- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-07
- Bylos Nr.
- 2-487-880/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl notaro veiksmų suinteresuotiems asmenims Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarei G. Zinkevičienei, K. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. skundu kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti 2013-05-10 Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. Zinkevičienės nutarimą, įpareigojant notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą tėvo P. M., mirusio 2013-02-04, turtą. Pareiškėjas nurodė, kad 2013-05-10 notarė atsisakė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą jo tėvo P. M. turtą, remdamasi tuo, kad turtas – butas, esantis J. Janonio g. 15-27, Širvintos, ir garažas, esantis J. Janonio g. 22, Širvintos, įgyti santuokoje su K. M. ir turtas pagal tuo metu galiojusio LR santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 21 str. yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėjas nurodė, kad SŠK 23 str. 4 d. pasakyta, kad reikalavimai padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Santuoką su K. M. jo tėvas nutraukė 1998-05-28 ir po to butą išlaikė vienas. Notarė nurodė, kad teismai formuoja praktiką dėl bendros jungtinės nuosavybės nekintamumo. Pareiškėjo teigimu, ši praktika pradėta formuoti po 2001-07-01 CK priėmimo, o iki tol galiojęs SŠK nepakeistas.
Notarė Gražina Zinkevičienė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad butą ir garažą P. M. įgijo santuokos su J. M. metu. Turtas pagal tuo metu galiojusį SŠK 21 str. yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Jų santuoka sudaryta 1979-03-24, o nutraukta 1998-05-29. Turtas padalytas nebuvo. LAT yra išaiškinęs, kad nuosavybės pobūdis – bendroji jungtinė – dėl ištuokos įforminimo savaime nepasikeičia, turi būti papildomas juridinis pagrindas, kad ji pasibaigtų ir atsirastų asmeninės nuosavybės teisė, pagal kurią visa nuosavybė priklausytų vienam iš buvusių sutuoktinių. Taip pat, remiantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. 2 d. CK normos taikomos, neatsižvelgiant į tai, kada atsirado šeimos teisiniai santykiai, jeigu teisės ir pareigos ar kiti teisiniai padariniai iš šio santykio atsiranda galiojant CK. Pagal 2000 m. CK 3.129 str. ieškinio senaties terminas sutuoktinių nekilnojamųjų daiktų padalijimui nenustatomas.
Suinteresuotas asmuo J. M. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad minėti butas ir garažas turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą ir iki P. M. mirties priklausė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kadangi šis turtas nebuvo padalintas galioja sutuoktinių CK 3.117 str. ir 1969 m. SŠK 23 ir 24 str., kuriuose numatytas lygių sutuoktinių bendro turto dalių principas, bendro turto lygių dalių prezumpcija. P. M. mirus jos turto dalis išliko, todėl notarės nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl turto priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo SŠK 23 str. 4 d. numatytas senaties terminas skaičiuojamas ne nuo santuokos nutraukimo, bet nuo tos dienos, kai sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektyvinė teisė naudotis, valdyti ar disponuoti šiuo turtu. Be to, LAT yra konstatavęs, kad iš santuokos ir šeimos santykių kylantiems reikalavimams ieškininė senatis netaikoma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. vasario 4 d. mirė pareiškėjo tėvas P. M.. Po jo mirties liko butas su rūsiu, esantis J. Janonio g. 15-27, Širvintose, ir garažas, esantis J, Janonio g. 22-12, Širvintose. Pareiškėjas kreipėsi į Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarę G. Zinkevičienę prašydamas išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą tėvo P. M. turtą. 2013 m. gegužės 10 d. nutarimu Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. Zinkevičienės atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą jo tėvo turtą, kadangi turtas yra įgytas santuokos metu su K. M. ir pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 str. turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o nuosavybės pobūdis savaime nepasikeičia. Pareiškėjas prašo minėtą notarės nutarimą panaikinti.
SŠK antrojo skirsnio normos nustato ieškininę senatį ir jos taikymo tvarką reikalavimams, kylantiems iš santuokos ir šeimos santykių. SŠK 9 straipsnis numato bendrą taisyklę, kad reikalavimams, kylantiems iš santuokos ir šeimos santykių, ieškininė senatis netaikoma, išskyrus tuos atvejus, kai pažeistai teisei ginti terminą nustato SŠK ar kiti įstatymai. Jeigu ieškininė senatis turi būti taikoma, tai ji taikoma sutinkamai su civiliniais įstatymais, jeigu pačiame įstatyme, nurodančiame taikyti ieškininę senatį, nenustatyta kitaip. SŠK 23 straipsnis, reguliuojantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, nustato trejų metų ieškininės senaties terminą ištuoktų sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei padalinti. Šiame straipsnyje nenumatyta, nuo kada prasideda ieškininės senaties termino eiga, todėl šis klausimas spręstinas pagal SŠK antrojo skirsnio nuostatas. SŠK 10 straipsnis numato, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai yra bendro pobūdžio taisyklė, kuri taikytina tais atvejais, kai santuokos ir šeimos kodekso straipsnis numato ieškininės senaties terminą, tačiau nenurodo jo eigos pradžios. SŠK 23 straipsnyje kaip tik ir yra toks atvejis, nes jis senaties termino eigos pradžios nenurodo, bet numato ieškininės senaties taikymą.
Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Santuokinių ryšių nutraukimas ar santuokos nutraukimas ne visada reiškia buvusio sutuoktinio, kaip savininko, turtinių teisių suvaržymą ar pažeidimą. Ieškininės senaties termino eiga gali sutapti su santuokos nutraukimo momentu, tačiau gali ir nesutapti. Sutuoktiniai – bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyviai – turi lygias teises bendrą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Santuokoje esantiems sutuoktiniams įstatymas nenumato ieškininės senaties termino bendrajai jungtinei nuosavybei padalinti (SŠK 23 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimu yra konstatuojama santuokinių teisinių santykių pasibaigimas, kuris gali turėti įtakos ir buvusių sutuoktinių turtiniams santykiams. Jeigu po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai ir toliau bendrąja jungtine nuosavybe gali naudotis, ją valdyti ar disponuoti, netrukdydami vienas kitam, reikiamais atvejais sutardami, tai savininko teisių varžymo neatsiranda ir nėra pagrindo kalbėti apie teisės pažeidimą bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimą. Jeigu santuoka nutraukiama tada, kai tik vienas iš buvusių sutuoktinių valdo ar naudoja bendrai įgytą turtą, tai ištuokos įregistravimo faktas gali būti laikomas ieškininės senaties termino eigos pradžia, todėl kad iki santuokos nutraukimo įstatymas nenumatė ieškininės senaties termino, o po ištuokos jį numato. Be to, vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyvių visa apimtimi jau negali įgyvendinti savo, kaip savininko, teisių. Taip pat bendrasavininkio turtinės teisės gali būti pradedamos pažeidinėti praėjus tam tikram laiko tarpui nuo ištuokos įregistravimo. Tada ieškininės senaties termino eiga skaičiuotina nuo to laiko, kai šis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiančius faktus, t.y. juos suvokti kaip savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. R. J. , bylos Nr. 3K-3-280/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1288/2001).
Nagrinėjamu atveju, vien faktas, kad P. M. po santuokos nutraukimo gyveno bute vienas ir jį išlaikė nereiškia, kad buvo pažeistos J. M. teisės ir jai buvo pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties pagal SŠK 23 str. 4 d. Remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. 2 d., esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. CK 3.129 str. nustatyta, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas sutuoktinių nekilnojamųjų daiktų padalijimui nenustatomas.
Aukščiau minėtas turtas, t. y. butas su rūsiu ir garažas, buvo įgyti P. M. ir K. M. santuokos metu. Tuo metu galiojusio SŠK 21 str. nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Jų santuoka buvo nutraukta 1998-05-29. Nutraukiant santuoką turtas padalintas nebuvo. Santuokoje įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Nuosavybės pobūdis – bendroji jungtinė - dėl ištuokos įforminimo automatiškai nepasikeičia, nes ginčo metu galiojęs santuokos ir šeimos įstatymas ir civilinis kodeksas nenurodė bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo, kaip santuokos nutraukimo pasekmės. Vieno iš buvusių sutuoktinių vardu užrašytas turtas toliau išlieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl ištuokos ji netampa bendrąja daline nuosavybe, nepasidaro asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu ji įforminta. Kad pasibaigtų vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisė į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikalingas papildomas juridinis faktas – turto pasidalinimas, perleidimas ar kitoks sandoris, pagal kurį pasikeistų buvusių turto savininkų civilinės teisės ir pareigos (CK 4 str. 2 d. 1 p.), arba kitas teisiškai reikšmingas faktas, su kuriuo būtų galima sieti asmens teisių į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybę pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 4 str. 2 d. 5 p.). Lygiai taip pat pasakytina apie tą sutuoktinį, kurio vardu turtas yra įformintas. Po ištuokos jo vardu įforminta bendroji jungtinė nuosavybė vien dėl santuokos nutraukimo fakto netampa jo asmenine visa apimtimi. Ji, būdama bendrąja jungtine nuosavybe, toliau lieka įforminta vieno buvusio sutuoktinio vardu. Vadinasi, turi būti papildomas juridinis pagrindas, dėl kurio bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigtų, o atsirastų asmeninės nuosavybės teisė, pagal kurią visa nuosavybė priklausytų vienam iš buvusių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1288/2001). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokio juridinio fakto (pareiškėjas jo taip pat nenurodė), kurio pagrindu P. M. ir J. M. bendroji jungtinė nuosavybės teisė pasibaigtų ir atsirastų asmeninė P. M. nuosavybės teisė į turtą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad J. M. nėra praradusi nuosavybės teisės į ginčo turtą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti notarės nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu teismas
nutarė:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.