Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Artūras Dilys Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-500-350/2013

2013m. rugsėjo 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūras Ridikas ir Pranas Šimkus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir nuteistojo E. B. gynėjos advokatės Rasos Čibirienės apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-06 nuosprendžio, kuriuo:

A. B. nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. šešerių metų laisvės atėmimo bausme;

E. B. nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. prie nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta 2011-06-28 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu E. B. paskirta ir neatlikta 5 MGL ( 650 Lt) bauda ir paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL ( 650 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir E. B. nuteisti už tai, kad 2013 m. sausio 12 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) k., Kriaunų sen., Rokiškio r., veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, būdami su kaukėmis, pabeldę į V. K. namo duris ir jai iš vidaus jas atidarius, abu įsibrovė į gyvenamąjį namą, kur E. B. stipriai sugriebė nukentėjusiąją, ją tempė į virtuvę, parklupdė ant grindų, laikė A. B. paduotą šaunamąjį ginklą – revolverį ALFA modelis 620 Nr. (duomenys neskelbtini), 6 mm kalibro, įremtą V. K. į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir taip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, reikalavo pinigų, A. B. iš nukentėjusiosios rankinės pagrobė piniginę 10 litų vertės, joje buvusius 87 litus, 300 litų plastikiniuose maišeliuose, tuo abu padarė nukentėjusiajai V. K. 397 litų žalą.

Nuteistojo E. B. gynėja advokatė Rasa Čibirienė skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl E. B. paskirtos per griežtos bausmės. Nurodo, kad E. B. viso proceso metu prisipažino įvykdęs nusikaltimą, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusios, sutiko su jai padarytos žalos atlyginimu. Savo atliktų veiksmų jis neneigė, visas aplinkybes, išskyrus bendrininko įvardijimą, aiškino vienodai. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad A. B. kartu su juo plėšimo neįvykdė, nusikaltime dalyvavo kitas panašios išvaizdos asmuo, B pavardę jis nurodė per apsirikimą. Tokiu būdu mano, kad teismas nepagrįstai jo prisipažinimo nepripažino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kas sąlygotų švelnesnės bausmės skyrimą.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl A. B. apeliacinio skundo

Apelianto manymu skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes paremtas prielaidomis ir samprotavimais. Šie jo skundo argumentai nepagrįsti.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas priimdamas sprendimą savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus, ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. savo veiksmais padarė jam inkriminuotą veiką. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai išdėstė sprendimo motyvus, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pagrįstai nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. už plėšimą panaudojus šaunamąjį ginklą. Apeliantas skunde pateikia savo įvykio versiją, nurodo, kad nusikaltime nedalyvavo, plėšimą įvykdė E. B. su kitu asmeniu, tačiau teismas, įvertinęs nukentėjusios parodymus bei kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog apelianto parodymai yra prieštaringi kitų įrodymų kontekste, todėl negali būti vertinami kaip patikimi ir neginčytinai paneigiantys jo kaltę.

Nukentėjusioji V. K. viso proceso metu teigė, kad kaltinime nurodytą dieną apie 23 val. ji įsileido į jos namus pasibeldusius asmenis, po ko vienam iš įsibrovusių asmenų jai grąsinant ginku iš namo buvo pagrobta rankinė ir pinigai. Nurodė, kad nors asmenys buvo su kaukėmis, tačiau aukštesnį asmenį iš eisenos ir bendros išvaizdos ji atpažino kaip A. B., nes jis yra anksčiau lankęsis jos namuose.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad 2013 metų žiemą A. B. jam yra rodęs ginklą su šoviniais (kuris po nusikaltimo kratos metu buvo rastas E. B. namuose), kurį sakėsi nusipirkęs iš kažkokio vyriškio. Tą patį vėlyvą vakarą A. B. su kažkuo išvažiavo prieš tai susirašęs žinutėmis ir naktį nebegrįžo.

Liudytojai M .M ir R. L. parodė, kad 2013-01-12 iki 21 val. jie buvo su E. B., po 21 val. jis kažkur išvažiavo, o R. L. parodė, kad kitą rytą A. B. ir E. B. jis parvežė iš K kaimo. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. B. savo kaltę įvykdžius plėšimą kartu su A. B. pilnai pripažino, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Visi šie aptarti įrodymai patvirtina nukentėjusios nurodomas aplinkybes apie jos atžvilgiu įvykdytą plėšimą panaudojant ginklą, tuo tarpu apelianto pateikiama įvykio versija įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja. Tokiu būdu A. B. pateikiama versija, kad jis plėšime nedalyvavo, vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti atsakomybės.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino E. B. parodymų apie nusikaltime dalyvavusius asmenis, tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas šiuo klausimu jau pasisakė, įvertino E. B. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, todėl laikė įrodytas tik tas jo nurodomas aplinkybes, kurias patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Tokiu būdu apelianto kaltė įvykdžius jam inkriminuotą veiką, visiškai įrodyta apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, todėl A. B. skunde išreikštas prašymas jį išteisinti nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų – nepagrįstas. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir A. B. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad jis padarė įstatymo uždraustą veiką už kurią nuteistas.

Dėl E. B. gynėjos apeliacinio skundo

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai E. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi ir tokiu būdu paskyrė per griežtą bausmę. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtintai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismų praktikoje yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Be to, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Šioje byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu davęs išsamius parodymus, teisme dėl esminių veikos aplinkybių – nusikaltimo bendrininko, nuteistasis E. B. neprisipažino, nurodė, kad nusikaltimą įvykdė ne su A. B., o su nenustatytu asmeniu ir tuo klaidino teismą, apsunkino bylos aplinkybių tyrimą. Dėl šių aplinkybių nuteistojo prisipažinimas nevertintinas kaip išsamus ir pagrįstai nepripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nukentėjusiojo atsiprašymas neįtrauktas į BK 59 str. 1 d. suformuluotą kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 str. 1-3 d. numatytas bausmės skyrimo taisykles ir nuosprendyje išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas atsižvelgė į apelianto vaidmenį nusikaltimo padaryme, jo dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikalto bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę – charakterizuojamas neigiamai, teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nusikaltimo sunkumą – padarytas sunkus nusikaltimas, nusikaltimo padarinius ir tokiu būdu paskyrė bausmę, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Tokiu būdu apeliantui paskirtos bausmės laikyti aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra jokio pagrindo.

Šiuo atveju svarbu ir tai, jog priešpaskutiniu jo atžvilgiu priimtu – 2011-06-28 baudžiamuoju įsakymu E. B. už BK 284 str. 1 d. numatytą veiką buvo paskirta 5 MGL (650 Lt) bauda, kuri iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nebuvo įvykdyta. Tokiu būdu teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 str. 1 d. 2 p. nuostatomis ir abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu. Paskirtos galutinės subendrintos bausmės laikyti aiškiai per griežta taip pat nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. B. ir nuteistojo E. B. gynėjos advokatės Rasos Čibirienės apeliacinius skundus atmesti.