- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 1-255-853/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00142-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- R. Z.
- Kaltinamasis
- T. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas paskutinį kartą 2012-10-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. 2014-02-09 apie 22.00 val. viešoje vietoje, Mažeikių mieste (duomenys neskelbtini) namo trečioje laiptinėje grasindamas padurti, padegti R. Z., trankė jo gyvenamojo buto duris adresu, (duomenys neskelbtini), akmeniu išdaužė virtuvės lango stiklo paketą, du įstiklinto balkono langų paketus, tokiais savo įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis T. A. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2014-02-09 apie 9 val. vakaro su T. K. nuėjo pas R. Z., manė, kad ten buvo jo sugyventinė D. Jie pabarškino į duris, niekas durų neatidarė, gal eidamas ir trinktelėjo truputį į duris. Vėliau pamatė policiją, pareigūnai lauke jį sulaikė, išlaipino iš automobilio. Su policija tą vakarą susidūrė du kartus. Pirmą kartą su policija susitiko prie laiptinės, kur viską išsiaiškino ir išėjo namo. Vėliau pasiskambino D., paprašė, kad išeitų iš R. Z. buto, kadangi ten miegojo vaikas. Jis laukė lauke prie to namo. Tada prisistatė policijos pareigūnai ir pasakė, kad važiuotų į komisariatą, kad jis išdaužė langus. Nurodė, jog langų jis nedaužė ir negrasino, garsiai prie durų nekalbėjo. Jokių grasinimų iš jo pusės nebuvo. Į R. Z. duris tik vyriškai trinktelėjo.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. Z. parodė, kad tą vakarą D. K. atėjo pas jį, nes susipyko su T. Vaikas visada buvo pas jį, o už poros valandų T. A. pradėjo į duris belstis, keiksmažodžiais visaip kalbėti, daužė duris, sakė, kad į darbą jis neišeis, kad užmuš jį. Durys buvo spardomos, nes garsas buvo durų apačioje. Tada D. pasakė skambinti policijai, tačiau T. A. jau nebebuvo. Vėliau išgirdo kaip dužta virtuvės lango stiklas, vėliau kambario balkono stiklas. Jis paklode uždengė vaiką, kad jo nesužalotų. Tada pažiūrėjo per langą ir matė, kaip T. A. nubėgo. T. A. tą diena mūvėjo šviesias kelnes. Kai atidarė virtuvės langą, pamatė T. A., kurį atpažino iš veido bruožų. Nors buvo tamsus paros metas, kiemas buvo apšviestas. Tvirtai teigia, kad nuo balkono lango nubėgo T. A..
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. K. atsisakė duoti parodymus prieš T. A., kadangi jis yra jos sugyventinis.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. T. parodė, jog tą vakarą ji kalbėjo telefonu su vyru ir pamatė, kad į langus kažkas metė akmenį, bet, kad tai padarė kaltinamasis tvirtinti negali, nes buvo tamsu. Langas buvo išmuštas daiktu panašiu į akmenį. Ji tik matė, kad buvo mesta į langus. Žmogų, kuris metė akmenį, matė tik iš šono. Lauke buvo tamsu, bet tvirtina, jog tai buvo vyriškis. Pirmo lango dūžio negirdėjo, girdėjo tik antrą. Kitą dieną kai buvo atvažiuota pasiimti vaiko, matė, kad automobilyje sėdėjo kaltinamasis. Jai R. pasakė, kad automobilyje sėdėjo tas pats asmuo, kuris išdaužė langą, bet ji nežino, kas tai padarė, tiksliai nematė. Langą išdaužė vyras, kuris buvo šviesiomis kelnėmis, jis galėjo būti apie 180 cm ūgio. Ji negali tiksliai pasakyti, kad tai buvo kaltinamasis T. A.. Vyriškis, kuris išdaužė langą nubėgo palei darželį. Pas R. Z. nuėjo jau po įvykio apie 23 val.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. K. parodė, kad tai buvo vakaras jis su T. A. nuėjo pas R. Z.. Jis ėjo iki sesers. Tuo metu sesuo buvo pas R. Z.. Nuėję pabarškino pas R. Z. į duris ir prašė, kad atidarytų duris, tačiau durų niekas neatidarė. Į duris beldė su ranka ir jis, ir T. A.. T. A. stipriau beldė į R. Z. duris. Išėjus iš laiptinės jie nuėjo link T. A. namų, kur prie pervažos išsiskyrė ir jis išvažiavo į namus.
Kaltinamojo T. A. kaltė be jo paties parodymų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu:
2014-02-09 R. Z. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2014-02-09 apie 22.00 val. iš matymo pažįstamas T. A. pradėjo daužyti jo buto duris ir grasinti. Bei vėliau išdaužė balkono stiklus bei virtuvės stiklą (1 b. l.);2014-02-10 įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėmis, iš kurių matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matyti išdaužtas virtuvės lango stiklo paketas iš lauko pusės bei išdaužti du įstiklinto balkono langų stiklai (10-18 b. l.);2014-02-09 pareigūnų J. D. ir A. B. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą R. Z. apibūdino T. A., kaip asmenį stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, vilkinčiu odinę striukę ir šviesias kelnes. Apžiūrint buto langus iš lauko pusės, pareigūnai išgirdo šalia kažką kalbant ir nuėję automobilyje sėdintį rado R. Z. apibūdintą asmenį T. A. (30 b. l.); ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamojo T. A. parodymais, kur jis parodė, kad R. Z. pažįsta, jis yra jo sugyventinės, D. K., vaiko tėvas. 2014-02-09 apie 22.00 val. jis kartu su savo sugyventinės D. broliu, T. K., nutarė nueiti pas R. Z., nes galvojo, kad pas jį gali būti D., kuri visą dieną nebuvo grįžusi namo, sakė, kad išeina pas draugę, bet jis pas visas drauges buvo nuėjęs, jos ten nebuvo, skambinant telefonu ji neatsiliepė, savo broliui taip pat neatsiliepė, dėl to nusprendė, kad ji gali būti pas R. Z.. Nuėjus pas R. Z. niekas buto durų neatidarė, nors girdėjosi, kad namuose kažkas yra. T. prašė, kad atidarytų duris, sakydamas „sesę, įleisk, atidaryk duris“. Bet buto durų niekas nedarė. Jis su T. į duris beldė kumščiais, nes durų skambutis neveikė, jis supykęs, kad buto durų neatidaro, spyrė vieną kartą į duris, ir su T. išėjo, išėjęs pamatė policijos pareigūnus, kaip suprato, jiems iškvietė policijos pareigūnus, nes barškino į duris, jis su T. palaukė, kol policijos pareigūnai išeis iš namo. Išėjus policijos pareigūnams iš namo jis prie jų priėjo, pasakė jiems, kad šiame name yra jo draugė, jos mažas vaikas, kad jų iš buto neišleidžia R. Z., bet policijos pareigūnai pasakė, kad ten yra viskas tvarkoj, niekas jos per prievartą nelaiko. Tada jis su T. išsiskyrė. Jis grįžo namo adresu, (duomenys neskelbtini), pasiėmė automobilį ir nuvyko į darželio kiemą, koks darželio pavadinimas nežino, jis yra šalia (duomenys neskelbtini) namo. Jis turėjo plastikinį butelį vieno litro talpos alaus, jį gurkšnojo, skambino D. K.. Ji atsiliepė ir sakė, kad išeis laukan. Bet tada prie automobilio priėjo policijos pareigūnai ir pasakė, kad jis turi vykti su jais. Tada jis paskambino D. ir pasakė, kad jį sulaikė policija ir kad praneštų jo tėvams. Policijos komisariate jis sužinojo, kad yra kaltinamas dėl išdaužytų langų, bet kam išdaužyti langai priklauso jam nesakė. Jis R. Z. negrasino, kad jį padegs, ar padurs, (jis peilio neturėjo), nedaužė jo buto langų (63-64, 68-69 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. Z. parodymais, kur jis parodė, kad 2014-02-09 pas jį į namus atėjo D. K., kiek buvo valandų tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Ji yra buvusi jo sugyventinė, su ja turi bendrą vaiką, A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kai D. atėjo pas jį, pas jį buvo jų sūnus, kuris jau buvo visą savaitę. D. prašė pasilikti, nes susipyko su savo sugyventiniu T., sakė, kad sugyventinis sudaužė jos telefoną. Jis jai davė savo telefoną ir savo SIM kortelę. Ji su savo sugyventiniu telefonu bendravo, rašinėjosi SMS žinutėmis, kalbėjosi, girdėjo, kad D. telefonu sakė T., kad pas jį negrįš, nes jis vėl ją muš, tampys. Apie 22.00 val. į buto duris pradėjo belsti, spardyti, daužyti, draskyti durų rankeną. Pas jį durų skambučio nėra. Jis priėjęs prie durų pažiūrėjo per durų akutę ir pamatė, kad ten yra D. sugyventinis T. T. buvo vienas, daugiau žmonių laiptinė nematė. T. buvo agresyvus, šaukė, kad jį užmuš, kad padegs jo buto duris, kad jis neišeis į darbą. Jis durų neatidarė, dėl to, kad namuose buvo sūnus, kuris jau miegojo ir nenorėjo, kad jis atsikeltų ir išsigąstų. Jis T. nieko nesakė. T. paskambino D. ir girdėjo, kaip ji sakė, kad ji parašys ant T. pareiškimą policijai, kad jai, jau su juo kantrybė baigėsi. D. T. bijojo, ji net norėjo šokti per langą, nes bijojo, kad T. išlauš buto duris. Jis jai pasakė, kad nekvailiotų ir nebandytų šokti per langą, kad T. tikrai buto durų neišlauš, o jeigu taip įvyktų, kad jis ją apgins. Jis iškvietė policiją. Kai iškvietė policiją, T. liovėsi spardęs ir daužęs buto duris, atvykusiems pareigūnams viską papasakojo, jie apžiūrėjo lauką, bet ten nieko nerado. Tik išvykus policijos pareigūnams dar vieną kartą buvo spirta į buto duris, ir girdėjo, kaip užsidaro lauko laiptinės durys, jis buvo virtuvėje ir matė, (jam iš virtuvės matosi vieta, kuri yra priešais jo balkoną, nes yra kampinis butas) kaip T. iš po jo balkono pasiima akmenį, šiek tiek atsitraukė ir metė akmenį į langą, ir jam išdužo kambario įstiklinto balkono langas, jis greitai nubėgo į kambarį pažiūrėti ar nesužalojo jo sūnaus, nes lova, kurioje jis miegojo yra prie lango. Tai gerai, kad balkonas buvo įstiklintas ir tikriausiai grotos sulaikė akmenį. Akmuo išdaužė tik balkono langą, akmuo į vidų neįkrito. Jam nuėjus pažiūrėti ar vaikas sveikas išgirdo, kad dūžta virtuvės lango stiklas, tada jis vėl iškvietė policiją. Policija atvažiavo, jiems viską papasakojo, vėliau policija dar jo paklausė ar asmuo, kuris jam išdaužė langus buvo su baltomis kelnėmis aukštas vaikinas, jis pasakė, kad taip. Jie pasakė, kad tada tą patį asmenį sulaikė. Jis mano, kad T. taip pasielgė iš pavydo. Pavydėjo, kad D. atėjo pas jį, nors tarp jo ir D. nieko nėra, ji gyvena su T., jis turi kitą moterį, bet ji šiuo metu yra išvykusi ir dabar gyvena vienas. Kai D. su T. susipyksta ji ateina prisiglausti pas jį, nes pas jį dažniausiai gyvena jų sūnus. Jo kaimynė D. sakė, kad matė vaikiną baltomis kelnėmis, kuris išdaužė jo buto langą, tik negali tiksliai pasakyti, kurį langą matė, kad išdaužė. Prieš keletą savaičių D. su T. atvyko pasiimti iš jo sūnaus ir T. sėdėjo automobilyje. Jis vaiką perdavė D. lauke ir jo kaimynė D. taip pat buvo lauke. Ji jam pasakė, kad mašinoje sėdintis vaikinas ir išdaužė jo langus, ji taip pasakė apie T., kuris sėdėjo automobilyje (19, 20 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos D. K. parodymais, kur ji parodė, kad T. A. yra jos sugyventinis. 2014-02-09 vakare, kiek buvo valandų neprisimena, ji nuėjo pas R. Z., pas kurį buvo jos vaikas, R. yra jo tėvas. Tą dieną ji su T. A. buvo susipykusi, ji jam pasakė, kad eis pas savo vaiką. Kai buvo pas R. jai sms rašydavo T. Sakė, kad grįžtų namo, bet kadangi jie buvo susipykę, ji jam parašė, kad ji negrįš, ji ketino eiti nakvoti pas draugę. Maždaug apie 21.00 val. į R. buto duris pasigirdo durų daužymas. Ji pagalvojo, kad galėjo ateiti jos sugyventinis ir R. sakė, kad nedarytų durų, kad nekiltų dar didesnis pyktis tarp jų, be to, vaikas jau miegojo. Kadangi į duris buvo stipriau trankoma, R. iškvietė policiją. Kad kas būtų, ką šaukęs prie durų, ji nieko negirdėjo. Prieš atvažiuojant policijai jau buvo nustota trankyti buto duris. Atvažiavus policijai, R. pasakė, kad kažkas tranko buto duris. Policija sakė, kad apsidairys aplinkui ir jei vėl pradės daužyti buto duris, kad vėl skambintų policijai. Kai policija išvažiavo praėjo gal kokios 5-10 minučių ir pradėjo dužti R. buto langai. Buvo išdaužti virtuvės ir balkono langai, bet ji neprisimena, kuris langas dužo pirmas, kaip langai buvo išdaužti ji pasakyti negali, nes nematė. Kai išdužo langai vėl R. iškvietė policiją. Po to, atėjo kažkokia kaimynė D., kurios ji nepažinojo, nors ji sakė, kad ją pažįsta ir pasakė, kad čia buvo atėjęs jos kavalierius, kuris vilkėjo baltomis kelnėmis, ir išdaužė buto langus. Po kurio laiko skambino T. prašė jos pareiti namo, ir pasakė, kad jį sulaikė policija, paprašė, kad apie tai pasakytų jo tėvams. Po kelių minučių atėjo policijos pareigūnai ir paklausė, ar ką tik jai neskambino draugas, ji pasakė, kad skambino, tada jie pasakė, kad sulaikė vaikiną baltomis kelnėmis (23-24 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. K. parodymais, kur jis parodė, kad T. A. yra jo sesers, D. K. sugyventinis. 2014-02-09 vakare, kiek buvo valandų jis pasakyti negali, neprisimena, paskambino savo seseriai D. K., ji pasakė, kad yra pas draugę. Po to, jis paskambino T. A., su kuriuo neužilgo susitiko prie parduotuvės „Putinas“. Jis jo paprašė, kad parvežtų jį į Geidžių kaimą, bet parvežti negalėjo, nes sakė, kad kuro neužteks. Tada T. jo paprašė, kad jam padėtų nueiti pas „Nykštuką“, nes ten yra D. „Nykštukas“ yra R. Z. pravardė. R. Z. yra D. buvęs draugas, jie turi sūnų. Kokiu adresu nuėjo pasakyti negali, nes tos gatvės nežino, namo numerio nežino, į kokį tiksliai aukštą užlipo pasakyti negali, ar tai antras, ar trečias aukštas buvo, tiksliai nežino, durys buvo kairėje pusėje. Ar buvo durų skambutis neprisimena, tiksliai, bet jam atrodo, kad durų skambutis buvo, bet jis neveikė. Tada jie į duris barškino, bet buto durų niekas neatidarė. T. ranka stipriau pabeldė į duris, bet niekas durų nedarė. Jis sakęs „atidaryk duris“, bet niekas durų neatidarė, bandė paskambinti D., bet telefonas buvo išjungtas. Tada T. pasakė, kad eitų iš čia, kad niekas durų nedaro, kad po to nebūtų problemų, kad neiškviestų policijos. Jie su T. išėjo, T. jį palydėjo iki autobusų stotelės, ir jie išsiskyrė (25-26 b. l.); ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos D. T. parodymais, kur ji parodė, kad R. Z. ji pažįsta, jis gyvena šalia jos namo esančiame name. Pro jos buto langus matosi jo balkonas. 2014 metų vasario mėnesį tikslesnės datos neprisimena, vakare tai buvo 22.18 val., nes tuo metu jai paskambino telefonas, ji kalbėjo telefonu ir išgirdo garsą panašų į stiklo dužimą, nuėjo prie kambario lango užtraukti užuolaidas ir pro langą pamatė, kad vyriškis rankose laiko ar tai akmenį, ar tai plytos dalį, tiksliai nežino. Pamatė, kad vyriškis ranka užsimojo ir metė tai ką turėjo rankoje į R. Z. balkono langus ir vyriškis nubėgo. Jis nubėgo link darželio „Linelis“. Vyriškį matė iš profilio, jis buvo stambaus kūno sudėjimo, vilkėjo šviesios spalvos kelnes, jos pasirodė, kad yra baltos. 2014-03-15 dieną ji kieme matė, kad R. savo vaiką padavė buvusiai draugei, ji įsėdo į raudonos spalvos automobilį, už vairo sėdėjo vyriškis, jis buvo pasisukęs šonu, matė jį iš profilio ir atpažino, kad tai tas pats vaikinas, kuris išdaužė R. buto langus. Po įvykio, kai matė, kaip R. išdaužė balkono langą ji nuėjo pas R. Jis pasakė, kad išdaužė, ne tik balkono, bet ir virtuvės langą. Ji girdėjo pirmo lango dužimą, bet jo nematė, matė tik kaip buvo išdaužtas balkono langas. R. sakė, kad atvykus policija pasakė, kad sulaikė asmenį, kuris išdaužė jam langus. R. sakė, kad jam langus išdaužė jo buvusios draugės sugyventinis (27-28 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.
Kaltinamojo T. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje (Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) namo 3 laiptinėje) įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams trankė nukentėjusiojo R. Z. buto duris, spyrė į duris vieną kartą bei grasino nukentėjusiajam, be to, po kurio laiko, akmeniu išdaužė R. Z. virtuvės stiklo paketą bei įstiklinto balkono du stiklus. Nors kaltinamasis T. A. neigė išdaužęs nukentėjusiojo R. Z. buto virtuvės ir balkono langus, tačiau pripažino, jog daužė duris ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog spyrė vieną kartą į duris nors teisme neigė į R. Z. buto duris spyręs. Tačiau T. A. neteisėtus veiksmus byloje patvirtino nukentėjusysis R. Z., kuris davė nuoseklius parodymus viso ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, jog T. A. daužė jo buto duris ir vieną kartą spyrė bei jam grasino. Taip pat nurodė, jog matė, kaip T. A. iš po balkono pasiėmė akmenį ir metė į jo langą (19, 20 b. l.). Nuo pat įvykio pradžios duoti nuoseklūs nukentėjusiojo R. Z. parodymai, suponuoja teismui išvadą neabejoti nukentėjusiojo R. Z. parodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog R. Z. duodamas parodymus buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, tuo tarpu kaltinamasis parodymus davė neprisiekęs sakyti tiesą, ir vengdamas atsakomybės už neteisėtus veiksmus T. A. neigė padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, jog R. Z. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams apibūdino T. A., kaip asmenį stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio ir vilkintį odinę striukę bei šviesias kelnes, o policijos pareigūnai, pagal R. Z. apibūdinimą, šalia R. Z. namo automobilyje sėdintį atpažino T. A. (30, 31 b. l.). Be to, T. A. kaltę daužius buto duris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas T. K., nurodęs, jog T. A. stipriau beldė į duris (26 b. l.) bei ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos D. K. parodymai, kur nurodė, jog buvo daužoma į duris ir, kadangi daužė stipriau, tai R. Z. iškvietė policiją (24 b. l.). Nors teisminio nagrinėjimo metu liudytoja D. T. neatpažino T. A., kaip asmens išdaužusio R. Z. buto langų stiklus, nes teigė, kad jį mato pirmą kartą, tačiau tiek ikiteisminio metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytoja D. T. patvirtino, jog matė, kaip vyriškis rankose laiko akmenį ar plytos dalį ir meta į R. Z. balkono langus. Ji matė, jog vyriškis vilkėjo šviesios spalvos kelnėmis (28 b. l.), tai atitinka R. Z. parodymus, apibūdinusius įvykio vakarą T. A. aprangą, jog T. A. vilkėjo šviesiomis kelnėmis. Visa įrodymų visuma tik patvirtina kaltinamojo veiksmus. Kaltinamojo T. A. agresyvus elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir to norėjus.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo T. A. veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Taigi, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo T. A. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – pažeidus viešąją tvarką, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.
Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Skirdamas bausmę kaltinamajam T. A. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jo stadiją, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, viešajai tvarkai, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis dirbantis (118 b. l.), nevedęs (39 b. l.), turintis mažametį vaiką (119 b. l.), anksčiau teismo teistas (42-43 b. l.), anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs (54-56 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi 2014-01-27, organinis nerimo sutrikimas, mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai (41 b. l.), kaltinamasis kaltės nepripažino ir jautėsi visiškai nekaltas, o tai suponuoja išvadą, jog kaltinamasis visiškai nesigaili padaręs nusikalstamos veikos ir nevertina kritiškai savo padarytų veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad T. A. bausmės tikslai bus pasiekti, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas T. A. laikino sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2014 m. vasario 9 d. iki 2014 m. vasario 10 d. (35, 36 b. l.), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad T. A. yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo bausmės.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamajam T. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (70, 71 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
T. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti T. A. laikino sulaikymo laiką, išbūtą nuo 2014 m. vasario 9 d. iki 2014 m. vasario 10 d., prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną dviem dienom laisvės apribojimo bausmės ir laikyti, kad T. A. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Išaiškinti T. A., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.
Išaiškinti T. A., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.