Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1227-409/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-03
Bylos Nr.
1-1227-409/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23080-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1227-409/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23080-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 3 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, našlys, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektros montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2018-10-02 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu 4 mėnesiams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - nepilnamečiui sūnui D. P., o būtent: 2019-06-02 apie 22.25 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia parversdamas ant lovos ir suduodamas nukentėjusiajam D. P. ne mažiau kaip 5 smūgius į veido sritį, taip padarė jam veido poodines kraujosruvas, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad po žmonos 2015-07-26 mirties liko vienas auginti savo sūnų D. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kitas sūnus J. P. jau savarankiškas, gyvena ir dirba Anglijoje. D. P. auklėja ir išlaiko, rūpinasi juo. Po mamos mirties jis labai pasikeitė, pradėjo nebeklausyti, atsikalbinėti, daryti ką tik nori. 2019-06-02 dienos metu, apie 16 val., sūnaus paprašė išvalyti šuns voljerą. Sūnus iškėlė pastatė sąlygą, kad išvalys, jeigu išleis pas draugą. Su sūnaus sąlyga sutiko. Sūnui išėjus iš namų, pamatė, kad voljeras neišvalytas. Kadangi sūnui buvo nurodyta, kad į namus turi grįžti iki 21 val., bet sūnus negrįžo iki nurodyto laiko, todėl bandė su juo susisiekti telefonu. Telefonu su sūnumi susisiekti nepavyko, operatorė pranešė, kad nėra galimybių susisiekti. Į namus D. P. grįžo po 22 val. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl neišvalyto voljero ir dėl grįžimo į namus ne laiku. Konfliktas vyko namuose, sūnaus kambaryje. Konflikto metu D. P. jam kažkokiu daiktu sudavė du kartus per galvą, tiksliai kuo nežino, atrodo, kad dūdele ar pagaliu, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Neapsikentęs tokio sūnaus elgesio, pervertė jį į lovą ir sudavė tris smūgius kumščiu į veido sritį. D. P. tuo metu buvo rankomis užsidengęs veidą, tai kliuvo jam į rankas. Sudavęs smūgius, išėjo iš sūnaus kambario ir nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, tada suprato, kad D. P. iškvietė policiją. D. P. jį išprovokavo, bet supranta, kad mušti negalima, dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 129-132; 143-145).

Nukentėjusysis D. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jį sumušė tėtis. Viskas vyko sekmadienį, 22.30 val. Tėtis paklausė, kodėl dar nemiega, užsipuolė, pradėjo burbėti, pasiguldė ant lovos ir sumušė. Pasiėmęs pirmą pasitaikiusį daiktą, bandė gintis. Pasiguldęs ant lovos, mušė į veidą. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kambaryje. Tėtis griebė jam už pečių, metė į lovą ir užgulė, prispaudė jo rankas su kojomis. Nežino, kiek smūgių sudavė, gal 5 kartus. Su kumščiu trenkė į veido sritį. Skaudėjo, buvo guzas ant kaktos ir prie ausies. Tėtis nieko nesakė suduodamas smūgius. Tuo metu buvo namie tik jis ir tėtis. Apie įvykį papasakojo močiutei, policijos ir vaikų teisių skyriaus pareigūnams. Kitą dieną ėjo į mokyklą, nors ir tą vakarą važiavo pas močiutę, nes ten jaučiasi saugiai. Mokykloje klausė, iš kur žymės, sakė, kad išbėrė. Tėtis buvo blaivus tuo momentu. Jis neatsiprašė. Nenorėtų, kad jis jį susigrąžintų, nes nesijaučia saugus, jo neprižiūri. Gindamasis pasiėmė nuo stalo dūdelę, nes tėtis ėjo link jo agresyviai, ir du kartus sudavė jam per galvą ir jis paskui atėmė iš jo dūdelę ir prispaudė jo rankas su kojomis. Pirma jam sudavė su dūdele, paskui jis jį pargriovė ant lovos. Iškvietė policiją, sakė, kad vyko buitinis konfliktas. Jeigu tėtis atsiprašytų, jam neatleistų. Suprato, kad eina link jo agresyviai, nes ėjo link jo sukąstais žandikauliais, ir suprato, kad bus „šakės“. (b. l. 74-75).

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra D. P. močiutė, o E. P. - žentas. D. P. mama, jos dukra, mirė 2015-06-26. D. P. liko gyventi su tėvu. Nuo pat pradžių, mirus žmonai, E. P. turėjo problemų dėl sūnaus auklėjimo, konfliktų. Kurį laiką gėrė, tačiau dabar nebegeria, nes turėjo traumą. Daug ko nežinojo, nematė, nes retai kada atvykdavo pas juos. D. P. buvo sumuštas tėvo praeitais metais, buvo nuskėlęs dantį. D. tuomet gyveno pas ją. Paskui vėl grįžo pas tėvą. D. P. irgi yra su charakteriu, paauglys, neklauso. E. P. sumušė vaiką 2019-06-02, vėlai vakare, taip sakė D. P.. Atvežė VTAS pareigūnai pas ją gal 24 val., sumuštas buvo, su guzu galvoje. Sakė, kad mušė tėvas į veidą. Dėl ko mušė, nežino, vaikas nenori pasakoti. Jie su tėvu nesusikalba, pykstasi. D. P. norėtų gyventi iki pilnametystės pas ją, bet ar sutiks E. P., nežino. Sutiktų, kad anūkas gyventų pas ją, nes E. P. nepasikeis, vėl smurtaus. (b. l. 85-88).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu, tarnybą pradėjo 2019-06-02, 20.00 val., ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, su kolege vyr. patrule D. S. ir Lietuvos policijos mokyklos kursantu A. B.. 2019-06-02 apie 22.35 val., gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, namo kieme juos pasitiko jaunuolis, kuris pasivadino D. P.. Jaunuolis nurodė, kad pats iškvietė policiją, nes tėvas prieš jį smurtavo, suduodamas kelis kartus kumščiu į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą. D. P. parodė ant veido dviejose vietose: ant dešinio skruosto ir kaktos kairėje pusėje, paraudimus. Nepilnametis nuvedė juos į kambarį ir parodė, kur yra tėvo kambarys. Įėjus į tėvo kambarį, vyras gulėjo lovoje. Tėvo E. P., gim. (duomenys neskelbtini), paklausus kas įvyko, šis pasakė, kad sukonfliktavo su sūnumi ir paaiškino, kad sūnus prieš jį kėlė balsą, todėl jis galimai sūnų kelis kartus pastūmė ir šis nukrito ant lovos ir taip galėjo užsigauti. Kaip E. P. paaiškino, konfliktas tarp jo ir sūnaus įvyko, nes šis vėlai grįžo į namus bei prie namo nieko nepadeda dirbti, atsikalbinėja. Alkoholio matuoklio prietaisu E. P. patikrintas girtumas, prietaisas nustatė, kad E. P. yra blaivus. Jis paaiškino, kad alkoholio nevartoja, nes turėjo galvos traumą. Buvo iškviesti Vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistai, kurie nepilnametį išsivežė. E. P. buvo pasiūlyta apsirengti ir vykti į policijos komisariatą. Aplinka buvo tvarkinga, jokių grumtynių žymių nebuvo. E. P. buvo pristatytas į Šiaulių m. ir r. PK OVS sulaikymo patalpas. (b. l. 91-94).

2019-06-02 Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. P. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti ant D. P. veido nubrozdinimai ir kraujosruvos. (b. l. 9-12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019-06-02 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 24-30).

Specialisto išvadoje Nr. G 704/2019(04) užfiksuota, kad D. P. nustatyti sužalojimai: veido poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. D. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 82).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo E. P. kaltė įrodyta.

Kaltinamojo E. P. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu, E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 30 parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti 20 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 9 punktais, E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo D. P. 6 mėnesiams ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą.

Kaltinamasis E. P. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 161-163).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. E. P. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam E. P. skirtina bausmė – areštas. Kaltinamasis kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė E. P. sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. P. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – sūnų, bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 9 punktais, 3 dalimi, 72² straipsniu jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo D. P., nustatant 6 mėnesių terminą, ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas E. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 2 d. 23.07 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 16.15 val. ir laikytina, kad E. P. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą. (b. l. 113-115, 133-134).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (b. l. 138-140).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. P. paskirti 20 (dvidešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią E. P. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, E. P. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 2 d. 23.07 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 16.15 val. (1 parą) ir laikyti, jog E. P. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 9 punktais, 3 dalimi, 72¹, 72² straipsniais, E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą šešis mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo D. P. ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. P. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti E. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Astra Karpytė