Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams D. K. ir A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašo priteisti iš atsakovų D. K. ir A. K. 213,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Atsakovai atsikirtimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas Lazdijų rajono savivaldybėje. Lazdijų rajono savivaldybėje esantys nekilnojamojo turto objektai yra apmokestinti vietine rinkliava, kurią privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys, t. y. komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą. Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį. Už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. atsakovai privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą, kurios nesumokėjo. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas (butas), esantis (duomenys neskelbtini).

Mokėjimo pranešimai ir 2024 m. spalio 23 d. pažyma Nr. 24-R-00012951 apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą patvirtina, kad atsakovams laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota 213,15 Eur dydžio vietinė rinkliava: už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. mokėtina vietinė rinkliava – 22,05 Eur; nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. mokėtina vietinė rinkliava – 52,92 Eur; nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. mokėtina vietinė rinkliava – 50,92 Eur; nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. mokėtina vietinė rinkliava – 45,69 Eur ir už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. mokėtina vietinė rinkliava – 41,57 Eur. Atsakovams 2023 m. lapkričio 21 d., 2024 m. gegužės 30 d. ir 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo siųsti įspėjimai su raginimu apmokėti susidariusią skolą, tačiau byloje nėra duomenų apie šios prievolės įvykdymą.

I. Dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai). Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).

Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 5TS-801 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – visi fiziniai, juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise valdo rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą. Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Visiems komunalinių atliekų turėtojams Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje taikomi nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir pateikti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos.

Pagal Nuostatų 6.4 papunktį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti rinkliavą (Nuostatų 6.5 papunktis).

Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamosios dydžiai nustatomi Nuostatų 1 priede. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų 12–13 punktai).

Pastovioji rinkliavos dedamoji nustatoma nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą, – eurais už 1 kv. m bendro nekilnojamojo turto ploto ir paskirtį. Kintamoji rinkliavos dedamoji nustatoma: nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą ir juos valdantys rinkliavos mokėtojai naudojasi tik individualiam naudojimui priskirtais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais, – pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį; nekilnojamojo turto objektams, kuriems galima nustatyti tikslų plotą ir kuriuos valdantys rinkliavos mokėtojai naudojasi jiems priskirtais kolektyviniais rūšiuojamojo surinkimo konteineriais, – pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. (Nuostatų 18.1–18.2 papunkčiai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatuose, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. LVAT ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliaresrl Hotel Futura ir kt. p. 48–50).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendžia, kad atsakovai, kurie yra nekilnojamojo turto objekto Lazdijų r. sav. valdytojai ir atliekų turėtojai, turi pareigą mokėti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą.

Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėja prašo iš atsakovų priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis.

MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XIII-1329 (priimtas 2018 m. birželio 28 d.) pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kur įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., o 6 dalis numato, kad trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, t. y. ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015, 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-489-624/2023). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2024 m. spalio 25 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus arba penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d. Pareiškėja pateikė teismui duomenis (mokėjimo pranešimus), iš kurių matosi, kad vietinės rinkliavos dydis už 2020 metus, paskaičiuotas 2020 m., t. y. po MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XIII-1329 pakeistos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustačiusios, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, todėl šiuo atveju turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas nuo kreipimosi į teismą dienos ir priteisiamas įsiskolinimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimas priteisti vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. netenkinamas, nes pasibaigęs šio mokesčio išieškojimo senaties terminas.

II. Dėl priteistinos vietinės rinkliavos dydžio

Kaip minėta, mokėjimo pranešimai ir 2024 m. spalio 23 d. pažyma Nr. 24-R-00012951 apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą patvirtina, kad atsakovams laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota 213,15 Eur dydžio vietinė rinkliava: už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. mokėtina vietinė rinkliava – 22,05 Eur; nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. mokėtina vietinė rinkliava – 52,92 Eur; nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. mokėtina vietinė rinkliava – 50,92 Eur; nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. mokėtina vietinė rinkliava – 45,69 Eur ir už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. mokėtina vietinė rinkliava – 41,57 Eur. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota Nuostatų pagrindu pagal nustatytus parametrus, todėl paskaičiuotas dydis yra pagrįstas teisiniu reguliavimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovams būtų suteikta lengvata ir jie neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovai būtų sumokėjęs.

Kaip ir minėta, suėjus senačiai išieškoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nėra teisinio pagrindo. Už 2020 metų laikotarpį atsakovams paskaičiuota 22,05 Eur vietinė rinkliava. Pareiškėjos prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis išdėstytu, pareiškėjai solidariai iš atsakovų priteistina 191,10 Eur (213,15 – 22,05) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į tai, kad atsakovams nekilnojamasis turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, apskaičiuotas vietinės rinkliavos įsiskolinimas iš jų priteistinas solidariai. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 191,10 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 10 centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Likusioje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.