Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas: 1. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą; 2. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus; 3. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 245 straipsnį – 5 MGL bauda; 4. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, pagal BK 290 straipsnį, BK 286 straipsnį, galutinė bausmė – 4 MGL bauda; 5. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu; 6. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo; 7. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto; 8. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto (šiuo metu atlieka arešto bausmę), buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Faktinės įvykio aplinkybės

Kaltinamasis R. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. lapkričio 27 d., laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 23.00 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo sugyventine S. E. metu tyčia, žodžiu jai grasino, kad ją sumuš, viską namuose išdaužys ir nusižudys pats, bus žiaurus, taip grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas jis trankė daiktus, baugindamas nukentėjusiąją, virtuviniu peiliu demonstravo kaip durs sau į kaklą, paskui padėjo peilį ant žemės, o jai paėmus peilį ir nunešus į virtuvę, vėl brovėsi ten, šiai neleidžiant į ją įeiti, nustūmė S. E., patekęs į virtuvę, joje ieškojo peilio, dėl ko nukentėjusioji, jausdama realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, papurškė ašarinių durų ir išbėgo iš namų, bijodama, kad jis gali savo grasinimą ją sužaloti įvykdyti. Tokiais savo veiksmais, R. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. būdamas pas kaimyną vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė tris litrus stipraus alaus. Dieną prieš tai buvo vartojęs stiprių raminamųjų vaistų. Apie 21.30 val., Sugrįžo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur buvo S. E., kilo tarpusavio konfliktas, kurio aplinkybių jis neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kuris susimaišė su iš vakaro jo vartotais vaistais. Sutinka, kad būdamas neblaivus galėjo pasielgti taip, kaip nurodyta kaltinime, ir anksčiau yra smurtavęs S. E. atžvilgiu, mano, kad ji gali jo bijoti. Būdamas blaivus taip niekuomet nepasielgtų. Dėl savo veiksmų gailisi.

2018 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešęs asmuo – nukentėjęs; tarnybinio pranešimo surašymo priežastis – smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens nebuvo įvykio vietoje; smurtą patyręs asmuo – S. E.; smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas ir akivaizdi baimė; smurtu įtariamas asmuo – R. G.; smurtu įtariamojo asmens būklė – agresyvus, akivaizdžiai neblaivus (1,25 promilių girtumas); ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – partneriai; šeimoje yra nepilnamečių (vaikų), buvusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais – D. G.; gauti paaiškinimai: 2018 . lapkričio 27 d., apie 22.50 val. parėjęs namo, sugyventinis R. G. pradėjo namuose triukšmauti, trankyti namų apyvokos daiktus, pastaroji bandė jį nuraminti, po ko jis griebė peilį, grasino su ja susidoroti, o po to ir save sužaloti. S. E. išsigandusi smurto prieš ją ir sūnų, gindamasi papurškė R. G. dujų ir pabėgo iš namų; informacija apie įvykio aplinką: išmėtyti daiktai (rūbai); kita informacija: įtariamąjį ekipažas „1717“ su medikais palydėjo iki LSMUL KK, o po to jis buvo pristatytas į OVS (b. l. 31–34).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d., 23.04 val., Kauno apskrities VPK gautas S. E. pranešimas apie tai, kad jos sugyventinis grasina, kad nusižudys, pasiėmė peilį, o moteris išsigandusi jam papurškė dujų ir su vaiku išbėgo į lauką (b. l. 41).

2018 m. lapkričio 29 d. apžiūrėti daiktai – ašarinių dujų balionėlis „Pfeffer KO FOG“ ir buitinis peilis (b. l. 42–44).

Atlikus testą alkoholiui, 2018-11-28 01.25 val. S. E. girtumas nenustatytas – rezultatas 0.00 promilių (b. l. 47).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 12045, 2018 m. lapkričio 28 d., 1.05 val., R. G. nustatytas 1,93 promilių girtumas (b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, atlikęs jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. G. dėl grasinimo nužudyti S. E. nepasitvirtino, todėl jo atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (pavyzdžiui 2010 m. gruodžio 28 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K–639/2010).

Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras prašė išteisinti R. G., nes šis nepadarė nusikaltimo, dėl kurio yra kaltinamas, ir toks prokuroro prašymas pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d., apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kilo žodinis konfliktas tarp R. G. ir S. E., kurio metu R. G. būdamas neblaivus, paėmęs buitinės paskirties peilį grasino nusižudyti, elgėsi neadekvačiai, plūdosi necenzūriniais žodžiais, todėl nukentėjusioji baimindamasi dėl sugyventinio sveikatos ir gyvybės iškvietė policijos pareigūnus, kuriems melagingai nurodė, jog R. G. jai grasino nužudyti. Pats kaltinamasis nors pripažino savo kaltę, tačiau nurodė visiškai nepamenantis jokių įvykio aplinkybių, tačiau sutinka, kad galėjo būti taip, kaip parašyta kaltinime. Nukentėjusioji apklausta teisiamojo posėdžio metu paneigė bet kokią R. G. kaltę dėl grasinimo ją nužudyti, nurodė jo nebijanti ir tą kartą norėjo, kad jį policijos pareigūnai išvežtų taip apsaugodami jo paties gyvybę ir sveikatą, R. G. jai peiliu negrasino, fizinio smurto nenaudojo, ji pati jam į veidą papurškė ašarinių dujų, kad šis nusiramintų, jokių pretenzijų jam neturi.

Vien byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat iš esmės nepatvirtina galimo grasinimo nužudyti S. E. fakto, kadangi ji teismo posėdžio metu nurodė, jog faktus apie kaltinamojo grasinimą jos atžvilgiu melavo. 2018 m. lapkričio 29 d. apžiūrėti daiktai – ašarinių dujų balionėlis „Pfeffer KO FOG“ ir buitinis peilis (b. l. 42–44), dėl ko nukentėjusioji parodė, kad dujų kaltinamajam į veidą papurškė nordama apsaugoti patį R. G., o buitinės paskirties peilį jis buvo paėmęs ir juo ketino pats save žaloti. Jokių kitų asmenų, mačiusių įvykį nėra. S. E. sužalojimų nenustatyta, o vien ta aplinkybė, kad R. G. anksčiau buvo nuteistas dėl grasinimų ir smurtinio pobūdžio veiksmų prieš tą pačią S. E., jokios jo kaltės šioje byloje nesuponuoja, pati S. E. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau patirtas fizinis smurtas nebuvo intensyvus ir ji neturi jokio pagrindo bijoti R. G.. Taigi, esamomis aplinkybėmis byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. G. grasino nužudyti S. E., taip, kaip tai aprašyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma ir šiuo atveju iš esmės nepakanka įrodymų kaltinimui visapusiškai pagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad kaltinamasis (įtariamasis) savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis, taigi ir asmens kaltės prezumpcija, negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Šiuo atveju pagal kaltinimą R. G. tokių duomenų nėra, o įvykio situacija pagal surinktus duomenis kelia pagrįstų abejonių, kurios dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, vertintinos kaltinamojo asmens naudai.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis R. G. grasino nužudyti S. E., tokio kaltinimo nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, todėl kaltinamasis R. G. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

R. G. 2018 m, sausio 27 d., 23.10 val. sulaikytas, įtariant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje. 2018 m, sausio 29 d., 9.26 val. paleistas iš laikino sulaikymo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), Kaune, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kaune ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. E. (b. l. 96–98). Kaltinamajam R. G. 2019 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pakeista kardomoji priemonė ir vietoje kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – paskirta kardomoji priemonė suėmimas, paskelbiant kaltinamojo paiešką, kadangi kaltinamasis pažeidė kardomosios priemonės vykdymo sąlygas, jo dalyvavimo teisiamajame posėdyje neužtikrino ir atvesdinimas, dėl ko nustatyta, kad kaltinamasis būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl konstatuota, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindas (b. l. 164–166). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartimi palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-1049/2019, kaltinamajam R. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas jos terminas 1 (vienam) mėnesiui, jį skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 13 d. (b. l. 190–193). Kaltinamojo atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo toliau jo atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, kadangi šiame kontekste pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. G. pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje jam paskirta galutinė subendrinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, nustatant jos vykdymą atlikti poilsio dienomis. 2018 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pakeista minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarka, nustatant skirti atlikti įprastine tvarka, kadangi R. G. šaukiamas neatvyko į Kalėjimų departamentą susitarti dėl bausmės vykdymo (b. l. 115–121). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog ši nutartis perduota vykdyti 2019 m. vasario 7 d. Taigi, šiuo metu R. G. atlieka Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę, todėl net ir panaikinus jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą šioje byloje, jis privalo tęsti arešto bausmės atlikimą.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 292, 302-307 straipsniais

nusprendžia:

R. G. kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. kovo 28 d.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.