010 m. balandžio 21 d. sulaukė pilnametystės. Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. ji studijuoja Vilniaus universitete Matematikos ir informatikos fakultete dieniniame skyriuje, jos studijos truks iki 2014 m. birželio 30 d. Ieškovė ieškiniu prašė pirmosios instancijos teismo priteisti jai iš tėvo – atsakovo A. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis iki kol ieškovė baigs aukštąją mokyklą, taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2750 Lt. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad pradėjus studijuoti universitete, jai būtina parama, kadangi dėl paskaitų grafiko ji neturi galimybės dirbti ir užsidirbti, o jos motinos skiriamų lėšų ieškovės pragyvenimui, kuris pradėjus studijuoti kitame mieste pabrango, nepakanka. Ieškovė nurodė, kad jos minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį reikia 1363 Lt. Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, nurodydamas, kad dėl savo materialinės padėties neišgali ieškovei teikti jos prašomo išlaikymo, bet to jis remia savo pilnametį sūnų, todėl mano, kad ieškovę remti turėtų jos motina, kurios materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, sprendime konstatavęs, jog ieškovė yra aukštosios mokyklos studentė, todėl ji pagrįstai reikalauja išlaikymo iš savo tėvo, nes jai reikalinga papildoma abiejų tėvų parama, tačiau atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, ieškovei priteisė išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 Lt dydžio išmokomis iki kol ji baigs aukštąją mokyklą, be to atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija priteisto išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismo prašydama jį padidinti iki 350 Lt, be to nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o atsakovas apeliaciniame skunde ginčija savo galimybę teikti išlaikymą pilnametei dukrai. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys nėra pakankami, kad konstatuoti, jog ieškovei reikalinga papildoma parama iš tėvo, o šis (tėvas) dėl savo turtinės padėties gali teikti ieškovės prašomą išlaikymą.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog ieškovė, studijuodama universitete, niekur nedirba, stipendijos negauna, pajamų neturi, turto taip pat neturi. Tačiau iš atsakovo apeliaciniam teismui pateikto Valstybinio studijų fondo 2011 m. liepos 29 d. rašto Nr.R2-467 matyti, jog ieškovei 2010 m. rudens semestre ir 2011 m. pavasario semestre buvo paskirta socialinė stipendija po 390 Lt per mėnesį. Taigi ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji neturi jokių pajamų, yra paneigta atsakovo į bylą pateiktais duomenimis. Taip pat pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai nurodė atsakovas apeliaciniame skunde, nevertino ieškovės galimybių pačiai gauti lėšų studijoms, o būtent neatsižvelgė į ieškovės galimybes gauti valstybės remiamą paskolą, kuri yra viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Ieškovė 2011 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje nurodė, jog paskolos mokslams neėmė, nes nenorėjo lįsti į skolas, norėjo išsiversti savo jėgomis. (b.l. 99). Taigi ieškovė net nebandė gauti studijų kredito, nenorėdama turėti įsipareigojimų ateityje jį grąžinti. Tačiau vengimas prisiimti įsipareigojimus, lemiantis atsisakymą kreiptis dėl studijų kredito, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, šiuo atveju – tėvui. Ieškovė teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad pati stengėsi kitokiu būdu gauti pajamų, pavyzdžiui, įsidarbinti laikinai, pusei etato, keletui valandų ir pan., savo poreikiams patenkinti. Aplinkybė, kad ieškovei paramą teikia jos motina, byloje nebuvo ginčijama.
Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą, vertinamas jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai, tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nuosekliai teigė, jog neišgali teikti ieškovei jos prašomos paramos. Byloje nustatyta, jog atsakovo pajamos yra gaunama 952,34 Lt pensija, atsakovas niekur nedirba, kitų pajamų neturi. Atsakovui diagnozuota lumbopatija, disko prolabacija, disko ekstruzija, stuburo osteochindrozė, radikulopatija (b.l. 44-44a), jam rekomenduotas stuburą tausojantis režimas, mankšta, kas apsunkina ieškovo galimybes įsidarbinti. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi (b.l. 110). Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovas teikia 100 Lt per mėnesį paramą savo pilnamečiam sūnui M. J. (b.l. 119). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovas nėra pajėgus teikti nei 500 Lt ieškiniu, nei 350 Lt apeliaciniu skundu ieškovės prašomo, nei 150 Lt teismo sprendimu priteisto išlaikymo, kadangi atsakovo pajamos nėra didelės, jo galimybės įsidarbinti ribotos, be to jis paramą teikia kitam savo pilnamečiam vaikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalaujamos paramos teikimas ieškovei iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, kadangi ieškovei teiktina parama sudarytų ženklią atsakovo pajamų dalį ir tuo pačiu sumažintų atsakovo galimybes teikti paramą sūnui.
Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, jog valstybei finansuojant ieškovės studijas, ieškovei gaunant 390 Lt per mėnesį socialinę stipendiją, be to papildomai gaunant paramą iš savo motinos, o pačiai ieškovei iš esmės nesistengiant gauti lėšų savo poreikiams tenkinti, ieškovės reikalavimas priteisti paramą iš atsakovo, kurio turtinė padėtis nėra gera ir kuris dar remia kitą savo vaiką, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš dalies tenkinti ieškovės ieškinio. Atsižvelgusi į atsakovo turtinę padėtį ir sveiktos būklę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog reikalauti, kad atsakovas, teikdamas paramą savo pilnamečiam sūnui, teiktų paramą ir pilnametei dukrai, be motinos paramos gaunančiai ir socialinę stipendiją, būtų neteisinga ir toks reikalavimas neatitiktų CK 3.194 straipsnio trečiosios dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimo bei kasacinio teismo praktikos.
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išvadas apie ieškovės reikalavimo priteisti paramą nepagrįstumą, kolegija plačiau nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydį, taip pat kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, kuriais ji nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nepriteisti jai išlaikymo įsiskolinimo, kadangi neturėdama pagrindo reikalauti priteisti išlaikymo, ieškovė taip pat neturi pagrindo reikalauti priteisti ir išlaikymo įsiskolinimo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam nevyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, pažeisdamas proceso normų reikalavimus nustatė ir įvertino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą sprendimą. Todėl kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir sprendimą dalyje, kurioje patenkintas ieškovės ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikina ir ieškovės ieškinį atmeta (CPK 329 str., 330 str.).
Pakeitus teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.): ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą atmetus, jai kyla pareiga atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 54 Lt, sumokėtus už apeliacinį skundą (b.l. 136).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimą dalyje, kurioje iš dalies patenkintas ieškovės A. J. ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.