- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- I1-1267-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02507-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Posėdžio metu pareiškėjas A. Š. nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., tikrai buvo kameroje Nr. 63 apie pusantro mėnesio, nors Šiaulių tardymo izoliatorius to nemini, iš kur buvo išvežtas 2019 m. lapkričio mėnesio pradžioje į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje drėgna, pilna blakių, atsikeldavo sukandžiotas, nebuvo kur pasidėti daiktų, juos laikė rankinėse ir drabužiai prisigerdavo nemalonaus kvapo, kamerose laikėsi nemalonus kvapas, dušuose nebuvo kilimėlių, pastoviai šalta, kamerose buvo tupiamas klozetas, prastas apšvietimas, pasivaikščiojimo kiemeliuose jautėsi fekalijų kvapas, rašė skundus, bet negali pasakyti kada ir kokius, tačiau skundai buvo neregistruojami, o jis po skundo pateikimo būdavo perkeliamas į kitą kamerą. Jis turbūt suklydo ir teismui nurodė, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019 m. lapkričio 16 d., nors turėjo būti nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė išgyvenimus, todėl dabar turi vartoti antidepresantus. Prašo priteisti 6000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. kovo 11 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose Nr. 107, 10, 8, 24, 63, 25, 97, kur jam ploto tekdavo gerokai mažiau (maždaug 3,4 m²), nei tai numato teisės normos, su keturiais – penkiais asmenimis, įskaitant jį, todėl leistina ploto norma buvo viršyta. Kamerose buvo blogas apšvietimas, ant kamerų sienų buvo grybelis, kamerose tupiamas klozetas, nebuvo ventiliacijos, pastovi smarvė bei drėgmė. Į pasivaikščiojimo kiemelius išvesti vamzdžiai, kur pastoviai jaučiamas fekalijų kvapas. Dušinėje jaučiamas šaltis, ne visi dušai veikia, reikėjo laukti, kol kitas žmogus išsimaidys, o maudymuisi skirta 15 minučių. Dėl to jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, ko pasėkoje geria antidepresantus ir raminamuosius vaistus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 11–17) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-09 pažymos Nr. 60-35497 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu periodiškai buvo nuo 2019-11-16 iki 2020-03-11 šiose kamerose: kameroje Nr. 25 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,13 iki 4,06 m², kameroje Nr. 59 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,59 iki 3,96 m², kameroje Nr. 28 buvo laikomi 3-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,87 iki 4,41 m², kameroje Nr. 97 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,75 iki 3,8 m².
Atsakovės atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes nacionaliniai teisės aktai to nenumato.
Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad tualetai buvo tupimi, tačiau to niekaip nesieja su jo galimai patirtais neigiamais išgyvenimais. Taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamos ventiliacijos.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.
Pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tarp kurių nurodyta ir tai, kad kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas“. Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. HN134:2015 sėdimo tualeto taip pat nenumato.
Pažymi, kad LVAT praktikoje sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu (pvz., LVAT 2020-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Kadangi jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatą, kurie lemtų negalėjimą naudotis tupimu san. mazgu nėra, vien pareiškėjo pageidavimas dėl kitokio san. mazgo įrengimo, nėra pagrindas konstatuoti pažeidimą.
Iš nuotraukų matyti, kad tupimas tualetas yra tik kameroje Nr. 59, kurioje pareiškėjas buvo laikomas trumpą laikotarpį – tik 2 dienas. Be to, kaip minėta, pareiškėjas nedetalizuoja ir nenurodo, kokių nepatogumų tai tariamai sukėlė.
Dėl ventiliacijos nurodo, kad pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus).
Kad vėdinimas per langus galimas pareiškėjas neneigia, duomenų, kad pareiškėjas būtų
negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra. Pažymi ir tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą,
laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos
palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, iš pridedamų
nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama
pakankama oro cirkuliacija.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad kamerose netinkama ventiliacija, todėl kaupiasi drėgmė, veisiasi grybelis (pelėsis). Be to, blogas apšvietimas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus
2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo
taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos
kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir
eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems,
rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos
normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos
reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su
pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta
galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus
patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo
izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o mikroklimato
parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Nurodo, kad
asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio
pelėsio ar drėgmės.
Pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojanti teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.
Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Kamerų atitikimą HN normos savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-11-18 PA-8612 matyti, kad kameroje Nr. 25 šviestuvai tvarkingi. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-02-07 PA-300 matyti, kad kameroje Nr. 97 apšvieta, drėgmė tinkama, patalpa bei joje esantys įrenginiai tvarkingi.
Nors kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dėl skunde nurodomų apsektų aktualiu laikotarpiu netikrintos, kadangi jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.
LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros,
kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos
reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės
sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose
higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros
neatitiko higienos normų (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-348/2018 ir kt.)
Be to, pareiškėjas į ŠTI administraciją su skundais dėl kamerų būklės taip pat nesikreipė (Resocializacijos skyriaus 2020-12-15 pažyma Nr. 61-3342).
Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose laikėsi blogas kvapas.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.
Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Nurodo, kad kiemelių būklę, gavus skundą, tikrina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-06-26 patikrinimo akte Nr. PA-1825 nustatyta, kad visi kiemeliai švarūs, valomi nustatyta tvarka, jokių pažeidimų, susijusių su kvapu, nenustatyta. Pažymime, kad pažeidimų, susijusių su kvapu, nebuvo nustatyta ir nei viename kitame NVSC patikrinimo akte. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad veikia ne visi dušai, be to, duše šalta.
Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne
rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu.
Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir
nuteistųjų atžvilgiu, o šiam aktui netekus galios (nuo 2020-01-22), iš esmės analogiška nuostata
įtvirtinta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunktyje, pagal kurį, be kita ko, iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji
(suimtieji) išleidžiami į dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę).
Nurodo, kad ŠTI įrengtos dvi dušų patalpos, kiekvienoje jų yra po 8 dušo ragelius.
Duomenų, kad dušuose būtų šalta ar kad dušai būtų buvę sugadinti ir neveiktų, ŠTI neturi, o pats pareiškėjas nedetalizuoja, nei kada, nei kuris dušas neveikė, nenurodo, kada buvo duše šalta, su skundais dėl nurodomų aplinkybių pareiškėjas į ŠTI administraciją nesikreipė.
Kad dušuose temperatūra tinkama patvirtina ir NVSC 2020-08-03 patikrinimo aktas Nr. PA-2244. Taip pat pridedamas aktualaus laikotarpio NVSC 2020-01-10 patikrinimo aktas PA-55, kurame jokių pažeidimų dušo patalpose nenustatyta.
Taip pat nurodo ir tai, kad į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Daugiausiai su pareiškėju kameroje laikyti dar 4 asmenys, todėl, net jei vienas iš dušų ir būtų neveikęs, pareiškėjas būtų galėjęs pasinaudoti kitu dušu.
Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo A. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-09 pažyma Nr. 60-35497 „Dėl A. Š.“ (b. l. 28–30), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2019-11-16 iki 2020-03-11 (109 dienas). Kamerose Nr. 59 ir Nr. 97 esant 5 asmenims, pareiškėjui teko: kameroje Nr. 59 teko 3,96 m², kameroje Nr. 97 pareiškėjui teko 3,80 m², kamerose Nr. 25 ir 28, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko: kameroje Nr. 25 pareiškėjui teko 4,06 m², kameroje Nr. 28 pareiškėjui teko 4,41 m², taigi, visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį – nuo 16,25 m² iki 19,01 m² (b. l. 28-30), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 1,100 iki 2,26 m² (b. l. 32-33) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kamerose Nr. 59 ir Nr. 97 esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui kameroje Nr. 59 teko 3,56 m², kameroje Nr. 97 teko 3,55 m², kamerose Nr. 25 ir Nr. 28 esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui kameroje Nr. 25 teko 3,61 m², kameroje Nr. 28 teko 4,20 m². Taigi, kamerose Nr. 59 ir Nr. 97 iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 m², bet daugiau kaip 3 m². Nurodytose kamerose, taip pat kitose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m². Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (b. l. 34-37) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 20-27), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas posėdžio metu ir skunde nurodo, jog kamerose buvo blogas apšvietimas, ant kamerų sienų buvo grybelis, nebuvo ventiliacijos, pastovi smarvė, drėgmė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. lapkričio 18 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-9612 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 15 d., b. l. 43-44) konstatuota, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas gyvenamojoje kameroje Nr. 25 pašalintas – kamerose esantys šviestuvai yra su apsauginiais gaubtais (pareiškėjas kameroje Nr. 25 buvo nuo 2019-11-16 iki 2019-12-11).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-300 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 45-47) konstatuota, kad kameroje Nr. 97 dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (pareiškėjas kameroje Nr. 97 buvo nuo 2020-01-30 iki 2020-03-11).
Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 97 patalpas ir joje esančius įrenginius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad gyvenamosios kameros Nr. 97 patalpa ir joje esantys įrenginiai yra techniškai tvarkingi.
Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir blogo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš administracinėje byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-55 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., b. l. 38-40), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-1825 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d., b. l. 41-42), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2244 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 48-50) matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kameroje galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta.
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. lapkričio 18 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9612 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 15 d., b. l. 43-44) matyti, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas gyvenamojoje kameroje Nr. 25 pašalintas – kamerose esantys šviestuvai yra su apsauginiais gaubtais (pareiškėjas kameroje Nr. 25 buvo nuo 2019-11-16 iki 2019-12-11), o iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 7 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-300 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 45-47) matyti, kad kameroje Nr. 97 dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 97 patalpas ir joje esančius įrenginius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad gyvenamosios kameros Nr. 97 patalpa ir joje esantys įrenginiai yra techniškai tvarkingi (pareiškėjas kameroje Nr. 97 buvo nuo 2020-01-30 iki 2020-03-11).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-55 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., b. l. 38-40) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2244 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 48-50) matyti, kad pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys suimtieji (nuteistieji). Suimtuosius (nuteistuosius) valymo priemonėmis (soda, ūkiškas muilas) ir inventoriumi (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Patikrinimo metu valymo inventorius (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis) kameroje buvo.
Kad kameros, kuriose buvo pareiškėjas, švarios, tvarkingos, be pelėsio, matyti iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 20-27), todėl laikytina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos kamerose, kuriose jis buvo, atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Pareiškėjo aiškinimas, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kameroje Nr. 107, 10, 8, 24, 63, 25, 97 iš dalies vertintinas kritiškai, nes, kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-12-09 pažymos Nr. 60-35497 „Dėl A. Š.“ (b. l. 28–30), pareiškėjas buvo kamerose Nr. 25, 59, 28, 97. Kitose nurodytose kamerose, ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjas nebuvo.
Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su skundais nesikreipė.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas posėdžio metu ir skunde nurodė, kad kamerose buvo tupimas klozetas, nebuvo ventiliacijos, laikėsi pastovi smarvė.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 32-33) matyti, kad kamerose Nr. 25 ir Nr. 59 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis yra nuo 2,20 m. iki 2,28 m., o kamerose Nr. 28 ir Nr. 97 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m. iki 1,83 m. Sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių pusių, įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis, tai patvirtina paminėtų kamerų fotonuotraukos (b. l. 20-27). HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, kaip minėta aukščiau, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-55 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., b. l. 38-40) matyti, kad ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai, valomi vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-219 m“. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama biocidiniu produktu „Microbac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytaojai. Patikrinimo metu ŠTI rėžiminio korpuso bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo švarūs. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2244 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 48-50) matyti, kad vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2020 m. vasario 23 d. planu Nr. 20-511 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2020-2021 m.“ gyvenamosiose kamerose atliekama sanitarinių įrenginių dezinfekcija. Kasdienius sanitarinių įrenginių darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai. Taip pat atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 20, 24, 26, ), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti.
Pareiškėjo argumentas, kad kamerose tupimas klozetas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Be to, iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 21, 23, 25, 27) matyti, kad tupiamas klozetas yra tik kameroje Nr. 59, kurioje pareiškėjas buvo dvi dienas, o kamerose Nr. 25, 28, 97 įrengtas sėdimas unitazas.
Dėl naudojimosi dušu
Pareiškėjas posėdžio metu ir skunde nurodė, kad dušinėje jaučiamas šaltis, ne visi dušai veikia, reikėjo laukti, kol kitas žmogus išsimaidys, o maudymuisi skirta 15 minučių.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-55 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., b. l. 38–40) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu prausyklos patalpa Nr. 1 nebuvo vertinta, nes patikrinimo metu patalpos buvo užimtos – jomis naudojosi suimtieji (nuteistieji). Įvertinus prausyklos patalpą Nr. 2 nustatyta, kad patalpos ir daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys valomi ir dezinfekuojami pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos 2018-2019 m. plana numatytą tvarką. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu “Microbac forte”. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Patikrinimo metu prausyklos patalpa Nr. 2 ir daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys buvo švarūs. Prausyklos patalpoje įrengti sieniniai skysto muilo dozatoriai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1825 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d., b. l. 41-42) konstatuota, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo 1996 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. I-1175 44 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 17.5 papunkčio, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto nuostatų vykdymą ŠTI suimtųjų/nuteistųjų maudymasis organizuojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę pagal aukštus, t. y. vieną savaitės dieną dušu naudojasi režiminio korpuso pirmame aukšte laikomi suimtieji/nuteistieji, kitą dieną režiminio korpuso antrame aukšte laikomi suimtieji/nuteistieji ir t. t. ŠTI suimtųjų/nuteistųjų naudojimosi dušu apskaita nėra vykdoma.
Operatyviosios kontrolės metu prausimosi patalpose matuota karšto vandens temperatūra (skaitmeninio termometro „Multi-thermometer“ (Nr. R 71249.2) metrologinė patikra atlikta 2019 m. balandžio 30 d.; patikros sertifikato Nr. 1116105). Nustatyta karšto vandens temperatūra (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas Čiaupas ir paleistas vanduo) – 53,2⁰C. Kontrolės metu nustatyta vandens temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2244 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 48-51) konstatuota, kad ŠTI sanitarinėje švarykloje yra įrengtos dvi prausimosi patalpos. Vienoje iš dviejų prausimosi patalpoje nustatyta oro temperatūra – 24,5⁰C (1.1 m aukštyje nuo grindų) ir 24.1⁰C (0.1 m aukštyje nuo grindų), kita prausimosi patalpa buvo užimta, todėl oro temperatūros matavimai nebuvo atlikti. Oro temperatūra prausimosi patalpoje atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Patikrinimo metu įvertinus neužimtą prausimosi patalpą, joje esančius įrenginius ir inventorių pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo metu nustatyta, kad prausimosi patalpa valoma ir dezinfekuojama vadovaujantis Planu. Kasdienius valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai. Paviršių dezinfekcijai naudojamas 1,5 proc. autorizuoto biocidinio produkto „Mėta“ darbinis tirpalas, išlaikoma ekspozicija – 5 min. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys prausimosi patalpose nenaudojami.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, karšto vandens temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus, oro temperatūra prausimosi patalpoje atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus ir jokių pažeidimų pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nenustatyta. Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtos dvi dušų patalpos, kiekvienoje jų yra po 8 dušo ragelius ir į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kamerose su pareiškėju buvo iki 5 asmenų, todėl, net jei vienas uš dušo ragelių ir neveikė, pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti kitu dušo rageliu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše, dušinėje buvo šalta ar kada neveikė dušo rageliai.
Dėl kvapo pasivaikščiojimo kiemeliuose
Pareiškėjas posėdžio metu ir skunde nurodė, kad į pasivaikščiojimo kiemelius išvesti vamzdžiai, kur pastoviai jaučiamas fekalijų kvapas.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema. Taigi, paminėtų Taisyklių 21 ir 22 punktai reglamentuoja pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimą. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-1825 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d., b. l. 41-42) matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo švarūs, valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. Nr. 20-511 patvirtintu ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2020-2021 m., todėl pareiškėjo argumentas dėl nemalonaus kvapo atmestinas kaip nepagrįstas. Toks pareiškėjo skundo teiginys yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Dėl skundo ribų
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019 m. rugsėjo 16 d., tikrai buvo kameroje Nr. 63, kamerose pilna blakių, atsikeldavo sukandžiotas, nebuvo kur pasidėti daiktų, juos laikė rankinėse ir drabužiai prisigerdavo nemalonaus kvapo, rašė skundus, bet negali pasakyti kada ir kokius, tačiau skundai buvo neregistruojami, o jis po skundo pateikimo būdavo perkeliamas į kitą kamerą. Šios aplinkybės nurodytos tik posėdžio metu, o pareiškėjas, skundu reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas, nurodytų aplinkybių nenurodė, todėl teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėja jo iškeltus reikalavimus. Be to, pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, skundo, kaip numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 straipsniai, raštu netikslino.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas posėdžio metu ir skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, ko pasekoje geria antidepresantus ir raminamuosius vaistus.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 57-70) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nurodė nusiskundimus sveikata, žalingus įpročius: rūkymas, alkoholis. Bylai aktualiu laikotarpiu yra įrašai, kad pareiškėjas naujų skundų neturi (b. l. 64), skundų neturi (b. l. 65), o jam paskirti vaistai pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės informaciją ir epikrizę (b. l. 55, 69-70). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-12-15 pažymos Nr. 61-3342 (b. l. 31) matyti, kad pareiškėjas A. Š. laikotarpiu nuo 2019-11-16 iki 2020-03-11 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ir skundais dėl skunde minimų aplinkybių nesikreipė.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), žalos kilimo fakto. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui kilusios žalos, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.