Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1023-656/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-09
Bylos Nr.
e2A-1023-656/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01248-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
  • 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1023-656/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01248-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 825,42 Eur negrąžintą finansavimo sumą, 166,67 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 568,03 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki bylos iškėlimo teisme dienos, 51,79 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 825,42 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74,29 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino pilnai.

3. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies. Sutiko, kad turi įsiskolinimą dėl nesumokėtų išperkamosios nuomos įmokų. Tačiau nesutiko du ieškiniu dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, delspinigių, netesybų, procesinių palūkanų ir kitų papildomų mokėtinų sumų priteisimo. Nurodė, kad UAB „Mogo LT“ veikė neapdairiai ir nerūpestingai, pažeidė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laikytis atsakingo skolinimo principo, imantis veiksmų kredito gavėjo mokumui nustatyti. Pažymėjo, kad jis turi būti atleistas nuo mokėjimo palūkanų mokėjimo, nes nei pradinis kreditorius, nei paskesni kreditoriai į atsakovą ar į teismą nesikreipė ir nebandė kitaip atgauti skolą, tokiu būdu didindami nuostolius. Nurodė, kad iš jo mokestinės palūkanos negali būti priteisiamos ir dėl to, kad Sutarties 13.5 punkte šalys buvo susitarusios dėl kitokio nuostolių kompensavimo mechanizmo vienašališko sutarties nutraukimo atveju – numatyta 5 proc. bauda nuo transporto priemonės pirkimo kainos, kas sudarytų 41,27 Eur.

Atsiliepimas

4. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad paties atsakovo veiksmai lemia jam pareigą atlyginti pradinio kreditoriaus/ieškovo nuostolius. Atsakovas pripažįsta netinkamai vykdęs Sutartį, nesumokėjęs laiku išperkamosios nuomos įmokų, todėl akivaizdu, jog turi atlyginti ir padarytus nuostolius.

II. Teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu nusprendė: preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovui iš atsakovo 825,42 Eur negrąžintą finansavimo sumą, 734,70 Eur mokėjimo palūkanas, 51,79 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą finansavimo sumą (825,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74,29 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1634,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo valstybės naudai 3,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Mogo LT“ ir atsakovo 2014-09-22 buvo sudaryta Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Mogo LT“ suteikė atsakovui 825,42 Eur finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę, aprašytą Sutarties 11 punkte, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartimi nustatytas išperkamosios nuomos terminas nuo 2014-09-22 iki 2018-03-22. Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių prievolių, UAB „Mogo LT“ vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2015-02-02, apie Sutarties nutraukimą atsakovą informavo raštišku pranešimu.

7. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas nėra grąžinęs 825,42 Eur finansavimo (išperkamosios nuomos) sumos, todėl ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 852,42 Eur finansavimo sumą pripažino pagrįstu ir tenkintinu.

8. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis turėtų būti atleistas nuo mokėjimo palūkanų dėl to, kad nei pradinis kreditorius, nei paskesni kreditoriai į atsakovą ar į teismą nesikreipė ir nebandė kitaip atgauti skolą nuo sutarties nutraukimo iki bylos iškėlimo teisme momento, t. y. nuo 2015-02-03 iki 2019-06-17. Teismas nustatė, kad sutarties nutraukimo pranešimas su raginimu padengti įsiskolinimą atsakovui pradinio kreditoriaus išsiųstas sutartyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Kreditorius AB Debt Capital Managment taip pat bandė susisiekti su atsakovu atsakovo teiktais kontaktais. Iš atsakovo 2016-09-14 buvo gautas atsakymas ir buvo tartasi dėl skolos apmokėjimo, bet susitarimo pasiekti nepavyko. Teismas nustatė, kad ir ieškovas ne vieną kartą bandė susisiekti su atsakovu, tačiau į pranešimus atsakovas nereagavo.

9. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis turi būti atleidžiamas nuo delspinigių, netesybų ir kitų papildomų mokėtinų sumų dėl to, kad sudarant Sutartį pradinis kreditorius netinkamai įvertino atsakovo mokumą, tuo pažeisdamas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalį. Teismas nustatė, kad atsakovas paraiškoje nurodė, jog gauna kitas papildomas pajamas: 2500 Lt/mėn. Teismas nurodė, kad Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties 3.2. p. numatyta, jog Lizingo gavėjas privalo pateikti teisingą ir išsamią informaciją apie Lizingo gavėjo turtinę ir finansinę situaciją, bei taikomus teisinius įsipareigojimus ir apsunkinimus, būtinus Lizingo gavėjo mokumui įvertinti. Paraiškoje pajamos buvo pakankamos sutarties sąlygoms tinkamai vykdyti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pats sąmoningai suklaidino kreditorių siekdamas sudaryti jam palankų sandorį.

10. Atsakovas prašė panaikinti preliminarų sprendimą dalyje dėl mokėjimo palūkanų priteisimo ir tuo pagrindu, kad šalys buvo sutarusios dėl kitokio nuostolių kompensavimo mechanizmo vienašališko sutarties nutraukimo atveju – 13.5 p. numatytos 5 proc. baudos nuo transporto priemonės pirkimo kainos. Teismas šį prašymą pripažino nepagrįstu. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi atsakovas įsipareigojo ne tik išmokėti suteikto finansavimo sumą, bet taip pat ir mokėti 51,79 proc. metines palūkanas už lizingo sutartį, todėl teismas laikė, jog atsakovas įsipareigojo mokėti mokėjimo funkciją atliekančias (pelno) palūkanas. Šalys sutarė, kad mokėjimo palūkanos bus skaičiuojamos kaip atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais ir mokamos iki tol, kol prievolė pilnai įvykdoma, tuo tarpu minimos netesybos (bauda) mokama už Sutarties vykdymo termino pažeidimą ir skirta kompensuoti kreditoriaus nuostoliams. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 166,67 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki Sutarties nutraukimo, paskaičiuotų nuo negrąžintos finansavimo sumos, laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2015-02-02, 568,03 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų po Sutarties nutraukimo, laikotarpiu nuo 2015-02-03 iki 2016-06-02, (825,42 Eur negrąžinta finansavimo dalis x (51,79 proc. metinė palūkanų norma / 365 dienos per metus x 485 d. palūkanų skaičiavimo dienos), bei 51,79 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 825,42 Eur negrąžintos finansavimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Remiantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 13.2. numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą sumokėti 74,29 Eur delspinigių (825,42 Eur x 0,05 proc. x 180 d. už laikotarpį nuo 2018-11-20 iki 2019-05-20).

12. Teismas iš atsakovo priteisė ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo 825,42 Eur negrąžintą finansavimo sumą, o likusioje dalyje ieškinį atmetant. Apeliacinio skundo argumentai:

13.1. Kredito davėjui tenka pareiga atlikti kredito gavėjo mokumo patikrinimą. Pradinis kreditorius UAB „Mogo LT“, su kuriuo buvo sudaryta Lizingo sutartis, nerinko informacijos apie kredito gavėją iš duomenų bazių, netinkamai įvertino apelianto mokumą, kadangi tuo metu jis neturėjo pakankamai pajamų įsipareigojimams įvykdyti. Todėl, remiantis Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, ieškovo reikalavimai dėl mokestinių palūkanų, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini.

13.2. Teismas, priimdamas sprendimą dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, turėjo vadovautis ne tik CK nuostatomis, bet ir protingumo, teisingumo principais. Teismo nurodyti CK straipsniai siekia apsaugoti paskolų davėją nuo nuostolių. Šiuo atveju iešovas nėra kreditorius, o skolų išieškojimo įmonė. Todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, ieškovui iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nepriteistinos.

Atsiliepimas

2. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimo argumentai:

14.1. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą. Šiuo atveju mokumas buvo vertinamas tinkamai, remiantis atsakovo (apelianto) pateiktais duomenimis. Jei šie pateikti duomenys neatitiko tikrovės, dėl šių duomenų pateikimo kaltė tenka būtent kredito gavėjui. Todėl apelianto reikalavimas pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl paskaičiuotų netesybų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėtų būti atmestas, nes nuostoliai bei bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl neteisėtų ir nesąžiningų apelianto veiksmų.

14.2. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Tarp Atsakovo (apelianto) bei Pradinio kreditoriaus sudarytos Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties 2.1.2 punkte numatyta, kad, siekiant išvengti abejonių, Šalys pareiškia, kad Sutartimi netvirtinama Lizingo gavėjo pareiga išpirkti Transporto priemonę. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi Atsakovui buvo suteikta teisė valdyti bei naudotis transporto priemone – motociklu, kurio savininkas yra UAB „Mogo LT“, bei nustatyta pareiga mokėti išperkomosios nuomos įmokas.

14.3. Reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 str.) pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Vadovaujantis CK bei Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3 punktu, numatančiu reikalavimo perleidimo aptimį, darytina išvada, kad ieškovas perėmė visas pradinio kreditoriaus teises ir pareigas, tame tarpe reikalauti atlyginti Sutarties nevykdymu padarytus nuostolius, mokėti mokestines palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

4. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinis skundas grindžiamas dviem argumentais, apibrėžiančiais apeliacijos nagrinėjimo ribas: 1) kreditorius pažeidė Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą imtis veiksmų kredito gavėjo mokumui nustatyti, suteikė kreditą faktiškai nemokiam kredito gavėjui, todėl, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, netesybos ir mokesčiai dėl pavėluoto įmokų mokėjimo kredito davėjui iš kredito gavėjo nepriteistini; 2) teismas, priimdamas sprendimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo, turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas nėra kreditą suteikęs subjektas, todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, ieškovui mokėjimo palūkanų nepriteisti.

Dėl vartojimo kredito įstatymo taikymo ginčo santykiams

5. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

6. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo (apelianto) bei pradinio kreditoriaus sudarytos Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties 2.1.2 punkte numatyta, kad šia Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi netvirtinama Lizingo gavėjo pareiga išpirkti Transporto priemonę. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi atsakovui buvo suteikta teisė valdyti bei naudotis transporto priemone – motociklu, kurio savininkas yra kreditorius, bei nustatyta pareiga mokėti išperkomosios nuomos įmokas. Todėl, atsižvelgiant į Sutarties 2.1.2 punktą bei vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto norma, laikytini pagrįstais ieškovo argumentai, kad šiuo atveju apeliantas nepagrįstai remiasi Vartojimo kredito įstatymo normomis, nes šis įstatymas šios bylos ginčo santykiams netaikytinas.

7. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių pasirašytos Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties 3.2 punkte numatyta, jog Lizingo gavėjas privalo pateikti teisingą ir išsamią informaciją apie Lizingo gavėjo turtinę ir finansinę situaciją bei taikomus teisinius įsipareigojimus ir apsunkinimus, būtinus Lizingo gavėjo mokumui įvertinti. Tame pačiame Sutarties punkte taip pat nustatyta, kad, jeigu Lizingo gavėjas tinkamai nevykdo pareigos pateikti teisingus duomenis, Lizingo davėjas neatsako už netinkamą Lizingo gavėjo mokumo įvertinimą.

8. Apeliantas neginčija, kad paraiškoje jis pateikė klaidingą informaciją apie savo gaunamas pajamas, nurodydamas, kad jo mėnesio pajamos sudaro 2500 Lt, kurios, atsižvelgiant Lizingo sutartimi nustatytą mėnesio įmoką (164,12 Lt), būtų pakankamos vykdyti sutartimius įsipareigojimus. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas patvirtino, kad jo mėnesio pajamos siekė tik 33,33 Lt. Apeliantas, pateikdamas melagingą informaciją apie gaunamas pajamas, pažeidė Lizingo sutarties 3.2 punktą, dėl jo paties kaltės buvo sudarytas sandoris, neatitinkantis jo finansinių pajėgumų, dėl ko jis turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes.

Dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo mokėjimo palūkanų, esant reikalavimo perleidimui

9. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lizingo sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs kreditoriui mokėti 51,79 proc. pelno palūkanas.

10. Apeliantas tvirtina, kad teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad ieškinį pareiškė ne pradinis kreditorius, suteikęs atsakovui kreditą. Todėl mano, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, mokėjimo palūkanos iš atsakovo neturėjo būti priteistos. Kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą įgijo reikalavimo perleidimo pagrindu.

11. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius perleidžia trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (CK 6.101 straipsnis). Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui.

12. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius UAB „Mogo LT“ 2016 m. kovo 7 d. Gautinų sumų pirkimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovą, kildinamas iš Lizingo sutarties, kreditoriui AB Debt Capital Managment. Šiai bylai aktualia 2018 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi AB Debt Capital Managment perleido reikalavimo teises į atsakovą naujam kreditoriui UAB „Legal Balance“. Įvertinus perleisto reikalavimo apimtį (CK 6.101 straipsnis), naujas kreditorius įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, tame tarpe atlyginti mokėjimo funkciją (pelno) palūkanas (Sutarties 1.3 punktas). Šios aplinkybės apeliantas neginčija. Todėl laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad ieškinio reikalavimo dėl mokestinių palūkanų priteisimo tenkinimas neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimų.

Dėl bylos baigties

13. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina