- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 2-941-855/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00296-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Č. K., L. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Kristupas Kerutis
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant pareiškėjui Z. K., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Kristupui Keručiui, suinteresuotam asmeniui Č. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. (Z. K.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., Č. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos G. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas ir motina surašė po testamentą, kuriais visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui ir jo seserims lygiomis dalimis (po 1/3 dalį). Po tėvo ir motinos mirties liko nekilnojamasis turtas: 2 žemės sklypai, gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. vasarą, motinai ir tėvui dar esant gyviems, persikraustė gyventi pas tėvus (duomenys neskelbtini), nes tėvų sveikata buvo bloga, abiems reikėjo slaugymo. Kadangi pareiškėjo darbovietė, esanti (duomenys neskelbtini), yra netoli nuo tėvų namų, pareiškėjas pasiliko name gyventi ir nepertraukiamai gyvena ten iki šiol. Svarbiausia priežastis, kodėl nesikreipė į notarą per tris mėnesius dėl palikimo priėmimo buvo ta, kad tiek iki tėvų mirties, tiek jiems mirus, pareiškėjas gyveno ir tebegyvena minėtame name bei naudojasi pagalbiniais pastatais, naudojasi žemės sklypais, juos reguliariai šienauja, nuima derlių, prižiūri vaismedžius, name atliko remonto darbus, mokėjo mokesčius, todėl manė, kad nebūtina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, kadangi palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Č. K. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl faktinio paveldėto turto priėmimo po tėvo ir motinos mirties.
Suinteresuotas asmuo L. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, t.y. kad brolis tiek tėvams esant gyviems, tiek po jų mirties nepertraukiamai gyveno tėvų ūkyje, jį tvarkė ir prižiūrėjo, atliko su ūkio išlaikymu susijusius mokėjimus už elektrą ir kitas paslaugas, nes tėvai buvo seni ir iš namų niekur neidavo. L. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad valstybė nėra priėmusi L. K. ir G. K. palikimo, todėl teismui nustačius, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai laikytini svarbiomis palikimo priėmimo faktui nustatyti priežastimis, inspekcija neprieštaraus pareiškėjo reikalavimui. Suinteresuoto asmens atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjas Z. K., suinteresuoti asmenys L. K. ir Č. K. yra G. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (b.l. 8-9, 20-44). G. K. (duomenys neskelbtini) testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), o L. K. (duomenys neskelbtini) testamentu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), visą jiems priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, kuris priklausys palikėjui mirties dieną, paliko lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) savo vaikams Z. K., Č. K., L. K. (b.l. 10-12). Po G. K. ir L. K. mirties Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) -ame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (b.l. 13-14). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad G. K. ir L. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais – gyvenamuoju namu bei pagalbiniais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-19, 51-55, 74).
Pareiškėjas nurodė, kad tiek po motinos G. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, tiek po tėvo L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė mirusiųjų palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, t.y. liko gyventi tėvams priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už elektrą, draudė turtą, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą (remontavo namą, dirbo žemę, šienavo, sodino ir nuiminėjo derlių). Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai – Gyventojų registro tarnybos pažymą apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, išrašai iš atsiskaitymo knygelės už elektrą, AB „Lietuvos draudimas“ gyvenamojo namo draudimo dokumentai (b.l. 50, 75-78), įrodantys, kad pareiškėjas po tėvų mirties mokėjo mokesčius už jiems priklausiusį nurodytą nekilnojamąjį turtą ir šiuos veiksmus atliko per įstatyme nustatytą terminą, t.y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o taip pat liudytojų parodymai. Liudytojos J. R. ir A. P. parodė, kad pareiškėjas nurodytame name liko gyventi po abiejų tėvų mirties ir rūpinosi paliktu turtu - šienavo, sodino bulves, kitas daržoves ir dirbo prie tėvų namų likusią žemę, praėjus apie 2 mėnesiams po tėvo mirties remontavo namą. Suinteresuoti asmenys L. K. ir Č. K. - pareiškėjo seserys ir kiti potencialūs testamentiniai įpėdiniai visiškai sutinka su pareiškėjo pareiškimu, t.y. ginčo dėl to, kad tėvų palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, priėmė vienas pareiškėjas, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad kiti asmenys po G. K. ir L. K., mirties būtų faktiškai perėmę jų valdytą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo tėvų mirties jų sūnus – pareiškėjas Z. K. ėmė naudotis ir iki šiol naudojasi turtu, turtą prižiūri, t.y. pareiškėjas per 3 mėnesius tiek po savo motinos G. K., tiek po tėvo L. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 str. 2-3 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Z. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po savo motinos G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Z. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po savo tėvo L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės pagal testamentą ir pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.