Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-918-795/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
A5.-918-795/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00565-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Pažeidėjas
T. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-918-795/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00565-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1; 21.9.10
Registro objektas ROIK: 19098898158(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovui Marijui Dargiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. kovo 7 d., įmonės darbo objekte , esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, elektros sistemų montavimo darbams, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti elektromontuotoju O. L. (asm. dok. O. L.). Tokiu būdu T. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu T. J. pripažino padaręs nusižengimą ir paaiškino, kad O. L. jo įmonės statybos objekte atliko statybos darbus, su O. L. buvo sudaręs žodinį susitarimą, jog O. L. vykdomiems darbams išsiims patentą. Kiek žino iš anksčiau tokiu būdu jo įmonėje dirbusių asmenų, patentą galima išsimti ir darbų vykdymo dieną. Po darbo inspekcijos patikrinimo O. L. įdarbino, kas užbaigtų pradėtą darbą. Dėl padaryto nusižengimo gailisi, atsakomybėn už tokį pažeidimą traukiamas pirmą kartą, prašo skirti mažiausią įmanomą baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog su padarytu nusižengimu sutinka, dėl įvykio gailisi.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas atstovas paaiškino, kad T. J. padarytas pažeidimas įrodytas, todėl prašo skirti nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

O. L. (asm. dok. O. L.) rašytiniame paaiškinime, pateiktame Valstybinei darbo inspekcijai 2019 m. kovo 7 d., užfiksuota, jog statybos objekte dirba nuo 2018 m. gruodžio mėnesio. Dirbo pilną darbo savaitę, dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val. Dėl darbo tarėsi ir nurodymu gaudavo iš įmonės direktoriaus T. J.. Buvo sutarę dėl darbo užmokesčio – ne mažiau nei minimalios algos, 200 Eur gavo mėnesio viduryje, Darbo sutarties nėra pasirašęs, Darbo įrankius ir medžiagas suteikė įmonės direktorius.

Šalies argumentai

A. J. rašytiniame paaiškinime, pateiktame Valstybinei darbo inspekcijai 2019 m. kovo 7 d., užfiksuota, jog dirbo kartu su O. L. objekte (duomenys neskelbtini), apie tris mėnesius. Nurodymus dėl darbo jiems duoda įmonės direktorius T. J.. Jis kartu su O. L. atlieka elektros instaliacijos darbus.

2019 m. kovo 19 d. nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, jog 2019 m. kovo 7 d. apie 14 val. 30 min. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektoriai Marijus Dargis ir Tomas Lembutis atliko statybvietės, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patikrinimą, kurio metu rasti du elektros sistemas montuojantys darbuotojai. Jie nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus duomenis VSDFV nustatyta, jog apie O. L. įdarbinimą nepranešta VSDFV. .

VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog patikrinimo metu suformuotame UAB „Baltieji rūmai“ darbuotojų sąrašuose O. L., gim. (duomenys neskelbtini), nėra. O. L. įdarbintas 2019 m. kovo 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 2AT-25-942/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad T. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. kovo 7 d., leido dirbti elektros sistemų montavimo darbus O. L. nesudaręs su juo darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taigi T. J. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies bei DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Jam skirtina administracinė nuobauda.

T. J. padarė vieną administracinį nusižengimą darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai T. J. atžvilgiu bus pasiekti už šį pažeidimą jam paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 19098898158 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Baškienė